2020 m. spalio 22 d. 20:24 val., ketvirtadienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (645)

(1)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (645) nuotrauka, foto

Teresė ir Jonas, padėję parašus santuokos liudijime santuokų rūmuose dar Dangės g., išbildėjo vestuvių švęsti į Panevėžio apylinkes.

© Teresės DERUKIENĖS archyvo nuotr.

Reklama

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien tęsime pasakojimą apie Herkaus Manto 2-ajame name su įvairiomis pertvarkų metamorfozėmis daugelį metų karaliavusį Lietuvos žuvies pramonės susivienijimą - trumpiau "Litrybpromą."

Šiandien "Litrybpromo" gyvavimo erą nuleisime kiek į apačias ir pasižvalgysime žuvies apdorojimo kombinate Nemuno gatvėje. Čia dirbti, baigusi Kauno politechnikos institutą, paskyrimą gavo kaunietė, dabar save visais nuošimčiais priskirianti Klaipėdai, ponia Teresė Derukienė. Apie tai, kaip atvykusius su paskyrimais į Klaipėdos įmones ir organizacijas, įskaitant ir medikus, nukreiptus dirbti tuomet dar Žvejų ligoninėje, priėmė LTSR Žuvies pramonės ministerijoje - būsimo "Litrybpromo" pirmtakėje Herkaus Manto 2 -ajame name - ankstesnėje "Akvarelėje". Joje ir jaunos specialistės pirmieji įspūdžiai, susidūrus su gyvenimo realybe, kurios taip nuoširdžiai neišsigąsti prašė LTSR žuvies pramonės ministras Vaclovas Mickevičius. Ir ji neišsigando...

Pamergės - Teresės kurso draugės ir bendradarbės.

Jaunus specialistus globojo ir kombinato direktorius

Ponia Teresė iš tų senųjų jaunosios specialistės laikų daug kam dėkinga. Dėkinga ir tuometiniam žuvies apdorojimo kombinato direktoriui Antanui Bajarūnui.

Reklama

"Jis buvo nepartinis. Mat buvo vedęs žydų rabino dukterį. Turbūt tai ir buvo kliūtis jį priimti į kompartiją. O jei nepartinis - tai jau partinių, tuomet daugiausiai ne lietuvių, taikinys. Gal jis ir nebuvo idealus vadovas, bet sukonstruoti konservų gamybos liniją sugebėjo. Ir mus, jaunus specialistus, nuo buitinio nacionalizmo apraiškų kaip įstengdamas saugojo", - prisiminė p. Teresė.

Ji prisiminė ir tai, kaip baigę Kauno politechnikos institutą įvairių laidų absolventai, nepabūgę atšiaurumo uostamiestyje, buvo sukviesti į "Klaipėdos" (tarpukariu "Viktorijos") restoraną.

"Buvo sustumtos ilgiausios stalų eilės. Už jų susėdome beveik visi lietuviai. Manau, kad KPI ir Medicinos institutas suvaidino nemažą vaidmenį Klaipėdai sulietuvinti", - įsitikinusi ji.

Ji paminėjo ir dar vieną balių, kai buvo sukviesti jaunieji specialistai ir jų diplominių darbų recenzentai.

"Manau, kad tai buvo daroma turint tikslą neprarasti ryšių ir galbūt tęsti, ką pradėjome KPI - tobulinti žuvies apdorojimo technologijas, linijas. Gal būt, įgijus praktikos, konstruoti visiškai naujus agregatus žuviai apdoroti",- spėliojo ji po beveik 60 metų, kai, lydekai įsakius, jai panorėjus, prigimtinė kaunietė tapo Klaipėdos patriote.

Ponia Teresė paminėjo ir faktą, kai Klaipėdai reikalingi žuvies pramonės specialistai lietuviai aukštuosius mokslus baigdavo Maskvos, Astrachanės, Odesos, Kaliningrado universitetuose ir institutuose. Kai kurie grįždavo į Lietuvą, kai kurie "nusėsdavo" ten, kur baigdavo mokslus. Ten kurdavo ir mišrias šeimas.

Naujų linijų ir technologijų nesukonstravo...

Reklama

Tų mišrių šeimų "Litrybpromo" sistemoje buvo gausu. Bet Teresei kurti mišrią šeimą negrėsė. Nes ji, dar atlikdama praktiką, sutiko kombinato katilinės viršininką Joną Deruką. Jis KPI buvo baigęs 1955 m.

"Gavęs paskyrimą į žuvies apdorojimo kombinatą Nemuno gatvėje, beveik iš karto buvo įkinkytas į pakankamai atsakingas pareigas - katilinės viršininku. Sąlyga buvo iškelta - stoti į partiją. Skirtingai nuo manęs, jau žymiai vėliau, Jonas su ta sąlyga sutiko. Įstojo. Na, ir gavo įpareigojimą - tapti profsąjungos nebežinau kuo - pirmininku ar "kultmasoviku". Tai, kai atlikome praktiką, jis mus, studentes, ir globojo, kateriu burzgindamas po tokias gražias Mažosios Lietuvos vietoves. O kai jau visos šešios atidardėjome į kombinatą, toji globa buvo tęsiama. Kur nors apsilankę pabaigtuves keldavome ne bendrabutyje, o vienos iš kursiokių bute. Ji buvo apsigyvenusi pas seserį, tai ten nebuvo taisyklių kaip į bendrabutį grįžti iki vienuoliktos", - pažinties tąsos su nuo Panevėžio kilusiu Jonu neslėpė p. Teresė.

Vakarones nuspalvindavo jo akordeonas ir, žinoma, dainos. Na, kas gali atsispirti virkdomam akordeonui, kai praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje jaunimas turėjo taip mažai pramogų. Savaitgalio šokiai ir vaikščiojimas po Herkaus Manto gatvę pirmyn ir atgal. Dažniausiai bešlifuodami klaipėdietiško brodvėjaus plyteles, vyrukai nusižiūrėdavo paneles, kurias sau prisiekdavo per šokius pašokdinti. Savo ruožtu panelės pletkindavo apie vyrukus būtus ir nebūtus dalykus. O jau nuo tos informacijos priklausydavo - eis ar ne šokti su kviečiančiu jaunuoliu.

Teresei ir Jonui nei to šlifavimo reikėjo, nei tų šokių - simpatijos vienas kitam kilo savaime. Viskas baigėsi, žinoma, piršlybomis ir vestuvėmis Jono tėviškėje prie Panevėžio. Tokios tikros lietuviškos vestuvės - su pamergėmis ir pabroliais. Žinoma, ir tėveliais iš abiejų jaunųjų pusių.

"Ištekėjau 1963-aisiais. Su vedybomis žlugo visos į mane dėtos viltys sukonstruoti naujas ar tobulinti senas žuvies apdorojimo linijas. Ar berūpėjo brėžiniai, visokie popieriai ir racionalizacijos? Pirmiausiai rūpėjo gyventi dviese, prisitaikyti buitį. O paskui susilaukėme ir dukters Jūratės. Visas dėmesys teko jai", - pasakojo p. Teresė.

Kai mes su ja kalbėjomės, dukra Jūratė namuose vedė lietuvių kalbos nuotolinius kursus. Klaipėdos universitete veikia Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija, kurioje šiemet mokėsi 70 lietuviškai pramokti norinčių užsieniečių. Nuotoliniu būdu akademijos paradui vadovauja Jūratė Derukaitė. Jau 18 metų. Po vasaros lietuvių kalbos kursų mokslai nenutrūksta - toliau studijuojama nuotoliniu būdu.

Reklama

Iš Debreceno gatvės chruščiovkės ryšiai beveik su visu pasauliu. T. Derukienė didžiuojasi lietuvinusi Klaipėdą, Jūratė gali girtis lietuvinanti pasaulį, nes kai kurie studentai lietuviškai išmoko tiek, kad lietuvių kalbos mokyti jau gali savo tėvynainius kokiuose Filipinuose...

Antroji Derukų duktė Ramunė, baigusi bibliotekininkystę, taip pat dirba Klaipėdos universitete.

Na, o abu Derukai dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių prieš 1965 m. Kalėdas pakeitė darbo vietas - ponia Teresė pradėjo dirbti aplinkosaugoje, Jonas - darbų saugos srityje.

"Svarbiausi mūsų darbai nuveikti šitose srityse", - pabrėžė p. Teresė. Bet tai jau visai kitos istorijos, nebesusietos su "Litrybpromu"...

 Čia juos pasitiko Teresės mama ir Jono tėtis. 

Anonsas

Reklama

Po savaitės susitiksime su kapitono Povilo Šiaučiukėno, vadovavusio Okeaninio žvejybos laivyno bazei, našle. Ką ji paporins apie "Litrybpromo" priespaudą, o gal visai ne priespaudą, o paramą šios bazės žvejams?

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-09-20   16:27

IP: 86.38.160.128

Ačiū už gražų straipsnį apie mano tėvus, už įdėtas mūsų šeimai brangias nuotraukas ir įdomias įžvalgas apie anuos laikus. Tik patikslinsiu duomenis apie lietuvių kalbos mokymą Klaipėdos universitete: nuotoliniai kursai šį rugpjūtį vyko pirmą kartą. Taip, šią sritį koordinuoju jau 2 dešimtmečius. Apskritai užsieniečių (ir kitų negimtakalbių) mokymas vyksta visus metus, o vasarą ir žiemą būna intensyvūs 1 mėn. trukmės kursai - Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros / žiemos akademija. Šįmet vyko 19-oji vasaros akademija ir pirmą kartą ją turėjome vesti nuotoliniu būdu (dėl COVID-19). Joje mokėsi 42 žmonės iš 13 šalių. O iki tol ištisus 2 dešimtmečius šie vasaros / žiemos kursai vykdavo "gyvai", žmonės suvažiuodavo iš viso pasaulio, daugiausia yra buvę virš 70-ies dalyvių. Jie čia kasdien mokydavosi kalbos, taip pat jiems būdavo organizuojami kultūriniai renginiai, ekskursijos po visą Lietuvą. Tikimės, kad kitą vasarą - kai vyks 20-oji Vasaros akademija - vėl grįšime prie "gyvai" vedamų kursų.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

Pasakojimų cikle apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (649) nuotrauka, foto

Pasakojimų cikle apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (648) nuotrauka, foto

Pasakojimų cikle apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (647) nuotrauka, foto

Pasakojimų cikle apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (646) nuotrauka, foto

Tarasovai: kai tuokėmės, žmonės net lažinosi, kad ilgai kartu neišgyvensime nuotrauka, foto

Žmonės, Šį ketvirtadienio vakarą 20 val. LNK pokalbių laidoje „Bučiuoju. Rūta“ – atvira...

Politinis importas, arba Žmonės iš centro nuotrauka, foto

Nuomonės, Šiais, beje, kaip ir ankstesniais, metais Klaipėdoje minint Sausio 13-ąją Liepų gatvėje...

"Savaitės eksprese" - 102 metų senolės jaunystės eliksyras nuotrauka, foto

Klaipėda, Kuris iš jūsų galite pasigirti, kad pažįstate antrą amžių gyvenantį žmogų? Šįkart...

Teisutis Matulevičius: "Kitoks laiškas "kitokiems" nuotrauka, foto

Nuomonės, Esu teigiamai nusiteikęs žmogus. Stengiuosi niekada nedejuoti ir moku džiaugtis kitų sėkme....

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...