Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (544)

Taigi, šiek tiek apie kompozitorius, kūrusius muziką KDT spektakliams. Jų visas tuometinis, o ir dabar dar žėrintis žvaigždynas - Feliksas Bajoras, Vytautas Barkauskas, Benjaminas Gorbulskis, Viktoras Kuprevičius, Bronius Kutavičius, Faustas Latėnas, Teisutis Makačinas, Antanas Rekašius ir kt. Talkininkauti būdavo kviečiami ir vietiniai, kūrę ne mažiau vaisingai ir įspūdingai.

"Rašyti spektakliui muziką - tai kurti naują pasaulį"

"Teatro pasaulis užburia. Čia gali atrasti, prarasti, eksperimentuoti. Čia tu išgyveni nuolatinę įtampą. Dėl jos muzika ir gimsta", - apie savo darbą ir kūrybą kalbėjo kompozitorius, Klaipėdos dramos teatro muzikinės dalies vedėjas Gintaras Kizevičius. Jo teatrinės muzikos lobių dėžutėje - muzika, sukurta labai įvairių dramaturgų spektakliams. Jo sukurtas melodijas spektakliui "Žmogus iš Lamančo" iki šiol niūniuoja Dulsinėja - Nijolė Sabulytė, šio spektaklio ansamblių, solo dainų nepamiršę Vytautas Anužis, Vytautas Paukštė. Toje pat "dėžutėje" ir muzika "Laukinei ančiai", "Varšuvos melodijai", "Žolyno arfai", "Mergaitei, kurios bijojo Dievas" ir daugeliui kitų.

ELEKTRONINIS PERIODAS. KDT muzikinės dalies vedėjas prieš nerdamas į teatro muzikos kūrybos gelmes, bent kelis dešimtmečius buvo atsidėjęs elektroninei muzikai. Tą periodą kompozitorius šiandien vertina taip: "Ją rašau gal nuo 1980 metų. Su kurso draugu Dapkevičiumi buvome įkūrę elektroninės muzikos studiją "Soliaris". Eksperimentavome, darėme vaizdoprojekcijas, organizavome koncertus. Paskui buvo Maskvos laikotarpis. Teko bendrauti su Eduardu Artemjevu, kuris vadinamas Rusijos elektroninės muzikos tėvu. Buvome suradę bendrų kūrybos taškų. Elektroninė muzika atveria erdves, kurių gyvenime nėra, kurių negirdime. Gaila, - šių dienų pasaulyje toji muzika tampa vartotojiška, o kūrėjų tikslas - pinigai, garbė, šlovė. Eidamas priešingu keliu, kyli kitais laipteliais, pakopomis, atsiveria visai kiti horizontai."

KDT dirbti po to, kai G. Kizevičius sėkmingai sukūrė muziką režisieriaus Alvydo Vizgirdos pastatymui "Elektrai skirta gedėti" (juo buvo atidarytas KDT po pirmosios rekonstrukcijos), jį pakvietė tuometinis teatro vadovas Romas Pletkauskas.

"Dirbdamas dramos teatre daug ką atradau, daug ko išmokau ir tebesimokau", - šiandien teigia KDT muzikinės dalies vedėjas G. Kizevičius, pabrėždamas, koks svarbus yra pajautos, erdvės ir dvasios susijungimo momentas. "Man teatras - muzika. Kurdamas ją gali daug ką atrasti, bet nesi apsaugotas ir nuo praradimų. Kad sukurtum fantasmagorišką kūrinį, nuolatos giliniesi, ieškai. Kaip tas paukštis prieš skrydį plasnojatis sparnais. Rašyti spektakliui muziką - tai kurti naują pasaulį. Koks jis bus, niekas nežino. Juk daug sąlygų, - režisieriaus tiesa, jo požiūris į būsimą spektaklį, scenografo vizijos, aktorių jausenos. Juk teatras - sintetinis menas. Ir tiesa yra toji, kad spektaklyje gali tesuskambėti vos pusė, o kartais tik trečdalis tavo sukurtos muzikos. Kurdamas muziką tu galbūt galvoji visai kitaip nei režisierius, turintis bendrą spektaklio viziją. Nutinka ir taip, kad po kankinančių derinimų kūrinyje nelieka tam tikrų niuansų, jis praranda identitetą. Bet teatro muzika nestandartinė, ji reikalauja kitokio priėjimo. Tuo ji man ir įdomi",- šiek tiek į kūrybinę laboratoriją duris pravėrė G. Kizevičius ir prisipažino: "Kurdamas jaučiu tam tikrą katarsį, nes kūryba pareina iš tylos, susikaupimo, vidinės dermės. Tas procesas man yra šventas. Ir tai labai vertinu. Nes su kūrybos šventumu, pripažinkime, vis rečiau susiduriame. Kitas dalykas - šių dienų kompozitorius ne visada turi galimybę ir terpę parodyti savo muziką. Festivaliai nėra dažni. O teatre tavo sukurta muzika, nors, tarkim, tik trečdaliu, bet skamba. Tai labai svarbus savęs realizavimo momentas." Sukurtą muziką G. Kizevičius yra įrašęs į teatrinės muzikos kompaktus. "Pasitaiko, - rašau pjesei muziką, o tuo pačiu metu gimsta kitas kūrinys. Žinau, kad jis nebus grojamas, bet vyksta virsmas. Gal ateis laikas, ir toji niekur negrota muzika turės savus klausytojus. Gali nutikti taip, kad vieną dieną kaip tas paukštis, sumojavęs sparnais, "skelsiu" projektą, kokio nebuvo Klaipėdoje, Lietuvoje, o gal ir Europoje. Tai - kol kas tik didelė mano svajonė", - yra sakęs p. Gintaras, vasaromis besisemiąs įkvėpimo, sumanymų, klajodamas gamtoje Kartenos apylinkėse. "Aš mėgstu pajusti gamtą visomis jos apraiškomis. Vasarą keliamės gyventi į Karteną, kurioje turime seną namą, statytą XVII amžiaus pabaigoje. Ten - Kartenos slėnis, Minijos vingis. Nuostabus grožis. Užlipi ant piliakalnio ir matai Lietuvą po kojomis. Tada užplūsta nuostabūs išgyvenimai, ypač kai nuvyksti po žiemos, pamatai bundančią gamtą. Taip, aš - gamtos žmogus. Ten yra tai, ko reikia mūsų gyvenimui. Tik dabar per technologijas prarandame poreikį pastebėti visa tai, tuo labai nuskurdindami save. Tuo pačiu prarasdami ir galimybes realizuoti save nesvarbu kokioje gyvenimo srityje."

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.ltskaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kažkodėl Lietuvoje susiklostė tradicija nesutelkti dėmesio į vaikams skirtus spektaklius. Jų neanalizuoja save teatrologams priskiriantys kritikai, recenzijos retos kaip lietus Sacharoje. Apie tai susimąstyti paskatino "Vakarų ekspreso" skaitytojas Kristupas Antanaitis, parašęs tokio turinio laiškelį: "Labai žaviuosi VE straipsniais apie Klaipėdos dramos teatrą, nieko nuostabesnio ir sugalvoti turbūt jau nepavyktų, labai šaunu! Tik norėjau paklausti - gal kokiu nors žodeliu galėsite užsiminti ir apie 1995 metais režisieriaus Broniaus Gražio pastatytus "Katės namus"? Tą spektaklį 11 metų be paliovos kiekvieną sekmadienį rodė, o aš visus 11 metų ir ėjau į jį... Visa mano vaikystė su "Katės namais" prabėgo. Būtų smagu išgirsti tokių aktorių kaip Julija Sakalaitė ar Nijolė Sabulytė nuomonę, kokią reikšmę joms po visų Marijų Stiuart ir Mindaugų turėjo vaikiški spektakliai?"" Taigi - kitą savaitę apie tą vaikams skirtą "Katės namų" spektaklį, kuriam muziką parašė "vietinei faunai" priskiriamas klaipėdietis kompozitorius Benhardas Calzonas. Į jo kūrybinę laboratoriją taip pat bandysime praverti duris.