Miesto istorijos štrichai
"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31 name, kuriame gyveno Klaipėdos krašto politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima. Vėliau šį namą nusipirko Jokūbas Stikliorius.
Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Bernardas Aleknavičius J. Stikliorių dėl jo kultūrinės veiklos Klaipėdoje ir visoje Mažojoje Lietuvoje yra lyginęs su Vydūnu.
Prieškarinėje Klaipėdoje J. Stikliorių daug kas pažinojo. Jo vardas glaudžiai susijęs su "Aukuro" draugijos, Valstybės teatro, Muzikos mokyklos (konservatorijos), Liaudies operos ir Klaipėdos krašto muziejaus veikla.
 |
| J.STIKLIORIUS prieškario Klaipėdos kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui buvo atsidėjęs taip, kad turėjo atsisakyti savo tiesioginių pareigų banke ir spaustuvėje "Rytas". |
"Aukuro" draugija, kurią subūrė J. Stikliorius, organizuodavo paskaitas, švietimo savaites, parodas, minėjimus, šelpė nepasiturinčius moksleivius, rengė spektaklis, turėjo savo biblioteką ir skaityklą. Iš surinktų lėšų "Aukuro" draugija atpirko dalį Rambyno. Draugijos dėka Rambyno kalnas tapo populiariausia Klaipėdos krašto lietuvininkų renginių vieta.
J. Stikliorius rūpinosi Klaipėdos lietuvininkų teatru. Prie "Aukuro" draugijos" buvo įkurta vaidybos mokykla, o 1935 m. didelėmis pastangomis iš Šiaulių buvo perkeltas Valstybinis teatras, kuriam vadovavo Juozas Stanulis (1897-1991).
 |
| F. ŠALIAPINAS. Klaipėdos liaudies operos artistai ir visuomenės veikėjai 1934 m. Gale stalo (centre) sėdi pasaulinio garso bosas Fiodoras Šaliapinas. Greta jo - Jokūbas Stikliorius. Tame vakare F. Šaliapinas sakė: "Kai pastatysite "Faustą", rašykite man be jokių tarpininkų. Ir nesvarbu, kokiame pasaulio kampe aš gausiu jūsų laišką, nieko nelaukdamas važiuosiu į Klaipėdą dainuoti Mefistofelį", - prisižadėjo jis. |
"Aukuro" draugijos pirmininkas svajojo ir apie teatro pastato statybą. 1935 m. už nedidelę kainą iš Krašto direktorijos buvo išnuomotas Klaipėdos pilies sklypas. Už tai, kad 99 metams "Aukurui" išnuomojo piliavietę Direktorija vėliau buvo smarkiai puolama Krašto seimelyje, kurio daugumą sudarė provokiškieji atstovai.
J. Stiklioriaus įsivaizdavimu, Klaipėdos piliavietė turėjo tapti "Mūsų šventove". Dailininkas Antanas Brakas piliavietės sklypą planavo paversti parku, skirtu kultūriniam poilsiui. Čia buvo numatyta pastatyti originalų "Aukuro" draugijos muziejų, o pietinėje sklypo dalyje - lietuviško teatro rūmus. Tačiau 1938 m. Klaipėdos uosto valdyba, siekdama praplėsti savo valdas, pareiškė pretenzijas į šį sklypą. Galutinai visi gražūs planai sužlugo į Klaipėdos kraštą parėjus hitlerininkams.
J. Stikliorius aktyviai reiškėsi ir 1936 m. Klaipėdoje įkurtos Lietuvos-Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungos veikloje. Jos tikslas buvo atremti nacių varomą propagandą už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos. J. Stikliorius labai mėgo šventes, minėjimus, susirinkimus. Daug dėmesio skirdamas kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui, jis apleido savo tiesiogines pareigas banke ir "Ryto" spaustuvės akcinėje bendrovėje. Tad iš tų pareigų jam teko pasitraukti.
Klaipėdos adresų, telefono abonentų knygose yra išlikusių nuotrupų apie J. Stiklioriaus šeimos narius. Pavyzdžiui, 1935 m. adresų knygoje Liepojos g. 20 (dabartinė Herkaus Manto g.) įrašyti "Jokūbas Stikliorius - direktorius, Jonas Arvydas Stikliorius ir Jurgis Stikliorius - studentai". 1936 metų telefonų abonentų sąraše įrašytas "J. Stikliorius - Valstybinės loterijos generalinė agentūra".
Kaip susiklostė Stikliorių šeimos likimas, kai jie 1938 m. pabaigoje ryžosi nusipirkti Vynerio promenados 1-ąjį namą (šiandien - Šaulių g. 31), skaitykite kitą pirmadienį.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. Internetinės "Vakarų ekspreso" versijos www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".
Gražina JUODYTĖ,
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą