2020 m. birželio 3 d. 21:34 val., trečiadienis

Klaipėdos istorija

Kai Klaipėda buvo medinė...

(2)

Kai Klaipėda buvo medinė... nuotrauka, foto

KŪRINYS. Aida Raimonda Pečeliūnienė sukūrė XVI-XVII a. Mėmelio / Klaipėdos miesto maketą su jo gyventojais, pastatais, laivais.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Artėjant Jūros šventei menininkė Aida Raimonda Pečeliūnienė ruošia dovaną Klaipėdai. Šia proga moteris sukūrė XVI-XVII a. Mėmelio (Klaipėdos) miesto maketą su jo gyventojais, pastatais, laivais. Naujoji kompozicija bus pristatyta visuomenei liepos 25 d. 17 val. paviljone, įrengtame buvusios Jono bažnyčios vietoje, greta Turgaus g.

"Neretai mintys nukrypsta į tai, kas jau seniai prarasta, nebematoma, nežinoma. Neretai istorijos paslaptys, tarsi senos trobos durų stakta, priverčia pasilenkti, įsižiūrėti, prisiliesti prie seniai neliestų, užšalusių ir apmirusių praeities vietų, prisikviesti prarastas dvasias, nuotaikas.

Nedidelis, tamsus, užklotas rūko šydu mūsų miestas buvo vadinamas dvejopai: Klaipėda ir Memel. Pirmasis - baltiškos kilmės, antrasis - sugalvotas vokiečių, bet abiejuose storas atminties klodas, persipynę dingusios civilizacijos pėdsakai", - pristato savo projektą "Pražuvusi Klaipėda" R. A. Pečeliūnienė.

Kaip kilo įdėja sukurti Mėmelio / Klaipėdos miestą?

Kai prieš dvejus metus sukūriau kompoziciją "Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę", nesitikėjau, kad ji taps tokia populiari. Iki pat šiol žmonės eina aplink ją ratu. Vadinasi, juos traukia kitaip pateikta istorija. Tai mane įkvepia.

Šiandien "Jeruzalę" jau reikia atnaujinti, tačiau nesinorėjo palikti tuščios vietos. O ką padėti? Žinoma, kad Klaipėdą. Man buvo svarbu, kad nauja kompozicija būtų įdomi vaikams ir miesto svečiams, kad gidai galėtų apie ją pasakoti. Juk vasarą į Klaipėdą atvyksta tiek daug turistų.

Kodėl pasirinkote kurti būtent XVI-XVII a. medinį miestą, kurio neliko. O ir šaltinių apie tai, kaip jis atrodė, maža. Kuo rėmėtės?

Yra daug įdomių istorijų. Apskritai, istorija labai įdomi pasakai kurti. Man buvo labai įdomus piratavimo laikotarpis, kai pats Ordinas piratus glaudė, globojo. Taip pat norėjosi papasakoti apie tuos laikus, kai į uostą Dangės upėje suplaukdavo visi kurėnai ir jie čia užšaldavo. Tuose užšalusiuose laivuose vyko gyvenimas. Viename buvo mokykla, kitame - bažnyčia... Dabar mes, nuvažiavę į Vietnamą, stebimės, koks ten gyvenimas. O pas mus buvo tas pats. Tačiau ekspozicijos mastelis neleido to įgyvendinti ir atskleisti.

LAIVAI. Makete pavaizduoti laivai, anot Aidos Raimondos Pečeliūnienės, yra net ne kurėnai, o prieš juos plaukiojusios plokščiadugnės burvaltės.

Dainius Elertas pasiūlė pasirinkti būtent XVI-XVII a. miestą. Tuos laikus menantys 1535, 1624, 1650 m. piešiniai, pristatomi knygose apie Klaipėdos istoriją, tapo mano įkvėpimo šaltiniu. Tačiau, kurdama šią kompoziciją, nesirėmiau labai detaliai istorikų pasakojimais, kūriau savo pasaką.

Norėjau, kad ji būtų įdomi vaikams. O tėvams taptų užduotimi išsiaiškinti, kas pavaizduota, ir vaikams paaiškinti. Pavyzdžiui, kokį žaidimą XVI a. žaisdavo vaikai su lazdomis, kokios to žaidimo taisyklės, galbūt jį galima atgaivinti?

Reklama

Nuo ko prasideda jūsų kūrybinis procesas? Ar piešiate eskizus, planus kaip viskas atrodys?

Ne. Pirmiausia pasidariau namus. Tada juos sukomponavau, nudažiau. Tik tada jau galvojau, ką tuose namuose įkurdinti. Seniausiame name įkurdinau batsiuvį, nes Kurpių gildija buvo pirmoji amatininkų gildija, registruota Klaipėdoje.

Turtingesnio pirklio namą nudažiau baltai baltai, tačiau supratau, kad jį reikia išpurvinti. Negalėjo būti namas labai baltas, nes miestas buvo labai purvinas. Nuotekų sistemos nebuvo, mėšlas ėjo į gatves ir į upę. Ir ne tik gyvulių. Moterų sijonai buvo siuvami iki kauliukų, kad "padurkų" neišsimėšlintų.

Todėl ir vežimai buvo su labai dideliais ratais, kad lengviau būtų važiuoti per purvyną.

Klaipėda buvo mažytis miestelis. Jame gyveno vos 90 šeimų. O ir pats miestas buvo tik miestelis su vos keliomis gatvėmis. Friedricho priemiesčio (senamiesčio dalis nuo Didžiojo Vandens gatvės link Senojo turgaus) dar nebuvo.

Jūs pavaizdavote vieną "Pražuvusios Klaipėdos" gatvę. Kokia tai gatvė, kas jums joje buvo svarbu, įdomu?

Reklama

Dabar ši gatvė vadinama Žvejų, o tada vadinosi Kalvių. Dar matyti šiek tiek Tiltų gatvės. Dauguma miestiečių buvo amatininkai, kurie gyveno Ordino pilies globoje.

Stengiausi pavaizduoti visas profesijas, kurios minimos šaltiniuose: kalvį, virvių rišėją, siuvėją, batsiuvį. Turtingesni namai priklauso prekybininkams.

Visur pridėta daug malkų, nes jos buvo kūrenamos namams šildyti. Dideli buriniai laivai tuo metu tik pradėjo plaukti į Klaipėdą. Jų įplaukdavo apie 30 per metus.

Sudėtinga buvo atkurti namus, nes po 1652 m. gaisro buvo išleistas Ordino įsakas, kad visi namai Klaipėdoje būtų statomi tokio stiliaus kaip pirmasis namas, kurį pasistatė olandas. Olandas pasistatė namą fachverko stiliumi, bet ar visi tuometinio miesto gyventojai pakluso įsakui ir iš tiesų statėsi namus fachverko stiliumi, ar ne, duomenų nėra.

Daugelis namų prie upės buvo kartu ir gyvenamoji erdvė, ir sandėlys. Vienuose pastatuose sandėlys pirmame aukšte, kituose - antrame aukšte. Stiklinių langų, kokius dabar turime, tais laikais nebuvo. Turtingesni pastatai buvo su vitražais.

Reklama

PIEŠINYS. Pieštas Klaipėdos valsčiaus planas apie 1650 m. - vienas iš menininkės įkvėpimo šaltinių.

Žmonės gyveno labai mažose patalpose, daiktų turėjo labai mažai. Neturėjo nei knygų, nei daug drabužių. Visas turtas tilpdavo į skrynią.

Visi pastatai matomi iš abiejų pusių. Fasadinė pusė prie upės. Čia įėjimas į gyvenamąjį pastatą ir sandėlius. Kitoje pusėje - vidinis kiemas, kuriame buvo laikomi gyvuliai: karvės, ožkos, avys, kiaulės, žąsys...

Mieste gyveno labai daug olandų, škotų, anglų, įvairių tautybių žmonių. Madinga buvo kalbėti angliškai, gerti kaip anglai ir keiktis kaip anglai. Viena iš kompozicijos scenų vaizduoja, kaip išgėrę vyrai smuklėje mušasi, o moteriškė bando juos išskirti.

Palei upę miestas buvo aptvertas gynybine tvora, buvo daug bokštų. Tiesa, vėliavėlių ant bokštų gal tiek daug nebuvo, bet man reikėjo spalvos.

Prie laivų upėje pavaizduoti ir sieliai su sielininkais. Sielių tuomet buvo labai daug, nes daug medienos buvo plukdoma iš Lietuvos, o iš Kuršių nerijos - visa mediena. XIII-XIV a. Neringoje augo vien ąžuolai. Tik tada, kai visus ąžuolus iškirto, iškilo smėlio pustymo problema.

Reklama

Itin svarbus mieste buvo tiltas. Negalėjau jo viso pavaizduoti, tačiau matyti, kad tiltas buvo pakeliamas. Žinoma, kad tiltas buvo su vartais, tačiau nėra išlikusių piešinių. Sukūriau vartus pagal Olandijos jūrinių miestų to laikmečio pavyzdį. Šalia tilto veikė muitinė, kuri buvo labai svarbi, nes muitus reikėjo kone už viską mokėti.

Už tilto matyti Tiltų gatvė, sudegęs namas, nes Klaipėda tais laikais labai dažnai degdavo. Didelio laivo statyba parodyta tik todėl, kad žmonės žinotų, kad tokie laivai buvo statomi mūsų mieste.

Kompozicijoje pavaizduota ir bažnyčia.

Tai katalikų bažnyčia, stovėjusi prie pat upės maždaug toje vietoje, kur dabar yra "Meridianas". Ši bažnyčia veikė tada, kai miestiečiai dar nebuvo tapę evangelikais. Vėliau, kai visi tapo evangelikais, buvo pastatyta Jono bažnyčia, kurioje visi meldėsi. O katalikų Laukininkų bažnyčia buvo Tiltų gatvėje, priešais PC "Kiras", o šalia jo buvo labai graži reformatų bažnyčia.

Išduosiu paslaptį, kad kompozicijoje bus trys bažnyčios, išraižytos iš peršviečiamo organinio stiklo. Jas kuria klubas "Mikropasauliai". Bažnyčios kabos virš miesto ir švies - kaip ateities vizija to laikmečio mieste ir praeities prisiminimas žvelgiant iš šiandienos perspektyvos.

Papasakokite apie techninius dalykus. Iš kokių medžiagų kompozicija sukurta, kiek užtrukote įgyvendinti sumanymą?

Reklama

Iš viso kompozicijoje - apie 80 lėlių, 15 pastatų.

Visas medžiagas: polistirenus, acetonus, dažus projektui dovanojo statybinių medžiagų parduotuvė "Gulbė". Naudojau ir gamtines medžiagas: visokias šakeles, akmenukus rinkau pajūryje, Giruliuose, samanas iš aplinkinių namų, sodybų kiemų.

Lėlės nulipdytos iš dirbtinio porceliano. VšĮ "Klaipėdos šventės" projektų techninės dalies koordinatorius Petras Jucius padėjo su 3D kompiuteriniu spausdintuvu atspausdinti visus gyvūnus.

Kiek laiko užtrukote sukurti kompoziciją?

Pradėjau kovo mėnesį. Daugiausia laiko atėmė smulkmenos. Jeruzalės kompozicijoje lėlės buvo didesnės ir visi jų rakandai didesni. O čia lėlės - labai mažos, o jų daiktai iš viso mažyčiai. Draugės man visas savo šampano kamščių atsargas suvežė statinaitėms padaryti (juokiasi).

Klaipėdos ekspozicija bus įkurdinta vietoje Jeruzalės maketo. Koks bus pastarojo likimas?

"Jeruzalę" aš restauruosiu ir žiemą ji sugrįš jau kitokia. Kompozicija bus eksponuojama kalėdiniu laikotarpiu. O kitu metu - bus Klaipėdos maketas. Sudėtinga būtų tame paviljone įkurdinti ką kita.

Rimtus meno kūrinius taip eksponuoti - nesaugu. O į šiuos niekas nesigviešia, tik katinas, kuris sugebėjo atrasti skylę ir įsibrauti į Jeruzalės ekspoziciją ir pridaryti jai žalos. Katinai mano darbus mėgsta. Ir Klaipėdą kuriant vis sukiojasi šalia katinas ir po nakties vis randu išvartytas figūrėles.

Galbūt jau turite idėjų kitam kūriniui?

Esu sukūrusi Kuršių Nerijos kompoziciją. Kuršių nerijos maketas tris kartus didesnis už šį, iš viso 60 kv. m. Jame Kuršių nerija pavaizduota XIX a. viduryje su visomis savo legendomis, su kopomis, švyturiais, užpustytais kaimais, su ledų nunešta sodyba, klampsmėliu, paštu. Kūrinys jau metus laiko stovi mano sodyboje Mingės kaime, laukia, kada Nidoje bus įrengtas paviljonas.

Nuotraukų galerija

 

PREKYBA laivais buvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių.

© Egidijus JANKAUSKAS

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Egidijus JANKAUSKAS

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Pagarba Menininkei

2019-07-20   15:03

IP: 188.69.215.75

Nuostabus darbas, unikalus, kruopštus. ... Jei to laikotarpio kokie netikslumai ir yra, na, būkite atlaidūs ir pakantūs. Šiai menininkei jau senai turėjo būti suteiktas Garbės Klaipėdietės vardas. Dėkui, laukiame atidarymo ketvirtadienį

Tikslinimas

2019-07-19   16:43

IP: 78.56.73.87

Kas čia per nesąmonė? "O katalikų Laukininkų bažnyčia buvo Tiltų gatvėje, priešais PC „Kiras“, o šalia jo buvo labai graži reformatų bažnyčia."

Laukininkų bažnyčia irgi buvo evangelikų, tik laukininkų, XIX. pabagoje pavadinta Jokūbo vardu, o Jono bažnyčia buvo miestiečių. Katalikų Šv. Trejybės bažnyčia buvo visai kitur - Puodžių gatvėje.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos istorija

Šiandien, Europos jūros dieną, AB "Smiltynės perkėla" kukliai mini savo 75-metį. Dovana...

"Smiltynės perkėla" turėjo ir karvę, ir keltų tankams plukdyti nuotrauka, foto

Laivų ir transporto priemonių patikra miesto prieigose, krovinių ir keleivių dezinfekcija, atvykėlių...

Klaipėdos uosto karantino stotis pradėjo veikti prieš 189 metus nuotrauka, foto

Pasiilgote tikros žiemos? Geriau nenorėkite. Prieš beveik 500 metų šalčiai Europoje  buvo...

Pasiilgote tikros žiemos? Geriau nenorėkite! nuotrauka, foto

Galbūt iš nežinojimo, gal sąmoningai nė žodžiu neužsimenama, kad lygiai prieš 75...

„Užmiršta“ Mėmelio puolamoji operacija: sovietai meluoja kas vyko iš tikrųjų nuotrauka, foto

Kviečia į virtualų olimpinės mylios bėgimą nuotrauka, foto

Sportas, Praėjusiais metais birželio 1 dieną Klaipėdoje vykusi rekordinė Olimpinė diena šiemet bus...

"Jūrininkų vakaras - nestrateginis dalykas" nuotrauka, foto

Jūra, Jūrinių organizacijų nuomonė dėl Jūros šventės dvejopa. Vienos mano, kad ji turėtų...

Siūlo įrengti saugias lenktyniavimui skirtas vietas nuotrauka, foto

Automobiliai, Policijos departamentas kreipėsi į Savivaldybių asociaciją dėl bendradarbiavimo ir priemonių organizavimo, siekiant...

Atnaujino skrydžius su Suomija, Danija, Prancūzija nuotrauka, foto

Klaipėda, Vyriausybė pasitarime trečiadienį atnaujino reguliarius skrydžius su Danija, Prancūzija ir Suomija.

Sportas, Paskelbta prieš 33 min.

Jūra, Paskelbta prieš 1 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...