Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XI

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XI

II pasauliniam karui pasibaigus, Uvės Kersandto tėvas iš fronto negrįžo. Latvijos teritorijoje jis pateko į nelaisvę. Finalas - Stalino gulagai. "Apie tai jis niekada nekalbėdavo. Apie tuos laikus man tėra pasakęs tik tiek: melsdavosi, kad temperatūra nukristų iki minus septyniasdešimties, kai jų nevarydavo į darbus, ir prisipažino, kad gulagų košmarus nustojo sapnuoti tik 1980 metais",- sakė Uvė.

Jo motina su dviem sūnumis po karo grįžtančio vyro ir tėvo lyg stebuklo laukė iki 1948 m. Paskui stebuklo viltis išblėso. Reikėjo galvoti apie sūnų ateitį. Sugriautoje Vokietijoje, tuo labiau rytinėje jos pusėje, kurioje liko šeima, įsivaizduoti išaugusius laimingus sūnus Uvės mama nepajėgė. Kadangi Pietų Afrikos Respublikoje gyveno motinos senelės sesuo, būtent su šia šalimi, kuri liko nepaliesta II pasaulinio karo, pakankamai dar jauna ir graži moteris susiejo sotesnio ir gražesnio gyvenimo viltis. Tad ji su sūnumis ten ir išbildėjo.

Apie 1950-uosius iš sovietų nelaisvės į Vokietiją sugrįžęs Uvės tėvas buvo sugniuždytas taip, kad apie gražų ir laimingą šeimos susijungimą nebedrįso nė svajoti. Ir jo gyvenime atsirado kita moteris. Ir galbūt jis su savo buvusia žmona bei sūnumis jau niekada nebebūtų susitikęs, jei ne... žavingoji Doreza Dewet.

Šios olandų kilmės panelės protėviai šaknis Pietų Afrikoje leisti pradėjo 1695 m., o galutinai įsitvirtino po šimtmečio. Čia, vis toje pačioje fermoje, gimė, tuokėsi, mirė, keliolika Dewet kartų. Tai garsi giminė ne tik Pietų Afrikoje, bet ir visame pasaulyje.

Prieš Uvės ir Dorezos vestuves 1970 metais gražuolė būsimoji nuotaka su broliu išsirengė kelionėn į Vokietiją. Nieko nesakiusi būsimajam savo vyrui, ji susirado... jaunikio tėvą ir įkalbėjo atvažiuoti į jų vestuves Pietų Afrikoje.

"Tėvas į vestuves atvažiavo likus trims dienoms iki mūsų ceremonijos. Ir iš naujo įsimylėjo mano motiną. Jie glėbėsčiavosi, bučiavosi, vaikščiojo susikabinę rankomis",- mena tėvų susitikimą U. Kersandtas.

Pasiilgs Klaipėdos

Dabar, kai spausdinami šie rašiniai apie Uvės Kersandto tėvus, senelį, jų anūkas ir sūnus keliauja Vokietijos keliais. Ten jis, kaip ir Klaipėdoje prieš porą savaičių ar Kaliningrado srityje prieš kelerius metus, tikslinasi giminės atšakų duomenis.

Paklaustas, ar gyvendamas Pietų Afrikoje nejaučia nostalgijos tėvynei, Uvė šyptelėjo: "Keista, Vokietijai, kurioje gimiau, tikrai nejaučiu jokių sentimentų. Net nepatikėsit, labiau kankina Kaliningrado srities nostalgija. Ir, žinoma, labiausiai - Vėluvai, kurioje gimė senelė ir senelis. Dabar apsilankius Klaipėdoje, kur gimė tėvas, manau, ilgėsiuosi ir šio miesto",- spėjo jis.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder