Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (568)

Prieš savaitę apžvelgėme, kas Turgaus 9-ajame name dirbo ir gyveno tarpukariu. O šiandien šniukštinėsime, kokias metamorfozes pastatas patyrė pokariu. Šio namo trečiame aukšte gyveno Borisiūnų šeima: jis nuo Šiaulių, ji - nuo Utenos. Augino dukrelę vienturtėlę Virginiją. Kaip šiandien toji vienturtėlė tvirtina, nelabai darnus buvęs tėvų gyvenimas. Šeimos galva tai išeidavęs, tai trumpam grįždavęs. Galima sakyti, kad Virginija augo be tėčio, užtat griežtokos mamos prižiūrima.

Užbūrė jūreivis

Tame pačiame trečiame aukšte gyveno ir kaimynai - rusų šeima, kuri buvo priglaudusi "ant buto" kelis jūrininkus žvejus, dirbusius Okeaninio žvejybos laivyno bazėje. Tas priglaudimas už tris-šešis rublius mėnesiui pokariu Klaipėdoje buvo labai populiarus. Nebuvo nei internetų, nei skelbimų laikraščiuose apie butų nuomą. Kam reikėdavo stogo virš galvos tiesiog eidavo per namus, klebindavo butų rankenas ir klausdavo, ar nepriimtų "ant buto"? Dažni butų šeimininkai susigundydavo tais trimis ar šešiais rubliais per mėnesį. Mat didžioji dauguma klaipėdiečių versdavosi sunkiai, tai tie rubliai - šiokia tokia parama šeimos biudžetui. Ir nebūdavo taip, kaip šiandien pasitaiko - pagyvenę kelis mėnesius nuomininkai prašampa be pėdsakų, nes nuomotojai, vengdami mokesčių, nesudaro jokių rašytinių sutarčių, pasitikėdami nuomininkų padorumu. Pokariu, žinoma, sutartys irgi būdavo žodinės. Bet neteko girdėti, kad nuomininkai dingtų be pėdsakų.

Dažnai nuomotojai su nuomininkais išsiskirdami ir balius keldavo, nes per trejus ketverius ar net daugiau metų būdavo susigyvenę kaip viena šeima. Išsikraustydami nuomininkai ar nuomininkės, gavo butą, ištekėjo, atsiskaitydavo už kelis mėnesius, jei būdavo prasiskolinę, ir tada jau garbingai su išleistuvių baliais apleisdavo prieglaudą.

Šiandien Borisiūnų vienturtėlė Virginija nelabai žino, ar tie pas kaimynus gyvenę vyrukai buvo kokie giminaičiai, ar priimti dėl nuomos mokesčio. O pas juos pasisvečiuoti užeidavo gražios išvaizdos Algirdas. Pokariu ir kiek jau vėlesniais laikais, jeigu pas kaimynus balius, tai būtinai kviečiasi ir gyvenančius kaimynystėje. Kad neerzintų triukšmas gretimame bute. Taigi, per tokį kaimynišką balių Virginija ir susipažino su tuo Algirdu. Ir jis pradėjo lankytis jau ne pas draugus, o pas Borisiūnus. Visas tas lankymasis baigėsi Virginijos ir Algirdo vestuvėmis 1968 metais. Virginijai buvo 22-eji.

ANTROJI DIENA. Žvejiškų vestuvių antroji diena buvo skirta įvairiems žaidimams.

Virginijos klasės draugės Danguolės MATULIAUSKAIĖS - JURKEVIČIENĖS archyvo nuotr.

Labai iškilmingos žvejiškos vestuvės

Anuomet nebuvo nei vestuvių planuotojų, nei repeticijų prieš jas. Ir apskritai nebuvo kraustomasi iš proto dėl vestuvių ceremonijos. Dažniausiai vestuvės būdavo keliamos namuose. Po iškilmių Civilinės metrikacijos biure su pabroliais, pamergėmis, piršliais, pasitelkę statinę alaus, sėsdavo prie vaišių stalo. Valgius gamindavo jaunųjų tėvai. Labai retai kas į talką maistui paruošti kviesdavo neoficialias šeimininkes, kurios mokėdavo ir lydekas farširuoti, ir paršelių galvas "rūtomis" apkaišyti. O štai "sužvejoti" tas lydekas ir nusipirkti paršelių galvų buvo didelis menas. "Ant senamiesčio pagarsėjusi tokia šeimininkė buvo vokiečių kilmės Staigienė. Bet Virginijos ir Algirdo vestuvėms jos paslaugų neprireikė, nes iškilmėmis rūpinosi žvejybinės bazės profsąjungos pirmininkas, suplanavęs ir vežimus su žirgais vestuvininkams nugabenti iki marių, kur laukė kateriai, turėję nuplukdyti iki bazės kultūros namų "rybporte". Turbūt visu kuo kitku taip pat rūpinosi tas profsąjungos pirmininkas.

Pagal užmojus ir ceremonijos detales, matyt, jis buvo kūrybingas žmogus, su fantazija, nes tokių vestuvių Klaipėda dar nebuvo regėjusi. Vestuvininkų buvo daug, o vietos kateriuose - ne visiems. Tad buvo parūpintas autobusas likusiems "ant ledo" iki kultūrnamio nuvežti. Tuo autobusu važiavo jaunųjų tėvai ir dar keliolika vestuvių dalyvių, kuriems kateriuose vietų pristigo. Bevažiuojantys autobusu nuo Civilinės metrikacijos biuro, kuris tuomet buvo Danės gatvėje, autobusas pateko į avariją - nežinia dėl kokių priežasčių ties senuoju turgumi atsitrenkė į gatvės šviestuvo stulpą. Patyrę šoką autobuse sėdėję vestuvininkai, įskaitant ir jaunųjų tėvus, suskato šnabždėtis, kad tai esąs ženklas - jaunųjų gyvenimas nebūsiąs laimingas. Bet kelionė ir po avarijos tęsėsi, nes autobusas važiuoti galėjo, niekas nebuvo sužeistas, tik patyrę išgąstį. Na, ir netikėk, kad žodžiai materializuojasi. Iš tiesų po tų vestuvių "ant visos Lietuvos", nes vestuvių ceremonija buvo filmuojama ir fotografuojama, vėliau "Tarybinėje Klaipėdoje" buvo reportažas iš pirmųjų žvejiškų vestuvių mieste, reportažas buvo parodytas ir per Lietuvos televiziją, pora po maždaug ketverių metų išsiskyrė. Skyrybų iniciatorė buvo Virginija...

Kai dar nebuvo galimybių nustatyti DNR...

Algirdas vidutiniais žvejybos traleriais mechaniku plaukdavo į Baltijos jūrą trims mėnesiams. Paskui susirado geriau apmokamą darbą Murmansko laivuose. Tai Dakaro link krevečių ir kitokių vandenų gėrybių žvejoti išplaukdavo ir pusmečiui. Kai porai gimė dukrelė Sonata, Algirdas buvo kupinas abejonių, ar tikrai jis dukrytės tėvas... Virginija - blondinė, Algirdas šviesiai rusvais plaukais, o dukrelė gimė "karūnuota" juoda ševeliūra.

"Algis man išporino, kad tai ne jo vaikas. Tik po metų, kai Sonatėlė paūgėjusi tapo tikra Algio kopija, priekaištų nebegirdėdavau. Bet tas pirmasis dūris širdin dėl abejonių paliko skaudžius pėdsakus - manimi suabejojo, mane įtarinėjo, manimi netikėjo. Tai labai temdė tolesnį gyvenimą. Ir apskritai jis "nebesiklijavo" dėl įvairių priežasčių. Ir aš, gavusi butą iš Aklųjų kombinato, kuriame įsidarbinau (iki tol su Algirdu ir dukrele glaudėmės mamos bute Turgaus g. 9, tuomet dar Petro Cvirkos gatvėje), nusprendžiau išsituokti. Paskui dar tęsėsi teismai.

Žodžiu, Algirdas - man tokie skausmingi prisiminimai, kad prieš kokius tris mėnesius supleškinau visas nuotraukas, tarp kurių iš žvejiškų vestuvių - jų buvo prūdais", - taip dabar savo pirmąją vedybinę patirtį dėstė Virginija, ištekėjusi dar sykį ir "dėvinti" Ašmenskienės pavardę. Tolesnis Virginijos gyvenimas jau tekėjo kituose namuose.

Bet su Turgaus 9-uoju namu ją sieja dar vienas prisiminimas - Taupomasis bankas, gyvavęs namo pirmajame aukšte. Ji tame banke, baigusi vidurinę, kurį laiką dirbo operatore.

Anonsas

Po savaitės toliau klebinsime Turgaus g. 9-ojo namo duris. Ką čia veikė Nelė Klimenko, vėliau ištekėjusi už Arvydo Paltino, o šių metų Vasario 16-osios proga sulaukusi popiežiaus Pranciškaus sveikinimo?

Prašymas

Prašome atsiliepti čia gyvenusius ar turinčius ką papasakoti pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected].