Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (561)

Pagal istorikės Zitos Genienės surinktus duomenis, šis namas XIX amžiaus viduryje priklausė pirklių korporacijai, kuri rūpinosi ir uosto plėtra. Vėliau, kai uostas tapo valstybinis, jis buvo perduotas uosto valdybai. Paprastai šiame name būdavo apgyvendinama locmanų komendanto šeima. Pastatas tuomet buvo numeruojamas Kreuzstrasse (Kryžiaus g.) 5.

Kada šiame pastate buvo apgyvendinta L. Stulpino šeima, tiksliai nėra žinoma. 1926 m. adresų knygoje nėra nurodyta, kad jis būtų buvęs šio pastato gyventojas. 1929 m. prie namo gyventojų Johano Brazinskio, Eduardo Jankaus aptinkame ir Liudviko Stulpino pavardę. 1931 m. adresų knygoje aptinkami nurodyti šio namo gyventojai Jurgis Butikas, Vilius Jonutis, Norbertas Valontinas, Emilija Vaičiulytė.

Žinoma, kad L. Stulpinas čia gyveno iki tarnybos pabaigos - 1933 m. gruodžio 21 d. 1934 m. pradžioje Stulpinų šeima persikėlė į Tilžės gatvę.

Iš kur kojos dygo...

L. Stulpinas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose, augo Telšių apskrities pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Būdamas 14 metų, Liudvikas liko našlaitis. Ateitimi teko rūpintis savarankiškai. Būdamas vos 15 metų išvažiavo į Liepoją darbo ieškoti. Jam pavyko įsitaisyti jaunesniuoju jūreiviu (junga) latvių burlaivyje. Tai nulėmė jo ateitį, nes jūreivystės praktikos jis sėmėsi kituose latvių ir estų burlaiviuose, penkerius metus tarnavo ledlaužyje "Ledokol II", kur įgijo ypatingos praktikos ekspedicijoje į Šiaurės ašigalį. Būdamas bocmanu, 1900-1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, kurioje jam buvo įteiktas tolimojo plaukiojimo šturmano diplomas. Pasak amžininkų šykščių pastebėjimų, L. Stulpinas pasižymėjęs ir drąsa, ir išmoningumu.

1907 m. "Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovei" įsteigus nuolatinį susisiekimą tarp Liepojos ir Niujorko, tarnavo jaunesniuoju šturmanu keleiviniame-krovininiame garlaivyje "Livonia", vėliau kaip vyriausiasis šturmanas plaukiojo tos pačios linijos laivu "Estonia". 1908 m. buvo paskirtas laivo "Lithuania" kapitonu.

"Titaniko" pamokos

1909-1913 m. tampa "Birmos" - vieno didžiausių ir moderniausių to meto laivų, plaukiojusių tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos - kapitonu. Kai skęstantis legendomis apipintas "Titanikas" išsiuntė pirmąjį SOS signalą, viena pirmųjų jį išgirdo L. Stulpino valdomo garlaivio "Birma", kuris tuo metu buvo maždaug už 100 jūrmylių nuo tragedijos vietos, įgula.

Kapitonas tuoj pat įsakė pakeisti kursą. Variklių skyriuje prie katilų stojus penkiolikai papildomų kūrikų, "Birma" visu 14,5 mazgo greičiu pasuko į šiaurę - skęstančio "Titaniko" link. "Birmos" misija buvo ne tik sunki, bet ir pavojinga. Skubėdamas L. Stulpino laivas aklinoje tamsoje pats turėjo laviruoti tarp vis tankėjančių ledo lyčių ir ledkalnių, o tokie zigzagai dar labiau ilgino kelionės laiką. Jo, kaip netrukus paaiškėjo, buvo likę kur kas mažiau, nei tikėtasi.

Apie pusę dviejų nakties "Titaniko" radistas paskutinį kartą pranešė, kad laivas nesulaikomai skęsta ir keleiviai jau sodinami į gelbėjimosi valtis. "Birmai" dar buvo likusios mažų mažiausiai keturios valandos kelio. Pasiekusi nelaimės vietą L. Stulpino įgula pamatė kiek anksčiau čia atskubėjusį britų garlaivį "Carpathia". Ir štai tuomet nutiko precedento neturintis dalykas - britai kategoriškai ir net šiurkščiai atsisakė bet kokios "Birmos" kapitono bei jo komandos pasiūlytos pagalbos. Sunku patikėti, bet tokį anglų sprendimą lėmė nuožmi skirtingų bevielio telegrafo ryšio operatorių konkurencija. Britų laivuose veikė firmos "Marconi" bevielio telegrafo ryšys, o ši kompanija buvo griežtai nurodžiusi neteikti jokios informacijos ir apskritai nebendrauti su lainerių, kuriuose įrengtos kitų gamintojų bei operatorių ryšio sistemos, įgulomis. Taigi, vienintelis atsakymas į pakartotinį L. Stulpino klausimą, ar siųsti maisto atsargų laivo "Carpathia" išgelbėtiems keleiviams, buvo - "Užsičiaupkite".

Po kurio laiko britų dienraštis "The Daily Telegraph" cituos tokius "Birmos" radisto žodžius: "Kai mūsų pagalbos buvo atsisakyta, mums nebuvo nei padėkota, nei atsakyta į klausimus, ar gali būti daugiau plūduriuojančių gelbėjimosi valčių, tik vėliava suplevėsavo "Carpathia" laivagalyje, kai ji nuplaukė į vakarus."

Nors 1912 m. balandžio mėn. Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas "Birma" nedalyvavo gelbėjant skęstantį "Titaniką", tačiau kapitono karjerai augti gal turėjo įtakos. Nes 1913-1918 m. L. Stulpinas buvo paskirtas vadovauti pačiam didžiausiam kompanijos laivui "Russia". Juo 1918 m. gegužės-birželio mėn. lietuviai karo pabėgėliai per Liepojos uostą grįžo iš Suomijos į Lietuvą.

Nuo konsulo iki Klaipėdos uosto viršininko

1918 m. vasarį paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, L. Stulpinas tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. O 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Klaipėdą. Ir tapo pirmuoju Klaipėdos uosto viršininku, uosto kapitonu.

PIRMASIS. Pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas jūrininkystės žinių ir įgūdžių sėmėsi Liepojos uoste. Šis kapitono portretas aptiktas Liepojos fotoateljė. Lietuvos jūrų muziejaus fondų nuotr.

ANONSAS

Kaip L. Stulpinui sekėsi tarnyboje, ką sužinojome apie pirmojo Klaipėdos uosto viršininko, jūrų kapitono asmeninį gyvenimą - kitą penktadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.