Kai rinkau informaciją apie pačių įvairiausių specialybių Klaipėdos dramos teatro žmones, ne vienas kalbintasis sakė: "Būtinai reikia prisiminti režisieriaus padėjėją Vytautą Narkevičių", - teigė jie. Akis akin jo nepažinojau. Tik labai žavėdavausi jo surinktais nepaprastai juokingais perlais iš spektaklių repeticijų, kai aktoriai supainiodavo pjesės žodžius su "savaisiais". Jie būdavo spausdinami 11 metų leistame žurnaliuke "Klakeris". Beje, jis buvo populiarus ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvos teatrinėje bendruomenėje. Ir netgi būta planų jį virsiant teatriniu leidiniu visai Lietuvai. Tai štai - tame "Klakeryje" buvo rubrika "Auksinės mintys", kurias "penėdavo" Vytautas Narkevičius, repeticijose pasižymėdamas aktorių apsirikimus dialoguose ar monologuose. Tik keletas pavyzdėlių iš tų "Auksinių minčių" lobynėlio: "Laimingas vyras", Šurikas: "Susitikau vakar Chomiakovą", G. Pečiūra: "Sutvarkiau vakar Chomiakovą"; "Petras Kurmelis", Zolys: "Pats savo akimis regėjau", A. Venskūnas: "Pats savo akimis girdėjau"; "Ėjimas į Santa Kruzą", jūreivis: "Sugavome trisdešimt tonų žuvies", G. Kantauskas: "Sugavome trisdešimt tonų vandens"; "Nakties žaidimai", Andriuščenka: "Tai yra nuo nepilnametystės", V. Paukštė: "Tai yra nuo nepilnaprotystės", na, ir t.t.
Vytukas
Kodėl daugelis aktorių Vytautą Narkevičių vadindavo mažybiniu vardu, paaiškėjo, žinoma, bekalbinant artistus. "Jis į teatrą dirbti atėjo, palyginus su scenos grandais, labai jaunas. Tai, kai vyresnieji į jį kreipdavosi "Vytuk", tas kreipinys pasklido ir tarp jaunesnių aktorių. Per repeticijas sėdi Vytukas kabinoje, gaudydamas kiekvieną ištartą žodį, ir, kai nuaidėdavo jo homeriškas juokas, jau suprasdavome, - kažko "prisidirbome", - mielai V. Narkevičių prisiminė aktorės Julija Sakalaitė, Nijolė Sabulytė. O šiaip jau jo darbas žiūrovų nelabai buvo pastebimas: susitvarkyti su šviesomis, muzika laiku ir vietoje, "suganyti" aktorius prieš jiems įžengiant į sceną. Kartais tuos aktorius reikėdavo "ganyti" jų su žiburiu ieškant po visą miestą. "Kas nors sunegalavo ar šiaip kokia bėda ištiko, reikia, kad jį kas pakeistų. Ne tik mobiliųjų nebuvo, bet ir laidinius telefonus ne visi aktoriai turėjo.
Neužimti artistai galėjo būti išvažiavę kad ir filmuotis ar pas draugus, gimines. Gaudyk vėją laukuose. Vytukas "gaudydavo" ir iškapstydavo kad ir iš po žemių. Jis buvo tikras teatro žmogus, niekada ir dėl nieko nesmerkiantis. Atvirkščiai, - suprantantis, kilnus ir taurus", - V. Narkevičių charakterizavo aktoriai, su juo dirbę daugelį metų. "Labai kruopštus, sąžiningas, "ščyras", kaip ir literatūrinės dalies vedėja Stefa Galkauskaitė. Pradėjęs dirbti tvarkėsi ir su spektaklių apšvietimu, ir su muzika, rūpinosi, kas ir kiek spektaklių vaidino, duomenis pristatydamas į buhalteriją. Vėliau jo pareigos buvo trupės vedėjas. Jam iš teatro pasitraukus, trupės vedėju tapo Česlovas Judeikis", - V. Narkevičiaus, šiaip jau vadinto režisieriaus padėjėju, charakteristiką papildė P. Gaidys.
Įvairialypis menas
Teatras gali būti labai įvairus. Tarkim, niekada nepamiršiu Valentino Masalskio Kauno dramos teatre vaidinusio Nikolajaus Gogolio "Pamišėlio užrašus" (režisierius Gytis Padegimas). Nei ypatingos aprangos, nei dekoracijų, vaikšto aktorius po teatro fojė ir "varo" monologus. Nepamenu, ar skambėjo kokia muzika, tuos monologus palydinti. Bet įspūdis buvo pritrenkiantis. O šiaip jau spektakliai dėliojami iš daugelio komponentų, pradedant kostiumais, dekoracijomis, baigiant aktorių ir režisieriaus "susigrojimu". O tą "susigrojimą" dar papildo ir spektakliui dažnai specialiai rašyta muzika. KDT spektakliams muziką yra kūrę kompozitoriai Benjaminas Gorbulskis, Antanas Rekašius, Feliksas Bajoras, Teisutis Makačinas, Vytautas Barkauskas, Bronius Kutavičius, Faustas Latėnas, Gintaras Kizevičius, Benhardas Calzonas ir kiti. Paprastai spektaklio muzika yra toji druska ar medus, kurianti bendrą spektaklio atmosferą. O jai išryškinti buvo pasirenkamos tvirčiausios to meto kūrybinės jėgos. Jų buvo dairomasi ir tarp vietinių kompozitorių. Ir jie pateisindavo dėtas viltis.
ANONSAS
Taigi, kitą penktadienį apie kompozitorius, kūrusius muziką Klaipėdos dramos teatro spektakliams. Kaip, kur ir kodėl jų buvo ieškoma? Kiek atrastieji atitikdavo režisieriaus, o ir teatro trupės lūkesčius? Kokiems spektakliams sukurta muzika buvo įvertinta ypatingai? Nebūtinai teatro kritikų, - atsakymus į šiuos ir kitus klausimus "Akvarelėje" rasite po savaitės.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.ltskaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą