Ir keletą mėnesių varstėme pokarinių melnragiškių namų duris. Jas bevarstydami priartėjome prie AB "Klaipėdos nafta" teritorijos. Prieš savaitę į ją įžengę aptikome, ko čia būta nuo XIX a. vidurio iki XXI amžiaus pirmosios dekados. O šiandien dairysimės, kas ir kaip čia vyko iš pradžių už lentinių, o vėliau ir mūrinių tvorų. Susigaudyti padės daugiau nei dvidešimt metų tanklaiviuose, perplukdančiuose naftos produktus, įskaitant ir aviacinį kurą, prie šturvalo stovėjęs tolimojo plaukiojimo kapitonas Igoris Točickis.
Jūros trauka - stipresnė
Kaip ir daugelį dabar žymių ir nusipelniusių Lietuvos kapitonų, ukrainietį I. Točickį nuo žemės lopinėlio Ukrainos kaime viliojo jūros toliai. Baigęs vidurinę jis nė kiek nedvejodamas jūrinių laivų valdymo mokslų semtis patraukė į Leningradą.
Sėkmingai juos baigęs, paskyrimą gavo į Rygos jūrų laivininkystę. Pirmasis jo darbas buvo tanklaivyje "Autse". Ir pirmasis reisas - į Klaipėdos tuomet dar naftos bazę. Šitame tanklaivyje nuo ketvirtojo šturmano jis užaugo iki kapitono.
5 000 tonų talpos tanklaivis "Autse" jam brangus ne tik profesiškai, bet ir gyvenimiškomis pamokomis. Užtat to tanklaivio portretas kabo garbingoje vietoje jo jūrinius kelius žyminčių nuotraukų rinkinyje rėmeliuose ant namų sienos. Namų Klaipėdoje, į kuriuos kaip į patį saugiausią pasaulio uostą sugrįždavo po sunkių, o kartais ir pavojingų reisų. Taip jau susiklostė, kad pamilo klaipėdietę Audrą, iš pradžių, kol dar nemokėjo lietuviškai, net neįtaręs, kad žmonos vardas susijęs su jūromis ir vandenynais.
Klaipėdos uoste - saugiausia
Naftos produktus gabenusiuose tanklaiviuose "paradams" vadovavęs nuo kapitono tiltelio daugiau kaip dvidešimt metų, prityręs tolimojo plaukiojimo kapitonas I. Točickis įsitikinęs - Klaipėdos uosto krantinė - viena saugiausių Baltijos jūroje.
Šiuo tanklaiviu tolimojo plaukiojimo kapitonas Igoris Točickis atplaukdavo į Klaipėdos naftos bazę 1977 - 1990 m. Fotografuoti laivą labai ilgai buvo draudžiama. Tai jis turėjo ir tebeturi tik tanklaivio atviruką atviroje jūroje.
"Prisipumpavę naftos produktų - dyzelino, mazuto, žibalo, aviacijos kuro - į laivo talpyklas, juos gabendavome į Skandinavijos šalių uostus, Vokietiją, Belgiją, Airiją. Visada dirbdavau su locmanais, nors man, jau įgijusiam patirties, atrodydavo, kad dažniausiai lankomų uostų akvatorijas pažįstu kaip savo rankų pirštus.
Vieno uosto Švedijoje nekenčiau - ten buvo lentinės prieplaukos, kurios traškėdavo, braškėdavo, ir atrodydavo, kad tuoj sugrius. Tikras išbandymas ne tik man, bet kuriam kapitonui - Norvegijos fiordai, per kuriuos vesdavo net keturi locmanai. Iškrovę naftos produktus grįždavome atgal - į Ventspilį ar Klaipėdą.
Grįžti į Klaipėdą - lyg ir šventė. Tuomet gyvenome Sportininkų gatvėje. Iki namų - gal kokios septynios minutės. Bet į namus grįždavau labai trumpam arba ir visai neužsukdavau: jeigu nebūdavo kitų tanklaivių, naftos produktus pumpuodavo keliais siurbliais. Ir penkių tūkstančio tonos talpyklos būdavo pripildomos maždaug per tris valandas. Ir vėl į reisą.
Tiesa, kartais Klaipėdos naftos bazės krantinėje užsibūdavome ir ilgiau. Priežastis - aš turiu užduotį pasikrauti penkis tūkstančius tonų, o Klaipėdos naftos bazė iš "Rosneft" gavusi nurodymą pakrauti, tarkim, tris su puse tūkstančių tonų. Su bazės dispečeriu deramės, kad nekiltų problemų nei man, nei bazei", - apie darbo periodą tanklaivyje "Autse" 1977 - 1990 m. dirbęs pasakojo p. Igoris.
Tuomet tanklaivio įgula buvo trisdešimt šeši žmonės.
"Dabar tokio tonažo tanklaiviuose dirba tik keturiolika žmonių. Kitus "išstūmė" automatika", - paaiškino kapitonas.
Stresinės situacijos
Tų stresinių situacijų ne tik kapitono, visos įgulos darbe, žinoma, pasitaikydavo.
"Juk negali numatyti, kad ims ir sprogs siurblio žarna. Naftos produktų klanai denyje - ne pats baisiausias dalykas. Per sekundę turi įvertinti padėtį, ko imtis, kad jie nenutekėtų į vandenį. Kartą nebuvau patikrinęs, kaip išplautos talpyklos. Kai susiruošiau tai padaryti, talpykloje tvyrojęs smogas beveik išvertė iš kojų. Tai buvo pamoka visai tolesnei mano darbinei biografijai", - prisipažino kapitonas.
Tanklaivių talpyklos plaunamos toli nuo pakrančių. Taip vyksta jų mazgojimas, kai nešvarus vanduo perpumpuojamas į kito tanklaivio talpyklas.
1934 m. Žibalo uosto vaizdas jau buvo panašus į šiandienykštės AB "Klaipėdos nafta".
1941-ieji. Lietuvos valstybė Klaipėdos lietuvmečiu daug investavo į Žibalo uostą. Deja, prasidėjus II pasauliniam karui, uosto įranga tarnavo visai ne Lietuvai.
ANONSAS
Apie kitas stresines, kartais ir juokingas situacijas krante ir jūroje - kitą savaitę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą