2018 m. gruodžio 17 d. 22:06 val., pirmadienis

Klaipėdos akvarelės

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (521)

(10)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (521) nuotrauka, foto

KOMPOZITORIUS. Kompozitoriaus Richardo Vagnerio biografija susijusi ir su mūsų miestu.

© Wikipedia nuotr.

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien praversime Teatro g. 2-uoju numeriu žymimo Klaipėdos dramos teatro duris. Tas sunkiąsias, varstomas, tegul ir rekonstruotas pagal autentiškus brėžinius, kurioms jau 200 metų.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi Klaipėdos pastatai, įdomu ir reikia žinoti. Tačiau jų pamatus klojo dabar jau bevardžiai miesto statytojai, o tarp kokio pirklio ar miesto valdžios iniciatyva pastatydintų sienų gyveno ir dirbo irgi jau bevardžiais tapę žmonės. Su retomis išimtimis. Bet apie jas - kiek vėliau. Šįsyk apie tai, kaip ir kieno iniciatyva užgimė Klaipėdos dramos teatro pastatas.

Teatro ištakos

Tiksli pirmojo Klaipėdos teatro pastato įkūrimo data nežinoma. XVIII a. miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas "Komedijų namais". Miesto tyrinėtojo Jono Tatorio surinktais duomenimis spėjama, kad pastatas buvo naudojamas kariniams tikslams. Jis stovėjo valstybinėje žemėje, už kurią mokesčius mokėjo miestas, o tai rodo, jog pirmojo Klaipėdos teatro savininkas buvo magistratas. Kai kurie autoriai teigia, kad teatras "Komedijų namuose" veikė jau nuo 1777 m., o jame kiek vėliau vaidinusi Berlyno teatro trupė. Tolesnis "Komedijų namų" likimas nežinomas. Dabartinės Teatro aikštės vietoje ankstesniais amžiais driekėsi Danės žiočių pelkės. XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje prie aikštės, netoli Danės, stovėjo senas šaulių batalionui skirtas sandėlis, karių pritaikytas pratyboms. 1803 m. pirklys Vachsenas, kariams pastatęs naują pastatą, senajame įrengė teatrą. Po pirklio Vachseno mirties 1814 m. teatro pastatas buvo parduotas ir paverstas gyvenamuoju namu. Naujas teatrinio gyvenimo pakilimas Klaipėdoje prasidėjo po 1818 m., kai čia atvyko vokietis Ulbrichas. Jam miško prekybos firma nemokamai leido naudotis vienu mediniu laikinu pastatu, kuriame jis įrengė 200 vietų salę ir atidarė teatrą. Pirklių Rupelio ir Voitkovičiaus iniciatyva įkurta akcininkų bendrovė įsigijo sklypą, ir 1818 m. pabaigoje buvo baigtas statyti naujasis mūrinis teatras dabartinio teatro vietoje. Tai buvo dviejų aukštų klasicizmo stiliaus pastatas su mansarda.

 

IKI GAISRO. Pirminis dramos teatro pastatas, sudegęs per Didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 m. Nuotrauka iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų.

1854 m. mieste kilus gaisrui teatras sudegė. Teatro griuvėsius nupirko pirklys Masonas ir savo lėšomis ant senųjų pamatų 1857 m. pastatė naują pastatą, kurio bent jau trys fasadai tebestovi ir dabar. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, teatras buvo uždarytas. 1935 m. į Klaipėdą buvo perkeltas Šiaulių teatras. Jį globoti, tvarkyti santykius su magistratu ėmėsi "Aukuro" draugija. Klaipėdoje buvo vienintelis teatro pastatas. Jame vaidino kasmet iš Vokietijos atsiunčiama dramos trupė, gastroliuojantys kolektyvai.

Richardas Vagneris

Kokie šiame pastate gastroliavo kolektyvai, nors neabejoju, kad būdavo ir europinio, o gal ir pasaulinio lygio žvaigždžių, duomenų aptikti nelabai pavyko. Tačiau bene ryškiausiai išsiskiria kompozitoriaus Richardo Vagnerio figūra. Gal kas trečias, o gal tik kas dešimtas klaipėdietis galėtų įvardyti, kuo tas R. Vagneris susijęs su Klaipėda. Kad susijęs - žinojau, bet kuo, tikrai ne. Užtat labai godžiai puoliau prie Džordžo Belanės knygos, dar sovietmečiu išleistos "Siluetų" serijoje "Aš, Richardas Vagneris". Visokių miestų - Drezdeno, Leipcigo, Magdeburgo, Vienos, Paryžiaus, Ciuricho, Karaliaučiaus, pagaliau Rygos - vardus aptikau. Mėmelio - ne. Jis atsidūrė tarp bendro provincijos miestų, kurių teatruose R. Vagneris yra dirbęs, įvardinimo. O aplinkybes, kaip R. Vagneris atsidūrė Mėmelyje, bent nuotrupomis vis dėlto pavyko atrausti. 1836 metais mūsų mieste gastroliavo Karaliaučiaus opera, kuriai iš dalies vadovavo ir garsusis vokiečių kompozitorius R. Vagneris. Mat pagrindinis Karaliaučiaus operos dirigentas Luisas Šubertas nenorėjo vykti į Mėmelį, kurį jis laikė karalystės užkampiu, ir vietoje savęs išsiuntė antrąjį kapelmeisterį R. Vagnerį. Karaliaučiuje nuolat gožiamas to Šuberto, tačiau muzikiniuose Europos sluoksniuose pagarsėjęs kompozitorius gastrolių metu Klaipėdoje tikėjosi atskleisti savo talentą. Gyvendamas ir užsidegęs dirbdamas mūsų mieste - repetavo trupės rodomus veikalus, dirigavo spektaklius ir koncertus, rengė įvairias programas - pelnė miestelėnų prielankumą, pagarbą. Kas be ko - aplink jį pradėjo telktis ir turtingieji, rėmę jo parengimus ir besižavėję jo energija. Ir, žinoma, kūryba. Garsas apie R. Vagnerio sėkmę netruko pasiekti jo "šefo" L. Šuberto ausis Karaliaučiuje. Bijodamas būti pritemdytas, pats atvažiavo į Mėmelį. Tad R. Vagneris vėl buvo nustumtas šešėlin. Galbūt ši aplinkybė lėmė, kad R. Vagneris susidomėjo prūsiška mitologija, ir tai jį įkvėpė parašyti muzikinę istorinę dramą "Paskutinis pagonių sąmokslas Prūsijoje, arba Vokiečių riterių ordinas Karaliaučiuje". Joje personažais tapo prūsų mitologijos dievai Patrimpas, Pikuolis, Perkūnas, pagonių mergaitė, vardu Marga. Pagal šį kūrinį 1837 metais Karaliaučiuje buvo pastatytas muzikinis spektaklis. Vokietijoje R. Vagneris buvo neturtingas žmogus. Jis blaškėsi po įvairius teatrus, užimdamas dirigento vietą, tačiau kaskart įsiskolindavo ir jį gaudydavo kreditoriai. Vengdamas kalėjimo ir vedamas meilės moteriai, jis ir atsidūrė Karaliaučiuje. Šlovės kompozitorius sulaukė tik 1842 m. Drezdene. Nuo 1843 metų buvo Drezdeno karališkosios operos dirigentas. Dalyvavo 1849 gegužės sukilime, kurį numalšinus pabėgo į Šveicariją. Vėliau trumpai apsistodavo Venecijoje, Liucernoje, Vienoje, Paryžiuje, Berlyne.

DABARTINIS. Dabartinis Klaipėdos dramos teatro pastatas "mėgsta" keisti spalvas... Thomas Pusch / Anaiptol ("Wikipedia") nuotr.

1864 m. susilaukė Bavarijos karaliaus Liudviko II palankumo, apsigyveno Miunchene. Karalius apmokėjo jo skolas ir toliau finansiškai palaikė. 1865 metais vėl grįžo į Šveicariją. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Bairote, kuriame 1876 metais atidarė muzikinį teatrą. Jame statė savo operas. 1882 m. dėl sveikatos sutrikimų išvyko į Veneciją, kur ir mirė 1883 m.

Jei būtų mano valia...

Keliaudama po Europą ne viename mieste pastebėjau bareljefus ir skulptūras R. Vagneriui atminti. Nesu jo muzikos - "sunkiasvorės", kartais tiesiog depresiją varančios - aistruolė. Bet gal tiesiog nesu įsiklausiusi, pajutusi. Bet jo kurtoje muzikoje, matyt, kažkas yra - juk jau trečias šimtmetis, kai pačiuose žymiausiuose pasaulio operhauzuose statomos jo operos "Tangoizeris", "Liohengrinas", "Tristanas ir Izolda". Rinkdama informacijos apie R. Vagnerį krislus, empatiškai bandžiau pajausti, kur jis Klaipėdoje galėjo gyventi? Tikriausiai prieš teatrą buvusiame viešbutyje. Jame turbūt ir pusryčiaudavo, pietaudavo. Bandžiau įsivaizduoti, kaip jis žingsniuoja Teatro aikšte ar Turgaus gatve. Lygiai taip pat, kaip kartais, šišo pagauta, bandau įsivaizduoti, kur, krinolinais pasidabinusi, galėjo vaikščioti karalienė Luizė. Suku galvą ir dėl to, kuriomis Klaipėdos gatvėmis galėjo žingsniuoti Mėmeliu "parištas" Trojos lobių atradėjas pirklys Henrichas Šlymanas. Klaipėdoje stinga jos istorinę praeitį atspindinčių skulptūrų, gal ir tiesiog bareljefų. Širdžiai malonūs berniukas su šuneliu, pasitinkantys ir palydintys laivus, vaiduoklis prie sukiojamojo tilto, daugelis kitų meniškų akcentų dabina Klaipėdą. O štai atspindinčių Klaipėdos kūrimosi ir vystymosi istoriją meninių inkliuzų tarsi ir stinga...

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d. Nuo šiol Klaipėdos akvarelės bus spausdinamos penktadienio "Vakarų ekspreso" numeryje. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Klaipedskas

2018-02-21   06:37

IP: 50.243.81.162

SAUNUOLIS BJUNAI ESATE, PAGARBA,

Bjūnas

2018-02-20   22:53

IP: 78.61.173.9

Čia vienas save memelenderiu laikantis prašo dokumento su Klaipėdos vardu ir už jį net premiją Gražinai siūlo. Prašom - 1422 metų Melno taikos sutartis ("et Castrum Memel, in Samogitico Cleupeda appellatum"). Pagūglinkit Cleupeda arba dar geriau - atsiverskit bent kartą J. Zembrickio "Klaipėdos istoriją".

Klaipedskas

2018-02-20   06:13

IP: 50.243.81.162

Autore perteike informacija ir TIEK.
Nematau preteksto sudirgti.
Vagneris pasaulio PRIPAZINTAS kopozitorius.
Zydai ji ignoruoja, tai bando perteikti kitiems, deja nelabai jiems tai sekasi.
Palyginus taip kaip jiems pasiseke PASISAVINTI zodi holokaustas. Nevisi zydai vazineja vokiskais automobiliais.
Ukrainiecius priverte , ukrainietiska zodi zyd, pakeisti I evrei.
Tai kad Memel-Klaipeda NESINERVINKITE TAUTIECIAI. TAI MUSU GIMTASIS MIESTAS.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdos akvarelės

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (558) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (557) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (556) nuotrauka, foto

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (555) nuotrauka, foto

Naktį eismo sąlygas sunkins snygis nuotrauka, foto

Lietuva, Pirmadienio pavakarę Vidurio ir Rytų Lietuvoje eismo sąlygas sunkina snygis, kitur be...

"Neptūnas" po pergalės Prienuose - į Stambulą nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai šiandien nuo 20 val. Stambule (Turkija) tęs kovas FIBA...

Klaipėdos tinklininkams - LTF Didžioji taurė! nuotrauka, foto

Sportas, Šiek tiek daugiau nei prieš metus Klaipėdoje užgimusi Lietuvos aukščiausio lygio tinklinio...

Nei rūpinasi savo avimis, nei planuoja jų atsisakyti nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Žmogus nenori atsisakyti gyvulių, nors nepajėgia jais pasirūpinti. Kaimas baiminasi,...

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...