"Akvarelėje" prieš savaitę pasakota, kaip ir kodėl Stasiulių šeima persikraustė į gražuolį Herkaus Manto g. 30 esantį namą. Priežastis paprasta - griovė avariniu tapusį jų namą M. Melninkaitės (dabar I. Kanto) gatvėje, tad penkių žmonių šeimai buvo skirti du kambariai ir virtuvė šiame name. Jau jame 1960 m. gimė Gintautas, kuris čia gyvena iki šiol.
Lenkė prie muzikos, o širdis - prie dailės
Taip jau klostėsi, kad tėvai prie menų, dėdės - prie menų. Kelias vasaras jau paauglys Gintautas buvo bildinamas į pionierių stovyklą Nidoje. Bet jam kur kas mielesnis buvo Kalniškių kaimas, kuriame gyveno seneliai iš tėvo pusės. Ten jam alfa ir omega buvo ir dėdės kalvė. Ji berniuką traukė tarsi koks magnetas. "Šiaip tai aš esu gamtos vaikas, nors ir augęs ant miesto grindinio. Man gamta - neišsenkamas šaltinis ir jėgoms atgauti, ir kūrybinei fantazijai žadinti. Esu įsitikinęs ir tuo, kad tikrai neveltui augau gražiame Klaipėdos name su lipdiniais. Man nepatinka "pliki" namai. Juos paįvairinti galima ir lipdiniais, ir reljefais, ir šviestuvais. Ta kryptimi dabar ir žingsniuoju", - tarsi reziumavo nueitą kelią G. Stasiulis. Bet iki tol buvo kovos su tėveliais metas, kai pareiškė esą muzika - ne jo kelias. Buvo šviesmečiai mokslų dailės mokykloje, o paskui menų akademijoje Klaipėdoje.
Spalvotas gyvenimas
Su dideliu dėkingumu Gintautas minėjo savo mokytojus dailės mokykloje - tapytojus Edvardą Malinauską, šviesaus atminimo Algirdą Taurinską, grafiką Augustiną Virgilijų Burbą. Menų akademijoje horizontus ne tik menuose, dizainuose, bet ir gyvenimo įvairovėje vėrė šviesaus atminimo Algis Kliševičius, Adomas Skiesgilas, Sofija Kanaverskytė, dešimtys kitų dėstytojų, kuriuos šiandien G. Stasiulis vertina kaip savo darbo, savo profesijos fanatikus.
BUČKIS. Reginos Stasiulytės jubiliejaus - sukako 10 metų - trimečio broliuko Gintauto sveikinimas - bučkis.
"Aplinka buvo labai demokratiška, neturėjome kokių tabu ir draudimų. Patys suprasdavome ir suvokdavome, kokių ribų peržengti negalime. Susigalvodavome pačių įvairiausių labai spalvingų švenčių. Kai mokiausi savo buvusio darželio pastate Simono Daukanto gatvėje, žiemą prabudęs žiūrėdavau pro langą, ar jau dega šviesos. Jei dar ne, numigdavau "posmą" ir žygiuodavau naujos dienos pasitikti. Jos buvo labai įvairios - tamsiuoju metų laiku daugiausia klausydavomės paskaitų, triūsdavome dirbtuvėse. O vasarą - plenerai, nebūtinai dėstytojų organizuoti, važiuodavome ir į kurso draugų tėvų sodybas, ir į Nidą, ir į Juodkrantę. Šiaip jau būdavome ir Klaipėdos pačių įvairiausių švenčių apipavidalintojai. Netgi buvome išgabenti į Vilnių, kai universitetas rengėsi 400 metų jubiliejui, padėti puošybos reikaluose", - pasakojo namo gyventojas nuo 1960 metų iki šių dienų G. Stasiulis.
SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS. Žinoma, abu Stasiulių vaikai buvo ir krikštyti, ir priėmę sutvirtinimo sakramentą.
Jis prisipažino pykdavęs ant dėstytojų, kai užduotis kraudavo ir kraudavo be galo ir krašto. "Pajutę gabesnį, stekendavo iki paskutinių kantrybės lašų. Pajutę, kad studentas jau gali "plyšti", lyg niekur nieko pasiūlydavo eiti pasivaikščioti. Oi, kaip nervindavo tie krūvių pertekliai. Bet dabar tikrai esu dėkingas savo buvusiems mokytojams - gyviems ir iškeliavusiems tenai", - neišsakytus padėkos žodžius "ištrenkė" "galabytas", bet iš esmės kietai mokytas buvęs studentas.
NEPASIDAVĖ. Nors Stasiuliai nuo mažens Gintautą lenkė prie muzikos (pirmas iš dešinės), šis nepasidavė pasirinkdamas dailę.
"Susiformavau universalus, galintis imtis ir juvelyrikos, ir keramikos. Bet, kaip jau minėjau, dabar esu susitelkęs į įvairių medžiagų reljefus, šviestuvus. Imdamasis kokio darbo, jį realizuoti galiu nuo sumanymo virtualioje erdvėje iki realaus "produkto", - prisipažino Lietuvos dizainerių sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą G. Stasiulis.
DIZAINAS. Parduotuvei dizainą kūrė G. Stasiulis.
Skirtingai nuo brolio, Regina Stasiulytė, baigusi Kauno politechnikos institutą, pasinėrė į statybų projektavimą, betono, geležies atsparumo skaičiavimus.
MYLIMAS MOKYTOJAS. Vienas iš mylimų mokytojų buvo ir tapytojas Edvardas Malinauskas.
"Sesė turėjo savo terpę bičiulių, aš - savo. Mūsų interesai retai būdavo bendri. Vis dėlto septynerių metų amžiaus skirtumas darė savo. Bet tai visai nereiškia, kad su sese nesutartume. Labai nuoširdžiai švęsdavome jos ir mano gimtadienius, tėvams reikšmingas šventes", - pasakojo Gintautas. Bet jis buvo visai nelinkęs pasakoti savo sukurtos ir iširusios santuokos istorijos. Prisipažino, kad tai jam skaudi tema. Ši tema skaudi ir jo buvusiai žmonai, kurį laiką taip pat gyvenusiai Stasiulių šeimoje. Tai jų teisė nekilnoti skalbinių...
ŠVIESTUVAS. Vienas iš daugelio G. Stasiulio sukurtų šviestuvų.
ANONSAS
Kitą savaitę belsimės į 1963 m. gimusios ir "parėjusios" į šį namą Daivos Macikonytės-Kisarauskienės buto duris. Jame Lietuvos kariniame laivyne tarnaujanti Daiva, jos slaugoma mama, turėjusi saitų ir su prieškario Klaipėda, ir su šiuo namu, kuriame verslininkavo giminės, tebegyvena ir šiandien.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą