"Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (531)

"Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (531)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau varstysime Teatro g. 2-uoju numeriu žymimo Klaipėdos dramos teatro (KDT) duris. Tas sunkiąsias, varstomas, tegul ir rekonstruotas pagal autentiškus brėžinius, turinčias jau 200 metų.

Ankstesnėje "Akvarelėje" pradėjome žvalgytis, ką ir kaip KDT statė kviestiniai režisieriai. Įvykis buvo ir tuomet, kai kelis spektaklius čia statė maskviškis režisierius Aleksandras Burdonskis. Yra įsikirtusi Klaipėdos teatro legendos aktoriaus Vytauto Kanclerio pastaba apie A. Burdonskio darbą KDT. "Ai, toji pjesė nėra labai vertinga. Bet kaip įdomu bendrauti su tuo Burdonskiu", - teigė jis. Mat šis režisierius - Josifo Stalino anūkas, vengdamas Kaino žymės, pavardę pasikeitęs į motinos. O jo tėvas buvo generolas Vasilijus Stalinas.

Stalino anūko pėdsakas KDT

Ramunės Marcinkevičiūtės studijoje "Patirčių realizmas" aptikau išsamesnės informacijos apie tai, kas A. Burdonskį siejo su Lietuva: "Sensacija tapo žinia, kad Maskvoje režisūrą studijuojanti lietuvaitė Dalia Tamulevičiūtė ištekėjo už... Stalino anūko Aleksandro Burdonskio. Ta pati mergaitė iš Varėnos, kurios tėvas nušautas 1944-aisiais stribo, o visi mamos giminės atsidūrę Sibire. 2002-aisiais, palietus jai skaudžią temą, mano pašnekovė atsakė: "Kad ir kokie artimi buvome, likau žmogus iš šalies, ne tos aplinkos. Jis - vienas iš kurso lyderių, tačiau be galo kompleksuotas. Nuolat jausdavo į save nukreiptus žvilgsnius, šnabždesius, o kartais ir atvirai įžūlų gestą: štai šitas!.. Sykį viena moteris iš jo giminės man pasakė: "Tu pažiūrėk į mūsų likimus: nė vienos laimingos šeimos. Visi esame pažymėti tarsi Kaino ženklu. Dievo prakeiksmas puolė ant mūsų visų."

STALINO ANŪKAS. Kai maskviškis režisierius Aleksandras Burdonskis KDT 1970 m. statė G. Mamlino pjesę "Ei,drauguži, sveikas", o 1971 m. - S. Deleini "Įsimylėjęs liūtas", daug kas įžvelgė - koks jis panašus į J. Staliną... Bernardo ALEKNAVIČIAUS nuotrauka.

Apie tą patį knygoje užsimena ir pats A. Burdonskis: "Mes neturėjome vaikų. Tai buvo sąmoningas ir prasmingas mano nusistatymas. Dėl pavardės, dėl tos pavardės istorijos... Ir Dalią, ir mane kaustė praeities tragizmas... Tokio kryžiaus, kokį vos gimęs gavau aš, pikčiausiam priešui nelinkėčiau." Taigi ir vėl - apie Kaino ženklą... Nors kaip jis, statydamas spektaklius KDT, prisipažino, ant Josifo Stalino kelių tesėdėjo dukart...

Po studijų abu sutuoktiniai - kas sau. Jis liko Maskvoje, ji - į Vilnių. Kurį laiką kartu leisdavo vasaras Jaltoje pas Aleksandro gimines. Ten Dalią labiausiai nustebino slaptas "Stalino altorėlis" - portretas su lampadomis, žvakelėmis. Santuoka po kelerių metų virto formalia, ryšiai nutrūko. Tačiau kai mirė A. Burdonskio mama, Dalia tuoj pat nuskrido į Maskvą - paguosti, padėti, sutvarkyti praktinių laidotuvių reikalų. Kai ji pati laidojo mamą, buvęs sutuoktinis neatvyko..." A. Burdonskis KDT 1970 m. pastatė G. Mamlino pjesę "Ei, drauguži, sveikas", o 1971 m. - S. Deleini "Įsimylėjęs liūtas".

Giedriaus Mackevičiaus periodas

Tęsiant kviestinių režisierių temą, KDT dažnai tapdavo Maskvoje režisūrą studijavusių lietuvių diplominių spektaklių "poligonu". Jį išbandė ir Giedrius Mackevičius. Nors G. Mackevičiaus asmeniškai nepažinojau, tačiau per atstumą juo žavėjausi, kai jis šoko Vilniaus universiteto legendiniame dainų ir šokių ansamblyje ir buvo viena ansamblį vienijančių sielų. O paskui, 1967 m. universitete su pagyrimu baigęs biochemijos mokslus, tapo... Jaunimo teatro aktoriumi.

1967-1972 m. vaidino M. Tenisono pantomimos trupėje ir buvo vienas talentingiausių mimų. Nors, tiesą sakant, ten buvo susibūrę be galo talentingi visi. Manyčiau, kad M. Tenisono trupės veikla ir įtaka tuometinei maištingai jaunuomenei nėra tinkamai įvertinta iki šiol. Užtat, kai 1972 m. susidegino Romas Kalanta, sovietiniai ideologai labai greitai trupę išvaikė.

ĮVYKIS. Įvykis KDT buvo ir tuomet, kai Povilas Gaidys pastatė K. Sajos "Žemaičių piemenį" (V. Mazūro dekoracijos).

G. Mackevičius, užsikrėtęs teatro bacila, išvažiavo į Maskvą, kur 1973 m. įkūrė Plastinės dramos teatrą (veikė iki 1990 m.). 1977 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. Kaip ir Povilas Gaidys, jis buvo M. Knebel mokinys. O 1976 m., 1977 m., kai jis į KDT buvo atvažiavęs statyti M. Roščino "Vyras ir žmona ieško buto", L. Pirandelo "Henriko IV", jis, regis, turėjo vilčių grįžti į Lietuvą. Bet likimas klojo visai kitus patalus. Nijolė Sabulytė, vaidinusi ir vienoje, ir kitoje G. Mackevičiaus statytoje pjesėje, labai šiltai prisimena tą bendradarbiavimą: "Kadangi Giedriui buvo labai svarbus judesys, jis mus pamuštravo kaip reikalas. O mums buvo įdomu pajausti savo kūną ir ką jis galėjo. Todėl visai nenustebau sužinojusi, kad Giedriaus talentu žavėjosi ir Maja Pliseckaja (legendinė Didžiojo teatro balerina), pareiškusi, kad "savo" teatre ji siekianti to paties - kūno judesio įtaigumo. O dirbti spektaklyje "Vyras ir žmona ieško buto" buvo sudėtinga. Mat visai neseniai buvau kūrusi vaidmenį Povilo Gaidžio statytoje Edvardo Radzinskio pjesėje "Monologas apie vedybas". O "Vyras ir žmona ieško buto" - panaši tematika. Baimė kartotis. Bet kartu su režisieriumi radome kitokių spalvų. Visą Giedriaus Mackevičiaus kaip režisieriaus didybę įvertinau nuvažiavusi į Maskvą žiūrėti, ką jis savo teatre veikia. Buvau priblokšta jo neeilinio režisūrinio talento", - prisiminė ponia Nijolė. Klaipėdos publika G. Mackevičiaus statytus spektaklius - kursinį ir diplominį ("Henrikas IV") labai palankiai priėmė. Gerų vertinimų režisierius sulaukė ir iš Lietuvos teatro kritikų, taip pat ir pedagogų, atvykusių iš Maskvos.

Režisūros imdavosi ir patys KDT aktoriai. Daugiabriaunis Bronius Gražys, baigęs režisūros kursus, ėmėsi nacionalinės dramaturgijos - pastatė "Nebylį" pagal Vaižgantą, užsimojo ir į Juozo Grušo "Barborą Radvilaitę". Šią dramą Lietuvoje jau buvo statę keli garsūs Lietuvos režisieriai. B. Gražys šiai dramai suteikė savo spalvų, kurias talentais sodrino KDT aktoriai.

Anonsas

Kaip į teatrą įsiliejo pirmoji aktorių laida, režisieriaus ir pedagogo Povilo Gaidžio rengta specialiai KDT konservatorijos Menų fakultete? Kaip teatro grandai, jaunieji aktoriai išgyveno sunkmetį, prasidėjus teatro rekonstrukcijai? Apie tai skaitykite VE kitą penktadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder