Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XXIV

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XXIV

Onutė ir Kazimieras Vaštakai šeimą sukūrė Sibire - Onutės šeimyna buvo tremtyje, o Kazimieras čia buvo atsiųstas tarnauti tarybinėje armijoje. Na, o vėliau grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vaštakų tėvonijoje - Šiluvoje. Bet jaunai šeimai norėjosi gyvenimą tvarkyti savarankiškai. Tad jo kurti atsikraustė į Klaipėdą. Mat čia buvo už ko užsikabinti - uostamiestyje iš karto po karo buvo įsikūrusi Kazimiero Vaštako teta Karolina, apie kurios spalvingumą ir apsukrumą IV "Akvarelių" rašinyje jau buvo užsiminusi Jono g. 5-ojo namo gyventoja Sofja Minina (dabar gyvena Izraelyje).

Taigi, apsukrioji teta Karolina Vaštakų šeimai sugebėjo pasiūlyti netgi butą pačiame miesto centre - Žvejų gatvėje. 11-uoju numeriu pažymėto namo pusrūsyje augo Lina (dabar mokytoja), Kęstutis (dabar lakūnas), Liudas, Rimvydas ir Sigitas (dabar - kompanijų vadovai) Vaštakai. Rimvydas Vaštakas labai gerai pamena tą uraganinę 1967 m. spalio naktį, kai Žvejų gatvė tapo upe, kurios vagele buvo ir jų butas. Ant kėdžių sukėlę spintas ir lovas, Vaštakai dairėsi nakvynės. Gausią šeimą pernakvoti priėmė aukščiau gyvenusi rusų šeimyna, su kurio sūnumi Valiku draugavo Vaštakiukai.

Taip atrodė Žvejų g. 11-asis namas iki karo

Potvynis namo vaikams tapo savotiška švente - nereikėjo eiti į mokyklą. Svari priežastis - nebuvo galima išbristi. Gaila, toji šventė užtruko vos vieną dieną. Kitą potvynis jau buvo atslūgęs. Užsemtų butų šeimininkams tereikėjo pasirūpinti išsemti bute telkšojusį vandenį. Ir gyvenimas įėjo į įprastines vėžes.

Pasak R. Vaštako, daugiau tokių potvynių jis nebepamenąs. Gal kokiais 1972 m. Vaštakai persikraustė į kitą butą Vilniaus g. (dabar Tilžės). To namo bute Onutė Vaštakienė tebegyvena ir šiandien. Na, o kaip Vaštakai "gavo" butą - ypatinga istorija.

 

Žvejų g. 11-asis namas šiandien

Piketas prie vykdomojo

 

Tai šiandien mes nesistebime nei piketais, nei mitingais ir streikais, o tarybiniais metais tokių "čiūdų" tiesiog nebūdavo. Ir aš tiesiog negaliu patikėti 4-osios vidurinės mokyklos mokytojų drąsa ryžtis demonstracijai prie vykdomojo komiteto.

O reikalas buvo toks: Žvejų 11-ąjį namą rengiant rekonstrukcijai, iš jo buvo iškraustytos į naujus butus ar rezervinį fondą (iš kurio po remonto išskirtiniais atvejais vėl parsikraustydavo) visos šeimos, išskyrus Vaštakų. Buvo tikimasi, kad jie išeities ieškos savarankiškai ir gal išsigrūs kur nors už miesto ribų. Valdžios rūstybę Vaštakai buvo "pelnę" dėl to, kad O. Vaštakienės brolis kunigas Pranas Geisčiūnas, emigravęs į JAV, dažnaitab kalbėdavo per "Amerikos balsą". Negana to, jis siųsdavo siuntinius daugiavaikei šeimai remti. Dėl to į KGB rūmus buvo iškviestas K. Vaštakas. Jam liepė atsisakyti tų siuntinių. "Liepė" taip, kad pirštus sulaužė...

Tad dėl ryšių su Amerika Vaštakų šeimos dosjė buvo ne koks. Dosjė Vaštakų vaikams atsiliepė ir stojant į aukštąsias mokyklas. Pavyzdžiui, R. Vaštakas, stodamas į VISI, tiksliai žino, kad buvo duotas nurodymas už laikomus egzaminus rašyti dvejetus.

Taip buvo užbarikaduotas Vaštakų šeimos butas prieš namo rekonstrukciją apie 1972 m.

"Dėstytojai tikrai rizikavo nepaisyti nurodymų ir rašyti "apvalius" penketus...Bet nurodymai suveikė, kai man neskyrė bendrabučio. O aš "visiukų" ansamblyje grojau cimbolais. Ir jau ansamblio vadovai pasirūpino, kad apsigyvenčiau bendrabutyje", - disidentinius laikus šiandien prisimena buvęs Žvejų g. 11-ojo namo gyventojas R. Vaštakas.

Taigi, kai tas namas buvo rengiamas rekonstrukcijai ir visos šeimos iškeldintos, išskyrus Vaštakų, ir užvirė košė.

Visi Vaštakiukai mokėsi 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Ir visi buvo apskriti penketukininkai. Ir štai kelias dienas tų penketukininkų nė vieno nėra mokykloje. Be abejo, mokytojai susirūpino, kas su vaikais atsitiko. Net keli mokytojai iš karto atgarmėjo į Vaštakų namus, teirautis, kur staiga penki vaikai prašapo. Epidemija kokia ar šiaip nelaimė? Vaikus pamatė gyvus ir sveikus, tačiau negalinčius iš buto išeiti. Juos įkalino jau užstatyti statybų pastoliai namo remontui. Tuomet mokytojai ir nusprendė pareikšti savo valią prie vykdomojo. Tiesa, pasirūpino nufotografuoti įkalintą šeimą. Ir labai jau drąsiai reikalavo daugiavaikei šeimai, kaip ir kitiems namo gyventojams, skirti butą.

"Tik mokytojų dėka mes išsikraustėme į Vilniaus gatvę, o ne į kokius tyrlaukius",- su dėkingumu 4-osios vidurinės mokytojų ryžtą prisimena R. Vaštakas.

Bus daugiau.  

 

 

 

 

 

 

Gražina JUODYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder