Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (546)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (546)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau klebensime Teatro g. 2-uoju numeriu žymimo Klaipėdos dramos teatro (KDT) duris. Tas sunkiąsias, varstomas, tegul ir rekonstruotas pagal autentiškus brėžinius, jau 200 metų.

Praeitoje "Akvarelėje" bent kiek pasidairėme Klaipėdos dramos teatro vaikiškuose spektakliuose, užsimindami, kad klaipėdiečių vaikų itin pamėgtam spektakliui "Katės namai" muziką parašė klaipėdietis kompozitorius Benhardas Calzonas. Na, o kokiems KDT spektakliams jis muziką kūrė dar, pasižvalgysime šiandien. Prisiminsime ir legendinį "Prisirpusių mėlynių" ansamblį, kurio dainoms labai dažnai pagal Juozo Erlicko žodžius muziką kurdavo B. Calzonas ir pats ansambliui pritardavo akordeonu.

Ponas Puntila

Prieš savaitę "Akvarelėje" parypavau,- kad teatrologai, teatro kritikai labai nedaug dėmesio skiria apžvelgti, įvertinti vaikams skirtus spektaklius. Šiandien vėl paaimanuosiu dėl kitos priežasties. Kai ėmiausi temos Lietuvos kompozitoriai Klaipėdos dramos teatrui, susidūriau su keista realybe: tarkim, kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinių sąraše neaptikau nuorodos, kad jis kūrė muziką Justino Marcinkevičiaus trilogijos dviem dalims - "Mažvydui" ir "Katedrai". Jokių pėdsakų neaptikau ir Teisučio Makačino kūrybos sąraše, nors jis sukūrė muziką dramai "Mindaugas". Tuo labiau beprasmiška buvo ieškoti bent užuominų apie dramoms sukurtą muziką recenzijose. Šitame kontekste bent kiek labiau pasisekė šiandien aptariamo kompozitoriaus B. Calzono kūrybai. Nors fragmentiškai, bet teatrologės Audronės Girdzijauskaitės monografijoje "Vitalijaus Mazūro aukso amžius" aptikau štai tokius teiginius:

"Po "Motušės Kuraž" ir "Gerojo žmogaus iš Sezuano" (1991, režisierė Aurelija Ragauskaitė) trečią kartą Brechtas klaipėdiškių scenoje atsirado "Pono Puntilos ir jo tarno Mačio" (2001) pavidalu. Povilui Gaidžiui, regis, mažiau rūpi Brechto teorijų postulatai. Jis savaip ieško kontakto su auditorija, ir jam neabejotinai pavyksta. Scenografo Vitalijaus Mazūro konstruktyviniame "amžinojo kaimo" dviaukščiame mediniame scenovaizdyje Brechto personažai jaučiasi kaip namie. Labiausiai vykęs medinės konstrukcijos sugretinimas su lyrišku, stačiai eksportiškai gražiu Suomijos tolių peizažu, kuris dar labiau atsivers įspūdingame ir emocingame spektaklio finale. Veiksmas netikėtai išsiplečia, tarsi tampa visuotinis - atviroje scenoje, kaimiško peizažo fone, visi spektaklio dalyviai sustoja ir užtraukia klaipėdiškio kompozitoriaus Benhardo Calzono giesmę, labai suomišką savo dvasia, galėčiau ją palyginti su Maironio "Lietuva brangi". Nutraukęs epiškąją pasakojimo giją, šis finalas išveda iš prieštaravimų aklavietės, iškelia meilės tėvynei temą ir skamba aukšta, liūdna ir sykiu didinga, vilties ateičiai teikiančia gaida."

 ĮKVĖPIMAS. Teatras - sintetinis menas, kuriame svarbu viskas, įskaitant ir muziką. Nuotrauka iš B. Brechto spektaklio "Ponas Puntila ir jo tarnas Matis" (aktoriai R. Šaltenytė, R. Arbačiauskaitė, L. Krušnaitė, A. Mikitavičiūtė, V. Paukštė), kuriam muziką kūrė B. Calzonas. Nuotrauka iš P. Gaidžio jubiliejinio leidinio (2007 m.)

Glaudžiai bendradarbiaudamas su KDT ir Klaipėdos universiteto studentų teatru B. Calzonas yra sukūręs muziką P. Gaidžio pastatymui pagal Eriko Emanuelio Šmito romaną "Oskaras ir ponia Rožė". Studentai su pasisekimu rodė Bertoldo Brechto "Kaukazo kreidos ratą", kuriam reikėjo ypač daug muzikos. Su ja kompozitorius puikiai susidorojo. Kai Klaipėdos universiteto studentų teatras vyko į tarptautinį festivalį Monrealyje, B. Calzono muzika Moljero "Tariamam ligoniui" buvo įvertinta ypatingai. Ir jam buvo pasiūlyta kurti muziką Monrealio teatrams.

Muzika gimdavo palėpėje

Palėpe kompozitorius vadina savo namų prie pat jūros trečiąjį aukštą. Pianinas, aparatūra, šūsnys natų ir kompaktų. Pro langą regi jūrą ir girdi jos šniokštimą. Čia gimė patys brandžiausi B. Calzono instrumentiniai kūriniai, kurių daugelis net nesame girdėję. O kai kurie - tikrai pasaulinius standartus peršokantys. Dabar kompozitorius retas svečias palėpėje. Nebent draugus užsiveda pasiklausyti kompaktų su jo kurtos muzikos įrašais. Tačiau po žmonos Irenos mirties 2009 m., kaip teigia jis, kažkas nutrūko. "Praradau bet kokį interesą kurti muziką", - šviesiai tiesiai prisipažino jis. Paskutinis jo sąlytis su teatrine muzika buvo režisierės Natašos Ogaj spektaklis, statytas Naujajame Orleane. Jos režisuotiems spektakliams Šiaulių dramos teatre B. Calzonas kurdavo muziką ir anksčiau.

Linksmasis periodas

Na, jis tęsiasi, galima sakyti, visą B. Calzono gyvenimą. Mat Benhardas nestokoja subtilaus humoro, ironijos, saviironijos jausmo, nuolat "skaldo" anekdotus. Netgi tuomet, kai jaučiasi blogai ar slegia rūpesčiai. Humoru ir ironija spinduliuodavo KDT moterų ansamblis "Prisirpusios mėlynės". Jis užgimė per teatro vakarones, kai ansamblis "zonguodavo" kurio nors aktoriaus jubiliejaus ar Teatro dienos proga. Regis, gimęs "vietiniam vartojimui", ansamblis peržengė ne tik miesto, bet ir Lietuvos ribas. Jo pasiklausyti pageidaudavo ir studentai, ir prezidentai. Sunku perteikti ansamblio sėkmės "genealogiją", bet iš tiesų humoru ir ironija "Prisirpusios mėlynės" nunešdavo "stogus". O muziką dainoms pagal Juozo Erlicko tekstus kūrė B. Calzonas, pats ansambliui ir akompanuodavo. Spontaniškai gimęs vokalinis teatro artisčių kvintetas visoje Lietuvoje buvo žinomas kaip "Prisirpusios mėlynės". Kvinteto herojės - subtiliai šaržuotos elegantiškos damos, su didžiule humoro doze improvizavusios ir populiarias lietuviškos estrados dainas, ir B. Calzono sukurtas. "Kai atvažiavau dirbti Klaipėdos dramos teatre, improvizacijų virtuozais buvo laikomi šviesaus atminimo aktoriai Balys Barauskas, Algirdas Kubilius. Man jų "išsidirbinėjimai" taip patiko, kad pasekiau ir aš ką nors parodijuodama ir improvizuodama. Kažkuriai Teatro dienai su Algirdu Kubiliumi parengėme dviejų teatro kritikių - Gražinos Mareckaitės ir Audronės Girdzijauskaitės - "portretus". Publika, tarp kurios buvo ir nemažai vilniečių, tiesiog leipo juokais, o paskui susilaukėme labai daug komplimentų. Tai paskatino tolesnėms improvizacijoms ir parodijoms - tai būdavo atgaiva nuo teatro rutinos, rimtų ir nelabai vaidmenų. "Prisirpusios mėlynės" taip pat. Kartais dainoms tekstus kurdavome ir pačios, ginčydavomės iki užkimimo, pykdavomės ir taikydavomės. Ir labai džiaugdavomės, kai naują programą žiūrovai priimdavo ovacijomis",- prisiminė pirmojo kvinteto narė N. Sabulytė. Kai dėl asmeninių priežasčių ansamblio narė J. Sakalaitė išvažiavo į užsienius, kvintetas pairo. Kai teigiama, nepakeičiamų žmonių nėra, šiuo atveju, nors užsimušk, trūko Julijos balso tembro. Praėjus keleriems metams B. Calzonas ansamblį bandė atgaivinti su studentėmis, būsimomis KDT aktorėmis, kurios persikūnijo į populiarių scenos primadonų, tikrųjų "mėlynių" personažus. Tai buvo taip tikroviška, kad greta kompozitoriaus sėdintis draugas ėmė įrodinėti scenoje regįs N. Sabulytę. "Nijolė sėdi salėje per keturias vietas nuo mūsų", - įstikinusį tapatybe teatrinėn realybėn draugą "nuleido" B. Calzonas.

Beje, jis yra sukūręs puikios instrumentinės muzikos. Kažkodėl jos "parodyti" plačiam klausytojų ratui kompozitoriaus nepavyksta įkalbinti net muzikologui Viktorui Gerulaičiui...

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder