2018 m. rugsėjo 22 d. 07:55 val., šeštadienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (541)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (541) nuotrauka, foto

EKSKLIUZYVAS. Kai Stefos Galkauskaitės prašiau nuotraukų iš jos darbo Klaipėdos dramos teatre 30 metų periodo, ji apgailestavo jų... neturinti. "Aš labai nefotogeniška, fotografams buvau menkas atradimas",- pajuokavo ji. Tad ši nuotrauka su P. Gaidžiu, "išrauta" iš režisieriaus jubiliejinio leidinio, galima sakyti, ekskliuzyvinė.

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau klebensime Teatro g. 2-uoju numeriu žymimo Klaipėdos dramos teatro (KDT) duris. Tas sunkiąsias, rekonstruotas pagal autentiškus brėžinius, ir varstomas jau 200 metų.

30 metų KDT literatūrinės dalies vedėjos pareigas ėjusi Stefa Galkauskaitė būtinai dalyvaudavo repeticijose. "Kitą dieną ar po kelių dienų mums, aktoriams, atnešdavo korteles, kuriose būdavo surašytos kirčiavimo klaidos ir nuorodos, kaip taisyklingai kirčiuoti", - prisiminė vyresnieji teatro aktoriai.

Be kasdienės rutinos - programėlių, leidinių ruošimo, anonsų ir recenzijų miesto laikraščiui, susitikimų su dailininkais dėl maketuojamų pačių įvairiausių teatrui skirtų leidinių, nuolatinių kontaktų su spaustuve ir t. t. S. Galkauskaitė ieškodavo ir pjesių pastatymams. Šiandien ji su šiokiu tokiu pasididžiavimu įvardija Aleksandro Kopkovo "Dramblio", Viktoro Merežkos "Proletarinio laimės malūno" premjeras apie sovietinio gyvenimo paradoksus ir absurdus.

"Dramblio" perversijos

Žurnalistas Antanas Untulis, anuomet studijavęs Klaipėdoje, šiandien prisimena su kurso draugais eidavęs ir eidavęs To "Dramblio" žiūrėti. Vaikinui iš Žemaitijos, o ir jo bičiuliams kėlė nuostabą aktorių vaidyba ir drąsa "tokius dalykus" rodyti.

Pjesė "Dramblys" parašyta 1932 m. tuometiniame Leningrade (dabar Sankt - Peterburgas). Pats rašytojas A. Kopkovas, kaip teigiama dramaturgijos tyrėjų šaltiniuose, buvo ne dramaturgas, bet greičiausiai - keistuolis. A. Kopkovas - paprastas statybininkas, berniokas iš kaimo, išmokęs skaityti ir tuo susižavėjęs - ėmėsi plunksnos.

Kūrybinis darbas truko neilgai: A. Kopkovas žuvo gindamas Leningradą 1942 m. "Dramblyje" autorius siekė atskleisti kolūkinės santvarkos kūrimo pradžios paradoksus - išskirtinį politizavimą ir kurioziškumą. Iš čia ir kyla komedinės situacijos, protu nesuvokiami sprendimai.

A. Kopkovas labai rizikavo tokią pjesę rašydamas, o režisierius Povilas Gaidys ir aktoriai, pasirinkę ją statyti. Buvo 1977 m. Iš karto po "Dramblio" premjeros spektaklis buvo uždraustas. Buvo metas, kai teatrams tarsi leista "spardytis", "pavarant" ir valdžios adresu.

Jau buvo susiformavusi ir teatro kritikų kasta, kuri leisdavo sau pasakyti aštresnių žodžių apie sovietinės ideologijos melagingumą, dviveidiškumą. Vienas iš tokių drąsių Maskvos teatro kritikų P. Gaidžio pastatytą "Dramblį" nepabūgo girti, įžvelgdamas jame teatrinio meno viršūnių ir viršūnėlių. Tiek tereikėjo, kad spektaklis būtų sugrąžintas į repertuarą. Bet ne be vietinių ideologų nurodymų "sušvelninti" tam tikras veikalo vietas.

Disidentinė epocha

Literatūrinės dalies vedėja S. Galkauskaitė, apžvelgdama P. Gaidžio kūrybą, 2007 m. jubiliejiniame režisieriui skirtame leidinyje yra pastebėjusi: "Yra visa puokštė Povilo Gaidžio pastatymų, kurie sovietiniais laikais "ideologiniu atžvilgiu" aukštiems valdžios pareigūnams kėlė baimę. Ne vienas pastatymas buvo net draudžiamas rodyti. Ir vis dėlto valdžia turėjo pripažinti akivaizdžias kūrybines Povilo Gaidžio pastatymų naujoves. Tarp ryškiausių režisieriaus disidentinių pastatymų - J. Marcinkevičiaus "Mažvydas", A. Kopkovo "Dramblys", V. Merežko "Proletarinis laimės malūnas", A. Kulišo "Amžinas maištas" ir kt. Beje, disidentiniu galima laikyti ir V. Majakovskio "Pirties" pastatymą. Jau "Pirties" laikais Klaipėdos dramos teatras garsėjo taiklios, fantastiškos improvizacijos neprilygstamumu. Po "Pirties" premjeros Povilas Gaidys išgyveno kitokią pirtį ir ne scenoje.

Jis buvo apkaltintas, neva, iškraipęs Majakovskio tekstą ar jį net vietomis pakeitęs savomis improvizacijomis. Kaltintojams buvo pasiūlyta perskaityti pačią pjesę ir įsitikinti, kad spektaklyje neištartas nė vienas žodis "pro šalį".

Pastatymas iš tiesų galėjo šiurpinti atvira tiesa, kuri glūdėjo potekstėje, bet niekas, išskyrus pastatymo kūrėją ir aktorius iki tol neišdrįso to įžvelgti pačioje Majakovskio pjesėje." O daugelį dabar disidentinėmis vadinamų pjesių "atkapstydavo" Stefa. O P. Gaidys bemat įžvelgdavo "kampą", kuriuo toji pjesė bus pateikta.

Parašyta, bet taip ir neišleista knyga

Literatūrinės dalies vedėja, nuolat bėgdama savo kasdienės rutinos ratais, vis dėlto rasdavo laiko rinkti ir Klaipėdos dramos teatro istorijos epizodus bei dėlioti jų mozaiką.

Šiandien, paklausta apie tą darbą, kalbėjo skeptiškai: "Taip, jau buvau labai daug padariusi, šviesaus atminimo dailininkas Algis Kliševičius knygą net sumaketavęs buvo.

Bet tas maketas taip ir dūla, nes daug ką šiandien reikėtų perdaryti. Nenorėčiau elgtis, kaip anuometiniai teatro kritikai, į šuns dienas dėję kai kuriuos klaipėdiečių pastatymus dėl ideologinių priežasčių, dabar tuos rašinius apverčiantys aukštyn kojomis ir leidžiantys knygas.

Mano KDT istorijoje ideologijos nebuvo, bet kito mano pačios įžvalgos, kaupėsi informacija, kurios anuomet neturėjau. Tad su ta knyga reikėtų gerokai padirbėti. Bet pagalvoju, - o kam ji šiandien būtų reikalinga? Didieji KDT aktoriai grandai beveik visi Anapilyje, jaunieji aktoriai ir šiuolaikiniai žiūrovai jau turi savo grandus - scenos deives ir dievaičius. Kam reikalinga?", - tarsi laukė atsakymo į savo klausimą p. Stefa.

Taip, - gyvename greito maisto, greito sekso, vienkartinių indų epochoje. Gal iš tiesų - kam? Ir dar pagalvoju - teatro gerbėjai tikrai kokiam tekste pamini Sarą Bernhard, kuri XIX-XX a. sandūroje buvo laikoma teatro meno viršūnių deive. O kažin kaip jos menas atrodytų šalia šiandieninių teatro divų? Kiekviena epocha turi savo divas, turi ir žiūrovus, kurie jas dievina. Ir tiems, šiuolaikiniams žiūrovams, beveik nieko nebesako buvusių grandų - legendų fenomenai, ištirpę laiko ūkuose.

Aktorė Nijolė Sabulytė apgailestavo, kad aktoriaus ir telieka tiek, kiek nuotraukomis ir tekstais atspausta jubiliejiniuose leidiniuose. "Ir už tai dėkui Stefai Galkauskaitei, rengusiai tuos leidinius. Dabar ir tie jubiliejiniai leidiniai sunyko. Viskas rangosi į skaitmenas, kurios, stojus X valandai, gali išnykti. Na, toks gyvenimas - toks pat trapus kaip ir teatro monai".

Anonsas

Teatre buvo dar vienas išskirtinis žmogus, apie kurį vyresnieji aktoriai kalba: "Kilnus, taurus, neišduodantis ir neparduodantis". Kitą savaitę - apie režisieriaus padėjėją Vytautą Narkevičių ir Lietuvos kompozitorius, įspaudusius savo pėdas KDT istorijoje.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.ltskaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (549) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (548) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (547) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (546) nuotrauka, foto

Šeštadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 22-ajai, šeštadieniui AVINAS. Diena nebus itin maloni. Stokosite...

Tradicinėse lenktynėse paskelbtos lygiosios nuotrauka, foto

Klaipėda, Penktadienio rytą Klaipėdoje vyko tradicinės lenktynės Dienai be automobilio pažymėti. Studentai varžėsi,...

Klaipėdiečiai vienijasi: dėl smarvės surinko per 3 000 parašų nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos gyventojai, nepatenkinti gyvenamosios aplinkos kokybe, surinko daugiau nei 3 tūkstančius parašų....

Neringoje atidengtas suoliukas prancūzų kariams nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Ketvirtadienį Nidoje, šalia tako Saulės laikrodžio link, atidengtas suoliukas, skirtas prancūzų karių...

Įvairybės, Paskelbta prieš 29 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...