2018 m. lapkričio 20 d. 13:11 val., antradienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės IV

(1)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės IV nuotrauka, foto

Apie Jono gatvės 3 ir 5 namų prieškarinę istoriją pasakota prieš savaitę. Šiandien - apie 5-ojo namo pokario gyventojus.

Tame name, skirtingai nei daugelyje aplinkinių, gyveno tikras "internacionalas": lietuvių, rusų, žydų šeimos. Pokario metais nebuvo taip, kad kas nežinotų kaimyno pavardės, kuo ar ką dirba. Kaimynai puikiai žinojo ir vieni kitų biografijas. Tačiau ne kiekvienas atvirai ir iki galo jas išklodavo. Tuo labiau, kad daugelis tebebuvo kankinami represijų baimės.

Ištrūkusios iš "Dievų miško"

Jono g. 5-ajame name 1945 metų spalį dviejuose butuose apsigyveno žydų šeima: Šmatavičienė su trim dukrom - Dora, Lena ir Raja bei pastarosios vyras Semionas. Viename bute įsikūrė Šmatavičienė ir Dora, kitame - Rajos šeimyna ir Lena. Vėliau čia atsirado dar dvi mergaitės - Bela ir Roza, Rajos dukterys.

Būdama labai atvira, Dora visame senamiestyje labai greitai įsigijo dešimtis draugų. Tačiau ji nutylėdavo apie savo šeimos išgyvenimus Štuthofo koncentracijos stovykloje, "apdainuotoje" Balio Sruogos "Dievų miške". Į ją visa Šmatavičių šeimyna buvo išvežta iš Šiaulių geto. Kas yra perskaitęs B. Sruogos knygą, gali suvokti, ką ten moterys patyrė.

O 1945 m. iš Lenkijos į dar visiškai tuščią Klaipėdą parsigavusios per stebuklą gyvos išlikusios moterys bandė gyvenimą pradėti iš naujo. Dėjo daug pastangų pamiršti ir karą, ir koncentracijos stovyklos baisybes. O kas jas gali greičiausiai užtrinti? Žinoma, meilė. Jos vaisius buvo Doros dukra Sonia. Tačiau painiose gyvenimo kryžkelėse Sonios tėvų keliai išsiskyrė: jis rinkosi Vakarus, Dora su šeima grįžo į Lietuvą...

Romanai

Jeigu prabiltų senieji Klaipėdos mūrai, kiek jie papasakotų meilės istorijų ir buitinių tragedijų. Jausmų proveržiai drebino ir Jono g. 5-ąjį namą.

Jame pokario metais buvo apsigyvenęs ir šviesaus atminimo Vasilijus Mininas. Tuomet jis gyveno su moterimi, kurios vardo dabar niekas jau ir nebepamena. 1949 metais nežinia dėl ko jis buvo represuotas ir ilgam dingo iš Klaipėdos padangės. O kai grįžo iš lagerių su politinio kalinio etikete (buvo reabilituotas tik po kelių dešimtmečių), savo moters jau neberado. Taip ir susmuko ant Jono g. 5-ojo namo laiptelių.

Jį prakalbino, bandė guosti Šmatavičienė. Tačiau žmogui ne paguodos, o pastogės reikėjo. Šmatavičienė, su dukromis patyrusi konclagerio "malonumus", vyriškį puikiai suprato. Ryžosi žmogų priimti - tuo metu Klaipėdos senamiestyje beveik kiekvienoje šeimoje būdavo įnamių. Keli buto nuomos rubliai būdavo svari paspirtis šeimos biudžetui.

Nuomininko akys vis dažniau krypo į gražuolę žydaitę Dorą. Nesvarbu, kad ši augino dukrą. Nesvarbu, kad Dorą, kaip savo akies vyzdį, saugojo jos motina. Tai neužslopino vyriškio jausmų. Rezultatas - Doros ir Vasilijaus vestuvės.

Kad išvengtų visokiausių problemų dėl tautybės, jos dukra Sofja tapo Minina, pase įrašant tautybę - rusė...

Šviesaus atminimo V. Mininas, grįžęs iš lagerių, kurį laiką darbavosi laivuose, o vėliau - daug metų statybinėje organizacijoje. Dora dirbo pardavėja turgaus parduotuvėlėje. Kai XX amžiaus penktajame dešimtmetyje prasidėjo didysis žydų kraustymasis į 1948 m. įkurtą Izraelio valstybę, Šmatavičienė su Lena bei Rajos šeimyna pakėlė sparnus į Išsvajotąją žemę. Mininai liko gyventi Klaipėdoje. Tačiau po kelių dešimtmečių, kai V. Mininas jau atgulė Lėbartų žemėn, Į Izraelį išvažiavo ir Dora su dukra Sofja ir anūku Marku.

Ir tuomet, kai V. Mininas buvo gyvas ir padėjo auginti Sonios sūnų Marką, ir šiandien Sonia jį laiko savo tikruoju tėvu.

Meilės romanai nebuvo svetimi ir bręstančiai Soniai. Na, kokie tie vaikiški romanai? Kaip šiandien prisipažįsta dabar Izraelyje gyvenanti Sonia - Sofja Minina, vaikystėje ji labai buvo susibičiuliavusi su Jono g. 3-ajame name gyvenusio santechniko sūnumi Feliksu, meiliai vadintu Feliuku, vyresniu dešimčia metų.

"Mes pas Jankūnus eidavome maudytis kartą per savaitę, nes jie vieninteliai kvartale turėjo vonią. Feliuko aš nebuvau taip įsimylėjusi, kaip būdama pirmokė į vienuoliktoką Juozą, "spekuliantės" Karolinos, gyvenusių Žvejų gatvėje, sūnų. O kaip aš pavydėjau būsimai Juozo žmonai, kai jis buvo jau studentas... Pavydėjau taip, kad kūriau planus, kaip aš jai su akmeniu išmušiu akį", - pati stebėdamasi savo žiauriais ketinimais šiandien su ironija prisimena S. Minina.

Juozas su pagyrimu baigė du institutus ir dirbo Vilniuje labai aukštuose postuose. Vėliau prasigėrė, taip ir nesužinojęs, kad jis jau nuo pirmos Sonios klasės virpino mergaitės širdį ir vaizduotę.

Kulinarijos pamokos

Teta Dora - ponų juk pokario Klaipėdoje nebuvo - tarp senamiesčio gyventojų buvo labai populiari. Pas ją ateidavo moterys, norėdamos pasitarti dėl maisto gamybos. Ko jau ko, o pokario metais žuvies Klaipėdoje tikrai nestigo. Ir nebuvo būtina jos pirkti. Šeimų galvoms tereikėjo kur nors ties "fanerke" užmesti spiningą, kad pagautų lydeką. O teta Dora mokėjo tiek patiekalų iš žuvies gaminti...

Farširuota lydeka - grynų gryniausias žydų patiekalas, kurį perėmė daugelis pasaulio tautų. Bet tiktai žydai ją sugeba gaminti taip, kad liežuvį gali praryti. Dabar beveik visuomet iškilminguose furšetuose būtinai atrasi farširuotą lydeką. Bet nė viena, kimšta net pačiose prestižiškiausiose užeigose, neprilygsta ponios Doros farširuotos lydekos skoniui, o dažnai dėl prėskumo net gerklėje stringa.

Doros virtuvę įvertinau ne vaikystėje, o jau tuomet, kai su vaikystės drauge Sofja gyvenimas vėl suvedė bendrame darbe. Atsinaujino vaikščiojimai į svečius pas viena kitą. Švęsdavome katalikiškas Kalėdas ir žydišką Chanuką. Tuomet ir įvertinau ponios Doros žuvies kukulius, virtus raudonųjų burokėlių nuovire, tarkuotų morkų saldainius, silkės rolmopsus. Kai dabar, užėjus kulinariniam ūpui, ką nors pagaminu pagal tetos Doros receptus, patiekalus ragaujantieji tuoj prašo popieriaus ir rašiklio...

Nėra to bloga, kas neišeitų į gera

Prieš kelerius metus, kai Sonia su savo gyvenimo draugu, dabar jau amžinatilsį Uriu, iš Tel Avivo buvo atvykusi į Klaipėdą, ji labai norėjo apsilankyti pokario metais gyventame bute. Skambinau poniai Valinčienei, kuri tame bute gyvena dabar. Ji maloniai sutiko viešnią įsileisti.

Mačiau, kaip Sonia tirtėjo, apžvelgdama gerokai pasikeitusį butą. Tačiau ir dabar jis tiek daug priminė žmonių, su kuriais bendrauta, gyvenant čia.

"Apie kiekvieną jų galima būtų rašyti romanus", - elektroninio pašto laiškais "tardyta" šiomis dienomis atrašė S. Minina. Ji priminė, kokios koloritinės figūros buvo mūsų abiejų bendros vaikystės draugės Aldonos Karpavičiūtės mama, gyvenusi name Tiltų gatvėje, teta Karolina, gyvenusi Žvejų gatvėje, ir už "spekuliaciją" sėdėjusi kalėjime, teta Stasė, gyvenusi toje pačioje Jono gatvėje.

"Vien apie "univermagą" ir Neniškių svetainę su rojaliu galima apysakas rašyti. Oi, kiek galėtų papasakoti mano mama apie pokarinę Klaipėdą. Ji draugavo su lietuviais, rusais, žydais. Automatiškai jos draugų vaikai tapdavo mano draugais. Pasakočiau apie juos be galo", - dėl skiriančio atstumo apgailestavo Sonia, įsitikinusi, kad, papasakojus apie juos visus, jų gyvenimų komedijas bei tragedijas, išeitų knyga, nė kiek neprastesnė už Frederiko Felinio filmą "Amarkordas".

Kas S. Mininą pažįsta ir pamena, pranešu, kad jos sūnus Markas, kuriam šių metų gruodyje sukaks 30 metų, yra vedęs Natašą. Jie išsikraustė gyventi į Amsterdamą.

O teta Dora gyvena iš Izraelio ir Vokietijos pensijų. "Jei ne vokiečių mokami pinigai, išsiversti mamai būtų sunku", - sakė Sonia. Vokietija tą pensiją moka už metus, praleistus Štuthofo koncentracijos stovykloje. Taigi, kadaise patirtas blogis ir skaudūs išgyvenimai, apie kuriuos Dora labai šykščiai prabilo tik išvažiuodama į Pažadėtąją žemę, išėjo į gera...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lina

2010-05-02   07:31

Kaip gaila, kad "Akvarelės" spausdinamos ne kasdien... Tokių rašinių taip trūksta.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (554) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (553) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (552) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (551) nuotrauka, foto

Virsmas į naująją  e.bilieto sistemą įvyko nuotrauka, foto

Klaipėda, Naktį į pirmadienį, lapkričio 19-ąją, išjungėme senąją Klaipėdos viešojo transporto e.bilieto sistemą...

Tomas Delininkaitis: „Man sirgaliaus marškinėlius atstodavo pižama“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno“ gynėjas Tomas Delininkaitis netrukus matuosis stilisto batus – rinks, kaip...

Jūrų kadetų mokykla: įveiktas dar vienas laiptelis nuotrauka, foto

Klaipėda, Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Jūrų kadetų ugdymo sampratą. Tai dokumentas, apibrėžiantis...

"Neptūnas" šįvakar kausis Vokietijoje nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkams po sekmadienio vakarą "Švyturio" arenoje 78:93 patirto pralaimėjimo Vilniaus...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...