"Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės" (533)

Kai apsilankiau pas KDT aktorę Nijolę Narijauskaitę-Gražienę išsiteirauti, kaip gimė KDT žurnaliuko "Klakeris" idėja, ji pirmiausiai išklostė: "Su Broniumi Gražiu atšventėm ir sidabrines, ir auksines vestuves, bet aš taip ir likau nesupratusi, kaip jis viskam surasdavo laiko. Juk dažnai būdavo, kad kas iš teatro vadovybės ar miesto valdžios skambindavo Broniui, sakydamas - rytoj to ar ano jubiliejus, reikėtų kaip nors efektingai pasveikinti. Ryte Bronius jau turi sukūręs šlovinimo odę, dar pasigriebdavo kokį paveikslą iš savo sukauptos kolekcijos, ir sveikinimas, nestandartinis, kaip ir gatavas. Nežinau, kada jis rašydavo savo eiles, o paskui leisdavo knygas. Pažiūrėk, kaip su meile sukabinti jo sukaupti keramikos medaliai, kaip sukabinti jo kolekcionuoti dailės darbai. Būdamas pakankamai apkrautas vaidmenimis teatre, rasdavo laiko bendrauti su dailininkais, ypač su Algirdu Taurinsku. Tai jis buvo savotiškas tapybos mokytojas Broniui. Jį nuo jaunumės viliojo tapyba, pagaliau ir pats jos ėmėsi. Gal tas Broniaus troškimas persidavė ir mūsų sūnui Audriui? Jį į teatrą vengdavom vestis, nenorėdami, kad jį pradėtų graužti teatro bacila, kaip nutiko su kolegų aktorių atžalomis, augusiais teatro kuluaruose", - klostė p. Nijolė apie dabar jau šviesaus atminimo žmogų.

ŽURNALAS. Taip atrodė "Klakerio" pirmasis numeris.

Šviesaus atminimo ne tik jos, bet ir daugelio klaipėdiečių atmintyje. Nes vienaip ar kitaip B. Gražys savo idėjomis, savo energija, savo sumanymais buvo apraizgęs, na, tikrai, didžiąją dalį klaipėdiečių. Į jo kūrybos "dirbtuvę" buvo tekę įžengti ir man, kai laikraščio redaktoratas nukreipė padėti B. Gražiui rašyti Jūros šventės scenarijų. Nelabai ką tepadėjau, bet, matyt, jam buvo svarbu bendrauti, gaudant kažkokias idėjas. Jūros šventės scenarijus eilinį kartą buvo surašytas. Ne kam kitam, o B. Gražiui buvo patikėtas Lietuvos trispalvės kėlimo virš Muzikinio teatro scenarijus. Ir tai buvo istorinis įvykis "ant Klaipėdos". B. Gražys iki smulkmenų viską buvo apgalvojęs - kas vėliavą neš miesto gatvėmis, kas ją kels, kas ir ką dainuos ar giedos.

Į Lietuvą pradėjo pūsti trokštamos laisvės vėjai. O su jais ir įvairios veiklos energetika. Būtent 1989 m. užgimė KDT žurnaliukas "Klakeris".

"Klakerio" žurnalas pasirodė per Teatro dieną

Žinoma, jo leidimo idėja užgimė B. Gražio galvoje. Pirmiausiai jai pritarė aktorius Vytautas Kancleris, su kuriuo toliau abu vystė turinio idėjas. Ir 1989 m. kovo 27 d. į Teatro dieną Vilniuje klaipėdiškiai važiavo su pundulais jau išleisto žurnalo.

VITALIŠKUMAS. B. Gražys turėjo tiek vitališkumo, kad juo galėjo dalintis ir su šeima, ir su kolegomis, jau neskaitant bičiulių ir žiūrovų.

Kadaise visos Lietuvos aktoriai kažkaip sugebėdavo susitelkti Teatro dienai visi kartu. Gal kelis kartus Teatro diena būdavo švenčiama net Sporto rūmuose, į kuriuos suplaukdavo žiūrovai ne tik iš Vilniaus, visos Lietuvos. Kiekvienas teatras - panevėžiečiai, kauniečiai, klaipėdiškiai, vilniečių bent keli teatrai laikydavosi nerašyto įstatymo - parengti tokią programą, kuri "perspjautų" kitų kolegų fantazijas ir išmones. Paprastai Teatro dienos pasirodymus transliuodavo televizija. Na, dabar tuos "pasispardymus", tokius spalvingus teatralų pasirodymus kadaise, atstoja "Scenos kryžių" įteikimo ritualai.

O šiaip jau kiekvienas teatras tą dieną švenčia su savo žiūrovais. Bet ir "Scenos kryžių" įteikimo ceremonijose, ir teatrų "vakaruškose" dažnai nebepulsuoja tas buvęs vitališkumas, netikėtumo efektai ir pan. Viskas "pagal protokolą"...

Ko įsižeidė Rūta Staliliūnaitė?

"Klakeris" - metinis, vienkartinis, nepartinis gausiai iliustruotas Klaipėdos dramos teatro leidinys, leistas 1989-2000 m., pirmą kartą atsivežtas į Teatro dieną Vilniuje, labai sudomino teatralus. Mat žurnaliuke buvo ne tik KDT gyvenimo atspindžių, bet ir epitafijų, dedikacijų kolegoms iš kitų teatrų, Balio Barausko ir Sofijos Kanaverskytės Lietuvos aktorių šaržų. Kai nuostabioji Rūta Staliliūnaitė į sceną išėjo sakyti prakalbos, įsižeidė, kad beveik visi teatralai buvo įnikę į "Klakerį", - kiekvienas skaitė tai, kas sudomino, arba vertino jam skirtą epitafiją, dedikaciją ar šaržą.

KARALIENĖ. Žinoma, kai sutuoktinis tarsi vulkanas, visi buitiniai rūpesčiai, kaip ir kitose aktorių sutuoktinių šeimose, guldavo ant žmonos, šiuo atveju Nijolės Narijauskaitės-Gražienės pečių. O vakare scenoje ji - karalienė Barbora...

Išleistas 2 000 egz. tiražu, "Klakeris" bemat buvo išgraibstytas.

ANONSAS

Daugelį metų KDT, o tiksliau - Bronius Gražys, leido žurnaliuką "Klakeris". Tinginukams, nesivarginantiems paspausti kompiuterio pelę ar pavartyti tarptautinių žodžių žodyną ir sužinoti, kas tas klakeris būtų, pranešu, kad taip būdavo vadinami samdomi žiūrovai, turintys sukelti ovacijas ir visaip girti spektaklius netgi tuomet, kai jie nelabai to verti. Klakerių "kasta" ypač gaji buvo, gal ir tebėra, Maskvos didžiajame teatre. Klakerystė nebuvo ir nėra svetima ir daugelyje kitų pasaulio teatrų. Kas buvo žurnalo "Klakeris" autoriai, kuo žurnaliukas mito vienuolika metų ir kas jame buvo atspindėta svarbaus ar juokingo, - sužinosite kitą penktadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".