Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės V

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės V

Pokario Turgaus g. 25-ojo namo gyventojai susikraustė į labai skirtingus būstus. Juozas ir Stefa Grušai su mažyle Veronika apsigyveno turbūt pono Schulz milžiniškame miegamajame su prieškambariu ir vonios kambariu, kuriame buvo įrengta virtuvė.

Už stiklinių suveriamų durų - jau Stanislavos ir Viliaus Juodžių, t.y. mano tėvų "teritorija". Iš mūsų pusės stiklinės suveriamos durys buvo uždažytos dažais ir užstatytos drabužių spinta. Šis kambarys buvo Juodžių miegamasis. Su labai gražia kokline krosnimi, grindys - ąžuolo parketas. Panaši baltų koklių su lipdiniais ir su židiniu krosnis bei parketas buvo ir Grušų pusėje. Iš Juodžių miegamojo gražios durys atsiverdavo į vadinamąjį saloną, kuriame taip pat buvo sumūryta nuostabi, bet jau rudų raitytų koklių krosnis. Gal čia būta ir Schulz salono. Tik po karo jis buvo atitvertas lentine siena, už kurios buvo įsikūrusi Marija Kirsanova su sūnumi Ediku ir dukra Larisa. Už salono - durys į virtuvę, kuri užėmė visą flygelį, jungiantį Turgaus g. namą su Jono g. sandėliais. Juodžių butas baigėsi mažu prieškambariuku, kuriame stovėjo varstotas. Čia pat - tualetas. Bet juo buvo naudojamasi tik kraštutiniu atveju, nes nebuvo sutvarkytas kanalizacijos vamzdynas. Viso namo, kaip ir daugelio aplinkinių, gyventojai bėgdavo į miesto tualetą, kuris buvo pastatytas Jono bažnyčios vietoje, kai jau buvo apvalyti maldos namų griuvėsiai.

Trečiajame aukšte, mansardoje, apsigyveno Juškevičių šeima. Apie ją - kitą pirmadienį. Mat kadaise Irena Juškevičiūtė ištekėjo už savo laiku garsaus miesto krepšininko Jono Uldukio, kuris taip pat yra įmynęs pėdą į Klaipėdos istoriją. Šalia Juškevičių, patalpas atsitvėrę lentomis, apsigyveno Antanina Kareckienė bei jos sūnus Česlovas. Labai greitai muziko Česlovo neliko,- jis buvo represuotas už neva proklamacijų spausdinimą. Bausmė - 25 m. katorgos. Bet jis gal po kokių penkerių metų grįžo, nes po Stalino mirties iš lagerių grįžo daugelis politinių kalinių. Grįžęs jis grojo vargonais bažnyčioje. Gal turėjo ir kokį valdišką darbą. Tačiau nebėra ko paklausti...

Ant parketo gyveno ir ožka...

Pirmajame 25-ojo namo aukšte buvo įsikūrusi Plentų valdyba, kurioje tarnybą ėjo to paties namo gyventojas V. Juodis. Čia valytoja dirbo taip pat to namo gyventoja Jadvyga Juškevičienė. Greta kontoros buvo dar vienas butas, kurio gyventojai labai keitėsi. Dažniausiai tai buvo rusų tautybės karininkų šeimos.

O pirmajame namo flygelio aukšte gyveno tokia ponia Vaičekonienė su dukra Regina ir sūnumi Algirdu. Iš šios šeimos kaimynai pasišaipydavo. Mat Vaičekonienė bute taip pat su parketu laikė... ožką. Ji niekada nebuvo išvedama į lauką žolės ar lapų pasiskabyti. Likdavo tik spėlioti, kuo gyvulys buvo šeriamas. Kaimynės piktdžiugiškai pasišnabždėdavo, kad Vaičekonienei nereikia indų plauti - ožka išlaižo, su barzda iššluosto...

Kaip dabar suvokiu, be reikalo iš moters buvo šaipomasi. Toji ožka gelbėjo nuo alkio vaikus ir ją pačią. Taip šeima sulaukė tos dienos, kai bent trečdaliui klaipėdiečių, turinčių atitinkamus dokumentus, buvo leista išvykti į Vokietiją. Atrodo, tai buvo apie 1956-1957 metus. Tuomet gerokai praretėjo 4-osios vidurinės mokyklos klasės. Į Vokietiją išvyko ir Vaičekoniai.

Prieš kelerius metus, genamas nostalgijos, Algirdas buvo atvažiavęs į Klaipėdą. Ieškojo buvusių kaimynų ir norėjo susitikti. Deja, tuomet buvau išvykusi ir su juo nepabendravau. O dabar taip praverstų ir jo pasakojimai bei prisiminimai.

Sandėliuose taip pat kūrėsi žmonės

Turgaus g. 25-ojo namo sandėliai Jono g., į kuriuos iš savo prabangaus buto, neišeidamas laukan, galėdavo nueiti p. Schulz, buvo pokario vaikų smalsumo objektas. Į juos bandydavome įsižiūrėti užlipę ant priestato kieme stogo per apdulkėjusius langus ar prasmukti pro kažkieno atrakinamas duris. Matydavome kažkokias lentas, kažkokias stakles. Bet labai greitai tie sandėliai, pagalbinės patalpos apačioje, tapo butais: kaldami lentines sienas, apklijuodami jas trofėjiniais tapetais ar net ir laikraščiais, čia gūžtas sukosi šeimos ir viengungiai, kurie labai greitai parsivesdavo ir žmonas. Kai 1965 m. buvo rekonstruojamas Turgaus g. 25-asis namas, perstatyti ir buvę sandėliai Jono g. Jie tapo simpatiškais mansardinio tipo butais. Juose apsigyveno dailininkai ir tautodailininkai. Jau vėliau čia gyveno dailininkė Angelina Banytė, gintaro meistras Alfonsas Bernotavičius ir jo žmona tapytoja Marija, kuri vėliau nutekėjo už astronomo Gunaro Kakaro į Molėtus.

Tačiau per rekonstrukciją labai nukentėjo Turgaus g. 25-asis namas. Jį remontuojant, žinoma, neliko nei parketų, nei koklinių krosnių, nei didelio holo su įvijais laiptais, ant kurių dar tebebuvo varinių kilimų laikiklių. Įdomus vidinis interjeras buvo visiškai sunaikintas, ir namas tapo paprasčiausia "chruščiovke". Neliko įėjimo į namą iš Mažosios Vandens gatvės. Nugriautas ir flygelis. Buvęs uždaras kiemelis tapo bendras su Turgaus g. 27, 29 ir 31-uoju namais. Privatizavus 31-ąjį namą, čia sukurptas kažkoks priestatas. Namai tarsi prarado savo dvasią. Tiesa, ją kažkiek prilaikė šviesios atminties fotografas Raimundas Urbonas, gyvenęs 29-ajame name. Iš visų jėgų senamiesčio namų okupacijai ir gyventojų išgujimui tebesipriešina tapytojas Algis Ramanauskas su baltaplaukiais sūnumis, kiemo gale įkūrę Užupio Respublikos ambasadą Klaipėdoje. Bet, neseniai apsilankiusi pas vienintelę užsispyrusiai niekur nesikeliančią iš Turgaus g. 25-ojo namo gyventoją Ireną Juškevičiūtę-Uldukienę, įsitikinau, kad verslininkai uodegą spaudžia ir A. Ramanauskui: atitvėrę tvorele dalį kiemo, regis, jie jau atėmė teisę Užupio Respublikos ambasadoriui Klaipėdoje kiemo gale kepti barbekiu penktadienio vakarais...

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder