Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (95)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Herkaus Manto 23-iajame name, kuriame dabar veikia viešbutis ir restoranas "Navalis".

Praeitoje "Akvarelėje", naudodamiesi čia gyvenusios daugiametės prieškario ir pokario Klaipėdos akušerės Elenos Grudzinskienės prisiminimais, piešėme prieškario medikų gyvenimo būdą. Šiandien pasidairysime, su kokiomis gimdyvėmis ir kokiomis aplinkybėmis akušerei tekdavo susidurti. Ir kokie būdavę Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikų tarpusavio santykiai.

Ypatingosios gimdyvės

Jos net iš Šiaulių verždavosi gimdyti Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Ir Lietuvoje sklandžiusi nuomonė, kad mylėtis privalu Šiauliuose, tuoktis - Kaune, o gimdyti - Klaipėdoje. Tai rodė aukštą Klaipėdos medikų kvalifikacijos vertinimą.

Pirmosios ir antrosios klasės palatų ligoniai maistą rinkdavosi pagal savo skonį. Į palatas ateidavusi sesutė dietologė priimdavo užsakymus ir pageidavimai visada būdavę patenkinami. Tik žydės ligoninės maisto nepageidaudavo. Joms košerinį atnešdavo namiškiai. O išeidamos iš ligoninės žydės stengdavosi kuo dosniau apdovanoti medikus. Jos buvo įsitikinusios, kad nuo jų įteiktų dovanų kiekio priklausys naujagimio sėkmė versle ar profesijoje, kurią išsirinks.

Ponia Frydmanienė iš Bajorų, palikdama ligoninę, trims akušerėms įteikė po paketą, kurių kiekviename buvę po dėžę saldainių, madingos medžiagos suknutei, komplektas sportinių drabužių ir vokas su 200 litų.

Aštuntą dieną po gimdymo pas žydų tautybės naujagimį ateidavęs rabinas. Pakviestieji į apipjaustymo ceremoniją rinkdavosi svečių kambaryje. Vieni vyrai, išskyrus krikšto motiną. Ceremonijoje dalyvaudavo ir ligoninės direktorius su budinčia akušere. Pats rabinas išvyniodavo kūdikį ir savais instrumentais atlikdavo ritualinius pjūvius.

"Mes tik stebėdavome ir į jų apeigas nesikišdavome", - prisiminimuose rašė E. Grudzinskienė.

Visa Grudzinskų šeima Palangoje 1959 m. Antanas ir Elena su dukromis Rūta ir Lidija bei sūnumi Putinu.

Smokinguotoji medicinos legenda

E. Grudzinskienei teko dirbti su Klaipėdos medikų legenda - Juozu Ciplijausku, vadovavusiu ir visai ligoninei, ir moterų ligų skyriui. Būdamas labai reiklus pirmiausiai sau, nenuolaidžiavo ir personalui. Jis sakydavęs: "Akušerė - akmuo, ant kurio pasidėjęs gali tašyti medį". Tačiau tas reiklumas buvo persipynęs su meile bendradarbiams ir bendradarbėms.

Kartais vakarais jis pasirodydavo ligoninėje pasidabinęs smokingu, susirengęs į kokį balių. Palikdavo telefoną, kuriuo prisakydavo skambinti, jeigu kas. Ir jeigu būdavo reikalas, sesutės ar akušerės skambindavo. Jis niekuomet nesiteiraudavo, kas ir kaip. Iš karto pasakydavęs "Einu". Ir tuoj pat atsirasdavęs su jam labai tikusiu juodu smokingu.

Ligoninės tradicijos

Ligoninė yra ligoninė. Personalas neišsisklaidydavo net per didžiąsias šventes. Raudonajame Kryžiuje būdavusios tradicijos kartu sėsti ir prie Kūčių, ir prie Velykų stalo. O dar visi švęsdavo Juozines, kai sesutės bei daktarai sugarmėdavo pas Ciplijauskus ir šveisdavo labai skanius Ciplijauskienės iškeptus pyragus.

Elena ir Antanas Grudzinskai nufotografuoti savojo buto Herkaus Manto 23-iajame name lange.

Skaitant E. Grudzinskienės rašytus prisiminimus, net saldu darosi, kaip ligoninės direktorius J. Ciplijauskas rūpindavęsis personalo sveikata. Vasarą laisvesnę valandėlę ligoninės kieme įrengtoje lauko teniso aikštelėje vadovas su rakete išeidavo "paskaldyti" lauko teniso kamuoliuko ir kitus ragindavo. Žiemą, kai būdavo sniego, kviesdavo į Girulius gryno oro įkvėpti. Kas nebudėdavo, per pietų pertrauką nuo 13 iki 17 val. imdavo rogutes ir kabindavo prie ligoninės direktoriaus balto limuzino, į kurį sėsdavo J. Ciplijauskas su trimis dukrelėmis. Susidarydavo kartais ir dešimties rogučių vorelė. Atvykus į Girulius - šurmulys, svaidymasis sniego gniūžtėmis, pasivaikščiojimas pajūriu. O paskui visi Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai sugarmėdavo į Girulių kavinukę atsigerti kavos. Ir vėl, sukabinę rogutes prie limuzino, grįždavo į savo kasdienių darbų verpetą.

E. Grudzinskienė buvo įsiminusi ir 1939 metų kovo 22-ąją. Oras buvęs blogas, šlapdriba. Kaip ir daugelis klaipėdiečių, Grudzinskai ėjo į Teatro aikštę Hitlerio pasižiūrėti. Į ligoninę medikai sugrįžo prislėgti ir liūdni. Ligoninės direktorius skatino apsiraminti ir padėti ligoniams. Palatos ėmė sparčiai tuštėti ir balandį ligoninė buvo uždaryta.

Jau traukinyje, kai vokiečiai tikrino keleivių dokumentus, Grudzinskai tarpusavyje kalbėjosi: "Išvažiuojame iš Memelio, grįšime į Klaipėdą." Stoties pavadinimas jau buvo spėtas pervardinti. Grudzinskai traukiniu dardėjo į Elenos gimtinę netoli Telšių. Su jais važiavo dukrytė Lidija ir jų vestuvėms dovanota araukarija. Ją Grudzinskai puoselėjo ir saugojo visą gyvenimą. Ji puošdavo ir Herkaus Manto g. 23-iojo namo sutuoktinių butą. Šiandien tėvų "talismaną" tebeaugina duktė Rūta.

Sugrįžimas

Ir iš tiesų, Grudzinskų šeima grįžo į Klaipėdą tuoj po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 metais. Įsikuriant Herkaus Manto 23-iajame name reikėjo gerokai paplušėti - langų stiklų nebuvo, durys - iškabintos, grindys - išlupinėtos. Bet pamažu buitį susitvarkė ir atsidėjo savo darbams.

Prieškarines kolegų bendravimo tradicijas E. Grudzinskienė stengėsi išlaikyti ir kolektyvuose, kuriuose ji dirbdo pokariu. Ir visuomet prisimindavo savo prieškarinių mokytojų pamokas. Todėl ją labai mylėjo ir vertino klaipėdiečiai.

Antanas Grudzinskas, muzikos mokęs keliose mokyklose, taip pat sėjo gėrio sėklas moksleivių širdyse. Ir visų pirma savųjų trijų vaikų širdutėse. Tėvo pramintomis pėdomis žengė Grudzinskų dukros Rūta ir Lidija. Sūnus Putinas ir šiandien dirba Lietuvos radijuje, rinkdamas ir pateikdamas klausytojams muzikos fonotekos šedevrus.

Grudzinskų šeima Herkaus Manto 23-iojo namo gyventojams būdavo autoritetas. Daugeliu gyvenimiškų atvejų, ne tik medicininiais reikalais, kreipdavosi į Grudzinskienę ir visados sulaukdavo atjautos ar patarimų.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ