Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXX)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXX)

Kurpių g. 4-asis namas tikrai nėra šios gatvės puošmena. Ne dėl šiandieninės išvaizdos - labai panašiai jis atrodė ir prieškariu. Detalesnių žinių apie šio namo gyventojus, savininką prieškariu - neaptikta. Matyt, namas buvo statytas besiartinančio karo nuojautų atmosferoje. Tikslas - nuomoti butus. Jie patogūs gyventi. O namo išvaizda - visai nesvarbi. Jokių lipdinių, kolonėlių ar arkų. Galbūt tas namas statytas laikotarpiu, kai Klaipėda dar priklausė Lietuvai?

Tačiau būtent šis neišvaizdus namas savo požemiuose slėpė didelius istorinius ir archeologinius turtus. Ir juos 1982 m. aprašinėjo šiandieninis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. Jis ir šiandien su virpuliu pasakoja, į kokius lobius įpuolė, kai reikėjo atlikti tyrinėjimus prieš atliekant būsimojo "Rasytės" restorano rekonstrukciją.

Taip atrodė pirmieji Klaipėdos taksi - keturios "Pobiedos".

"Kasinėdami rūsius nusivylėm, kai neberadom nei aštuonioliktojo, nei devynioliktojo amžiaus sluoksnių. Jie buvo sunaikinti per statybas. Užtat "įlindom" tiesiai į šešioliktojo amžiaus beveik metro storio sluoksnį, kuris per kažkokį stebuklą buvo išlikęs, nepaisant nuolat Klaipėdą siaubusių gaisrų ir perstatinėtų sudegusių namų",- apie turtingą radinį pasakojo J. Genys.

Algirdas Grigauskas šiandien švenčia gimtadienį. Jam - 54... Nuotraukoje su jūreiviška uniforma - treji

Archeologai ir istorikai nustatė, kad šioje vietoje iki 1520 m. Klaipėdos gaisro buvo kurpiaus dirbtuvė. Po to čia vėl įsikūrė kurpius, tačiau jo dirbtuvę ištiko tas pat likimas, kaip ir ankstesnįjį - pastatas sudegė 1540 m. Namai buvę fachverkiniai. Tik vietoje plytų medinės perdangos buvo drebiamos moliu. Molinė buvusi ir asla. XVI a. kurpiaus dirbtuvėje aptikta įvairiausių odų atraižų, batų, vaikiškų batukų, batų padų. Avalynė numinta - matyt, kurpiui atnešta atnaujinti ar "sandėliuota" detalėms. Rasta ir kurpiaus darbo įrankių - išlenktų peiliukų atsipjauti odai. Archeologai ir istorikai grožėjosi per kasinėjimus aptiktais melsvais polichrominiais kokliais su biblinių scenų piešiniais. Rasta ir gotikai visai nebūdingų žalsvų interjerų, kurie puošti glazūruotomis plytelėmis.

Pasak J. Genio, mūrinė statyba į Klaipėdą atėjo žymiai vėliau. Iki tol Klaipėdos statiniai buvo mediniai ir fachverkiniai. Užtat miestas taip dažnai kentėdavo nuo gaisrų.

Na, o Kurpių gatvėje gyvenantys ir šiaip miestelėnai gali neabejoti, jog čia praeityje tikrai kelis amžius gyveno batsiuviai ir jų šeimos.

Pirmojo pokarinės Klaipėdos taksisto Česlovo Grigausko šeimai - žmonai Antaninai, pirmagimei dukrai Ramutei ir sūnui Algirdui - nieko netrūko

Prieš karą ir jau karo metais šiame name gyventa vokiečių tautybės žmonių. Tai liudijo likę popieriai. Po karo 1945 m. bene vienas pirmųjų šiame name apsigyvenęs Česlovas Grigauskas aptiko ne tik tuos popierius, bet ir sakvojažą su reichsmarkėmis. Jos buvo labai paklausios, kai ūgtelėjo Grigauskų ir Šiaučiulių šeimų atžalos Algirdas ir Saulius. Reichsmarkėmis jie atsiskaitydavo už dviračių nuomą...

Algirdas Grigauskas nuolatos su tėvais kovodavo dėl aprangos. Jūreiviška uniforma buvo skirta išeigai. O Grigauskiukas norėjo ją dėvėti kasdien. Kai mama rengdavo ne svajonių uniforma, jis pasistengdavo apmautas kelnes prišlapinti: vienas, kitas, kol sausos belikdavo jūreiviškos...

Du kartus dingęs be žinios

Česlovui Grigauskaui labai "pasisekė": 1941 m. jis buvo paimtas tarnybon sovietinėje armijoje. Prasidėjus karui, iš tarnybos jis tiesiog pabėgo ir slapstėsi Kaune. Bet užėjus vokiečiams, jis vėl buvo "surastas" ir "rekvizuotas" į vokiečių kariauną. Iš jos taip pat sugebėjo pabėgti, kai vokiečiai pradėjo trauktis 1944 m. Ką turėjo jausti Česlovo mama, dukart gavusi pranešimus apie be žinios dingusį sūnų?

Teigiama buvo tai, kad tarnaudamas įtvirtino įgūdžius vairuoti "Citroen". Beje, jis buvo varomas ne benzinu, o specialiomis malkomis. Vairavimo įgūdžiai tapo Grigausko gyvenimo profesija. Po karo Česlovas bijojo būti "surastas" dar sykį. Ir pasidirbino dokumentus, pagal kuriuos pasisendino ketveriais metais. Bet ir toks "skydas" neatrodė saugus. Jį gali surasti kaip dezertyrą...

Česlovui atrodė, kad geriausia vieta slėptis nuo visų ieškynių yra Klaipėda. Juk pokariu uostamiestis tapo pabėgėlių ir perbėgėlių katilu. Tuo labiau kad čia atvažiavus iš karto turėjai stogą virš galvos - rinkis butą iš vokiečių apleistųjų. Česlovas išsirinko buveinę Kurpių gatvės 4-ajame name. Su visais pasitraukusių vokiečių baldais ir net rakandais. Netrukus bute jau šeimininkavo ir Antanina. Po kelerių metų čia krykštavo pirmagimė Ramutė, o vėliau atsirado ir sūnelis Algirdas.

Pirmieji Klaipėdos taksistai

Pirmieji pokariniai Klaipėdos taksi atsirado apie 1948-1949 metus. O pirmaisiais taksistais tapo Česlovas Grigauskas, jo draugas Bronislovas Lapas, Nikolajus Kuznecovas ir Palavinkinas.

"Tiek Klaipėdoje tų taksistų ir tebuvo",- teigė pirmojo taksisto Č. Grigausko sūnus Algirdas. Jis dar puikiai mena taksi stovėjimo vietą prie dabartinio Muzikinio teatro. To pastato tuomet dar nebuvo. Čia, kaip ir visoje Klaipėdoje, tebebuvo sugriautų pastatų liekanos.

Sovietmečiu taksisto profesija buvo ir deficitinė, ir didžiai gerbiama. Mat taksistai labai gerai uždirbdavo. A. Grigauskas patvirtino, kad pasakos apie jūreivių, grįžusių iš jūros, užmojus krante yra ne išmonė, o realija. Jo tėvas yra pasakojęs, kaip visus keturis taksistus užsigrobė toks rokfeleris. O taksistams - tai kas? Ir važiuoja per Klaipėdą kavalkada: viename - jūreivis, kitame - jo "čemodanas", trečiame - skrybėlė, ketvirtame - rokfelerio palyda. Apsuka kelis ratus pro patranką (dabar Lietuvininkų aikštė), turgų ir važiuoja arba į "Ržavaja vilka" (surūdijusia šakute pravardžiuojamas restoranas "Jūra" žvejybos uosto rajone, taip jis buvo vadinamas netgi tuomet, kai po rekonstrukcijos tapo tiems laikams prabangia užeiga), arba į "Viktoriją", kol šis nebuvo "perkrikštytas" "Klaipėda". Dar buvo toks "Briedis", vėliau tapęs "Žuvėdra"... Algirdas tvirtino buvęs liudininkas ir kino seanso, kai filmas buvęs demonstruojamas vienam žmogui "Tėvynės", vėliau "patkrikštyto" "Baltija", kino teatre. Ir tas žmogus, išpirkęs viso seanso bilietus, buvęs jūreivis.

Paklaustas apie tėvo uždarbius, Algirdas teigė sumomis nurodyti negalįs. Jis tik prisipažino, kad iš darbo grįžusio tėvo, jei būdavo pakaušęs, kišenes kiek "apšvarindavo": nugvelbtus pinigus kišdavo už veidrodžio. Kelis kartus šeimoje buvo kilę grandioziniai skandalai. Mat mama, vasarą užkūrusi krosnį šiukšlėms sudeginti, buvo supleškinusi ir vyro "kavalierišką fondą", paslėptą krosnyje. Bet faktas tas, kad šeimoje niekada ir nieko netrūkdavo. Netgi skanėstų. Taksistas Č. Grigauskas buvo ir vienas iš nedaugelio klaipėdiečių, įsigijusių moskvičiuką - kremliuką.

Kad Grigauskų šeima gyveno pasiturimai, liudytų ir toks epizodas. Kaimynas Bronius Šiaučiulis (džiazmeno Sauliaus Šiaučiulio tėvas, apie Šiaučiulių šeimą pasakosime vėliau) sudaužė "Volgą". Ją remontuoti prašė auksinių rankų meistro, ne tik taksisto, Č. Grigausko. Kai remontai pasibaigė, žinoma, jį reikėjo "aplaistyti". Tam aplinkybės buvo palankios: Antanina Grigauskienė buvo išvažiavusi į Rygą maršrutiniu autobusu, kuriame dirbo konduktore, Vandos Šiaučiulienės namie irgi nebuvo. Tad du vyrai, susėdę prie butelaičio, labai greitai sutarė, kad Grigauskiukui reikia pirkti akordeoną. Sprendimo vyrai neatidėliojo ateičiai. Akordeonas "Weltmeister" (šiandien jis kainuoja 4000 Lt) buvo parbildintas bemat. Instrumentas nepigiai kaštavo ir tuomet. Tačiau taksisto kišenei akordeonas buvo prieinamas. Vėliau nė vienas namo kaimynų balius neapsieidavo be akordeono. Jį tampė muzikos mokyklą lankęs Algiukas, kuriam tas akordeonas ir buvo pirktas. Apie kitus Kurpių g. namo gyventojus - kitą pirmadienį.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder