Pabaigai pakviečiau pokalbiams jaunuosius teatro aktorius - kokias tradicijas, atėję į teatrą, aptiko? Į kurias įsiliejo jie patys? Kokias tradicijas patys sukūrė nebūtinai sceniniam "vartojimui"? Ir apskritai, - kai dabar aktoriai nebėra griežtai surišti su vienu vieninteliu teatru, o gali po pasaulį skrajoti su režisieriais, kurie aktorius pasirinko savo spektakliams, kas jiems yra KDT? Ką vertina ir brangina labiausiai?
"Anuose laikuose" manęs nebuvo...
KDT aktorius Donatas Švirėnas, per 11 darbo teatre metų sukūręs 19 personažų.
Kada atėjau į teatrą, atsimenu tiksliai - 2007 metų rugpjūčio pirmą dieną. Nors paties teatro šiame pastate jau nebebuvo (jis buvo uždarytas rekonstrukcijai 2007-2015 m. - Aut. past.), administracija dar dirbo. Tad darbo sutartį pasirašiau dar senajame pastate. Atėjau tada, kai vyko didysis teatro kraustymasis į kitas erdves Klaipėdos mieste. Mačiau, kaip iš teatro buvo gabenamos spektaklių dekoracijos ir rūbai, baldai, administracija su milijonu dokumentų. Mačiau, kaip buvo lauk gabenamos siuvimo mašinos, kurios "pagimdė" galybę nuostabių kostiumų spektakliams. Taigi apie tradicijas ir "prisirašymus" nebuvo kada galvoti.
Teatras daug gastroliavo ne tik Lietuvoje, bet ir pačiame uostamiestyje. Spektakliai tuo metu buvo rodomi Koncertų salėje, Muzikiniame teatre ir Žvejų rūmuose.
Kai buvau išdirbęs apie mėnesį, vos nepavėlavau į spektaklį - tiesiog per tą aibę spektaklių rodymo vietų pražiūrėjau, jog reikia vaidinti Žvejų rūmuose. Likus pusvalandžiui iki pradžios, režisieriaus padėjėjas manęs ieškojo. Tada labai išsigandau. Nuo meno vadovo Povilo Gaidžio gavau velnių, kad nerūpestingai dirbu. Nuo to laiko spektaklių grafikus tikrindavau po keliolika kartų - kad tik nepražiopsočiau.
2008 metais režisierius Povilas Gaidys pradėjo statyti spektaklį "Oskaras ir ponia Rožė". Pagrindinius vaidmenis paskyrė šviesaus atminimo aktorei Elenai Gaigalaitei ir man. Man pasisekė, nes taip artimiau susipažinau su viena savo mylimiausių aktorių. Jei ne Elena, niekada nebūčiau girdėjęs linksmų istorijų apie aktorių moterų grupę "Prisirpusios mėlynės", apie "kopūstnikus", kai aktoriai susirenka ir prisigalvoja linksmų ištraukų iš spektaklių, gyvenimiškų nutikimų arba parodijuoja kolegas. "Prisirpusių mėlynių" niekad negirdėjau gyvai koncertuojant ir "kopūstnikų" nekūriau, o gaila...
Laikai keičiasi - kažkas iš aktorių išėjo anapilin, kažkas išėjo į pensiją, pasitraukė iš didžiosios scenos. Tad ir tradicijos keičiasi arba išnyksta. Šiandien mes sveikiname vieni kitus gimtadienio proga. Sveikiname ir dovanojame dovanėles aktoriams, kurie turi premjerą, organizuojame Teatro dienos šventę ir naujų sezonų atidarymą, užjaučiame vieni kitus numirus artimiausiems. Aš asmeniškai negaliu pasakyti, kada buvo geriau - ar tais anais laikais, ar dabar. "Anuose laikuose" manęs nebuvo, tai ir neturiu su kuo palyginti.
Dabartinis teatras mane tenkina - kolegos draugiški, atmosfera maloni, jaučiu palaikymą iš teatro vadovybės, į teatrą noriu grįžti kasdien ir po vasaros atostogų. Pasiilgstu aš scenos, pasiilgstu spektaklių, žiūrovų veidų ir aplodismentų. Malonu, kai ir "kvietką" kas nors įteikia. O šį sezoną net išvydau save ant 83-iojo teatro sezono atidarymo plakato. Man didelė garbė būti plakate kartu su labai miela ir simpatiška, talentinga aktore, kolege Nijole Sabulyte.
Per 11 darbo metų Klaipėdos dramos teatre sukūriau 19 personažų. Jei viskas klostysis sklandžiai, naują personažą pristatysiu per premjerą rugsėjo gale - Gintaro Grajausko pjesėje "Kas prieš mus" (režisierius Jonas Vaitkus).
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
ANONSAS
Klaipėdos dramos teatre, žinoma, keitėsi ne tik žiūrovų, bet ir aktorių kartos. Net tris aktorių laidas Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, vėliau - jau Klaipėdos universitete, KDT paruošė P. Gaidys, įvairias teatrines disciplinas dėstė vyresniosios kartos teatro aktoriai. Baigiant "Akvarelių" ciklą, skirtą Klaipėdos dramos teatrui, kalbiname jaunesniųjų kartų aktorius - kokias tradicijas, atėję į teatrą, aptiko? Į kurias įsiliejo jie patys? Kokias tradicijas patys sukūrė nebūtinai sceniniam "vartojimui"? Ir apskritai, - kai dabar aktoriai nebėra griežtai surišti su vienu vieninteliu teatru, o gali po pasaulį skrajoti su režisieriais, kurie aktorius pasirinko savo spektakliams, kas jiems yra KDT? Ką vertina ir brangina labiausiai? Vyresnieji kolegos ankstesnėse "Akvarelėse", tegul ir fragmentiškai, nuomones išklostė. Ką atsakys KDT atžalynas - Simona Šakinytė, Renata Idzelytė - skaitykite kitą penktadienį. ,
"KALĖS VAIKAI". Šiame spektaklyje Donatas Švirėnas atliko spalvingą Maro vaidmenį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą