Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (97)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (97)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien dairysimės Žemaičių gatvėje, į kurios 45-ąjį namą atsikraustė Juozo ir Bronės Domarkų šeima. Kaip ir daugelis suvažiavusiųjų po karo į Klaipėdą, Domarkai tikėjosi čia pasislėpti nuo "enkavėdistų" akių.

Joniškės dvarelis

Apie dabar Mokyklos gatvės kvartalu vadinamą Klaipėdos rajoną istorinių žinių išlikę nedaug. Žinoma tiek, kad prie Trinyčių tvenkinio buvęs Joniškės dvarelis, kuriam ir dar Sendvariui priklausiusios aplinkinės žemės.

Pramonė į tuos plotus pradėjo skverbtis XIX a. pabaigoje. XX a. pradžioje čia jau buvo lentpjūvių, metalo gaminių įmonių, kurios telkėsi daugiausiai prie Danės upės.

Kai pokariu buvusio senojo malūno vietoje buvo pradėtas statyti "Trinyčių" fabrikas, buvo suprojektuotas individualių namų kvartalas šio fabriko darbininkams. Nors pokariu žmonės gyveno skurdžiai, tačiau lietuviai, linkę į kartų sėslumą, kažkokiais būdais sugebėdavo sukrapštyti pinigėlių statyboms. Tuo labiau kad jos būdavo skatinamos lengvatiniais kreditais. Tad Mokyklos gatvės kvartalas, prieškariu buvęs menkai apgyventas, susiformavo jau po karo.

DOMARKAI I. Ši nuotrauka daryta 1952 m. Klaipėdoje: (iš kairės): Stasys, Bronė Domarkienė, Eligijus, Juozas Domarkas vyresnysis su Rūta ant kelių, antroje eilėje - Juozas jaunesnysis.

Bėgo nuo tremties

Domarkai į Klaipėdą atvažiavo kaip stovi. Mat iš stambaus ūkininko žemė buvo atimta, gyvuliai suvaryti į "kolchozo" ganyklas. Per didįjį vežimą į Sibirą 1949 m. į jį turėjo būti "komandiruota" ir Domarkų šeimyna. Tačiau suėmimo išvakarėse atsirado gerų žmonių, perspėjusių apie gresiantį pavojų. Tris sūnus ir dukterį išslapstę pas gimines ir pažįstamus, patys Domarkai prieglaudos ieškojo miškų glūdumoje.

Pasak šiandieninio Klaipėdos muzikinio teatro meno vadovo Stasio Domarko, giminės, kaimynai, pažįstami nuo suėmimo bėgančiai Domarkų šeimai buvo labai geranoriški, juos užjautė, tačiau sakė: "Duosim, ko tik jums reikia, bet priimti jus bijom..." Tad ir liko viena išeitis - slapstytis miškuose.

Juose vargę kelis mėnesius, Domarkai nusprendė, kad patikimesnė "slėptuvė" būsianti Klaipėdoje tarp tūkstančių jau čia suvažiavusių žmonių. Tik 1988 m., kai jau buvo prasidėjęs atgimimas, Bronė Domarkienė sūnui Eligijui su visomis smulkmenomis ryžosi papasakoti "išbuožinimo" detales. O šiaip Domarkiukai, šiandien garsūs Lietuvos muzikinio pasaulio veikėjai dirigentai Juozas ir Stasys, muzikinių teatrų režisierius Eligijus, archyvų specialistė Rūta, buvo saugomi nuo bet kokios "nereikalingos" informacijos...

Tačiau apie Domarkų gyvenimą - kiek vėliau. O šįkart pasižvalgykime, į kokius laukus jie atsikraustė, kai pagaliau įsikėlė į namelį Žemaičių g. 45.

O ši nuotrauka daryta lygiai po 10 metų: pirmoje eilėje Domarkienė tarp dviejų Juozų - sūnaus ir vyro,- antroje eilėje Stasys, Rūta ir Eligijus.

Namukų statybos versijos

Į Klaipėdą prieglaudos ieškoti pirmiausiai atvažiavo Juozas Domarkas vyresnysis. Jam pavyko gauti ne tik darbą superfosfato fabrike, bet ir mažą kambarėlį Aukštaičių gatvės name.

"Mūsų tėvai buvo labai taupūs, tvarkingi. Taigi netrukus jie, kiek primokėję, jau kraustėsi į dviejų, o paskui - ir trijų kambarių butus", - pasakoja šiandien Juozas Domarkas jaunesnysis. Galų gale jie persikraustė į Žemaičių g. 45-ąjį namą, kuriame jų nemažai šeimai tepriklausė pirmasis aukštas.

Laikui bėgant, kiti gyventojai išsikraustė, tad Domarkams teliko sutvarkyti formalumus dėl viso namo nuosavybės. Pasak Stasio Domarko, kai jie apsigyveno šiame name, aplinkui jau buvo susiformavusios Aukštaičių, Dzūkų ir Zanavykų gatvės. Tačiau aplink jas plytėjo laukai. Na, kaip toj dainoj, - Domarkai apsigyveno "Visoj Lietuvoj", turint omenyje gatvių pavadinimus...

Gatvės buvusios apstatytos nameliais dar nuo vokiečių laikų. Įdomią versiją pateikė Eligijus Domarkas: esą tie nameliai buvę statyti vokiečių belaisvių, ir juose gyvenę belaisviai karininkai. Kai kreipiausi į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikę Zitą Genienę, kad tai patvirtintų ar paneigtų, ji sakė duomenų apie tai neturinti. Taip, senojo tabako fabriko teritorijoje buvo vokiečių belaisvių stovykla. Taip, jie valė griuvėsius ir imdavosi įvairiausių darbų, kokius tik liepė daryti, o dažnai dėl duonos riekės ir patys siūlydavosi Klaipėdos gyventojams. Bet kad jie būtų statę namus, istorikei netekę girdėti.

Šiandien Domarkų namas perstatytas. O kai jie čia apsigyveno, namas atrodė maždaug taip, kaip šalia esantys neperstatyti.

Savo versiją turi ir vyriausiasis iš Domarkų Juozas: "Jeigu tie namai būtų buvę statyti pokariu, tai jie per penkerius-šešerius metus nebūtų taip nugyventi. O mes atsikraustėme į jau gerokai nudrengtą namą. Taigi vokiečių belaisviai jų tikrai nestatė. Jie buvo "sudaiginti" prieškariu",- įsitikinęs J. Domarkas.

Dar vieną prielaidą turi ir Rūta Domarkaitė: "Šioje vietoje plytėjo laukai, kuriuose buvo daržai. Tie namukai buvo pastatyti daržininkams gyventi",- sakė ji, vaikystėje nugirdusi suaugusiųjų kalbas.

Anonsas

Kita pirmadienį skaitykite:

  • Iš kur "tais laikais" Stasys Domarkas prasimanydavo kramtomosios gumos
  • Kaip Domarkų namuose atsirado fisharmonija
  • Akistata su KGB
  • Kaip Domarkiukai išgyveno 1954 m. saulės užtemimą

Gražina JUODYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder