Į šį namą atsikraustęs teatras turi relikviją - šarvo duris į patalpą, kuri kadaise buvo įvairiai besivadinusių bankų saugykla. Dabar šioje patalpėlėje saugomos teatro spektaklių repertuaro lėlės. Toji saugykla - bene vienintelis ženklas, žymintis pirminę - bankinę - pastato paskirtį... Bet apie viską iš eilės.
Atgijo gatvė ir senamiestis
Lėlių teatras gyveno Vežėjų gatvės fachverko name, kuris dabar restauruojamas. Teatras dairėsi patalpų, kur galėtų išsikraustyti, kol suremontuos senąjį. Išdrįso "pasikėsinti" į banko pastatą. Ir... pavyko. Gretimo namo - Turgaus 7-ojo gyventoja Dalia Kanclerytė negali atsidžiaugti tokia kaimynyste: "Kaip atgijo gatvė, kaip atgijo senamiestis, kai lėlių teatras čia atsikraustė. Atrodytų smulkmena - prie įėjimo pastatė mėlyną arkliuką, kurį apžergti nori bevaikščiojančių po senamiestį tėvų vaikai. Atrodo, tai jau tampa ritualu, kaip ir paglostyti senamiesčio katiną", - savo pastebėjimus klostė teatro kaimynė.
Kai ji susilaukė svečių iš Prancūzijos - draugės, ištekėjusios už prancūzo, vaikų - trejų metukų Mariaus ir aštuonerių Salomėjos - pirmiausiai juos nusivedė į lėlių teatro spektaklį. "Kaip jie džiaugėsi, kaip krykštavo spektaklio metu. Kai po spektaklio teatro aktoriai bendravo su vaikais, o tai tradicija, leisdami ir paliesti, paglostyti lėles kiškučius, apie patirtą džiaugsmą klegėjo gal savaitę", - pasakojo D. Kanclerytė, užsiminusi ir apie geltonus autobusiukus, vežančius vaikus į spektaklius ir iš tolimesnių miestų. Daugeliui įvairaus amžiaus vaikų, nes esti spektaklių ir kūdikiams, ir paaugliams, tai bene pirmoji pažintis su teatro magija. Ir jie patiria panašų džiaugsmą kaip trejų metukų Marius ir aštuonerių Salomėja.
KUPOLAS. Kai teatras atsikraustė į Turgaus g. 9-ąjį namą, teatro "statyba" prasidėjo nuo kupolo.
Pradžių pradžia
Lėlių teatras po Klaipėdos universiteto vėliava įsikūrė 1991 m. Jo įkūrėjai Salomėja Burneikaitė, Jūratė Januškevičiūtė ir Linas Zubė puikiai jautė, ko stinga Klaipėdoje augantiems vaikams. Teatras "Kukū" buvo lankomas, spektakliai turėjo pasisekimą. Tad 2004 m. buvo surinktas studentų lėlininkų kursas, kuriam vadovavo J. Januškevičiūtė. Puoselėtas kilnus tikslas - tęsti lėlininkystės tradicijas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Tame kurse buvo ruošiama ir šiandieninė viena teatro vadovių Aušra Juknevičienė. Dabar ji dažniausiai atsideda vadybos reikalams, projektams, o Gintarė Radvilavičiūtė - teatro meno vadovė. "Bet nėra taip, kad aš dirbu tik vadybos srityje, o Gintarė - meno. Kai reikia, ir patalpas plaunam, ir šiukšles išnešam, ir lėles gaminam, ir režisuojam, prireikus ir vaidiname. Žodžiu, esame universalūs. Turime įsteigę ir lėlininkų mokyklėlę, nuolat rengiame kūrybines laboratorijas, daug dėmesio skiriame ir edukacijos reikalams", - pasakojo ponia Aušra.
Jei durys neužrakintos, užeik
Ant buvusio banko masyvių durų kabo teatro darbo grafikas. Vienintelė ne darbo diena - pirmadienis. Bet prie šio užrašo prierašiukas: jeigu durys neužrakintos, vis tiek užeik. Buvo pirmadienis. Kol su ponia Aušra vaikščiojome po patalpas, kol kalbėjomės, tos masyvios laukujės durys vis vėrėsi ir vėrėsi. Kaip supratau, buvo gimdomi kažkokie ateities sumanymai, apsikeičiama sukaupta informacija. Žodžiu, pirmadienis - joks laisvadienis lėlių teatro entuziastams, nes jų kitaip ir nepavadinsi...
ARKLIUKAS. Kadaise Klaipėdos augančioji karta savo tėčius ir mamas tampydavo už skverno, reikalaudami vesti prie senamiesčio savotiško simbolio - Regimanto Midvikio katino skulptūros. Dabar, regis, ne mažiau traukia Lėlių teatro arkliukas, ant kurio mažyliai taip trokšta pajodinėti.
Anonsas
O kitą penktadienį vėl keliausime į Turgaus g. 9-ąjį namą, kuriame šianden karaliauja Klaipėdos lėlių teatras. Kokias žinutes pasauliui siunčia teatras, visai neseniai įsikūręs šiame istoriniame name, jei dar nežinote, sužinosite kitą savaitę.
Prašymas
"Akvarelių" gausus gerbėjų būrys baigia prikalti prie kryžiaus su reikalavimais išsiaiškinti, kas buvo tame gražiame Herkaus Manto 30-ajame name. Kas jį statė, kokias funkcijas namas atliko iki II pasaulinio karo, viliuosi, išsiaiškinti padės, kaip ir daugeliu "Akvarelių" "gamybos" atvejų, istorikė Zita Genienė. Tačiau bėda ta, kad visai nežinau, kuria kryptimi žvelgti, ieškant šio namo pokarinių gyventojų. Tad labai prašome atsiliepti čia gyvenusius ar turinčius ką papasakoti pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]
Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą