Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (511)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (511)

Šiandien vėl belsimės į architektų Laimos ir Vytauto Šliogerių buto duris sužinoti, kaip ir kuo gyventa, kas patirta, kas apmąstyta ir suvokta, gyvenant bute pačioje miesto širdyje - Teatro aikštėje.

Taigi, slenkant dienoms, savaitėms, metams juk taip viskas pasimiršta arba pasidengia dulkėmis. O jas bent jau kartais reikia nuvalyti...

SĄJŪDIS KLAIPĖDOJE. Sąjūdį Klaipėdoje ir jo programą daugiatūkstantinei Klaipėdos gyventojų miniai 1988 m. buvo patikėta pristatyti Vytautui Šliogeriui.

Darbai

Apie Lietuvos jūrų muziejaus statybas, kuriose L. ir V. Šliogerių projektams ir jų realizavimui teko didelis krūvis, ankstesnėse "Akvarelėse" jau buvo užsiminta. L. Šliogerienės paprašiau priminti jos ir Vytauto darbus, kurie jai atrodo reikšmingi. "Labai norėčiau prisiminti ilgalaikę ir ne tik kūrybinę draugystę su architektu Eugenijumi Miliūnu. Ji prasidėjo nuo Vitės kvartalo tvarkymo konkurso. Po to ėjo keli bendri konkursai: Klaipėdos piliavietės sutvarkymo, Atgimimo aikštės ir kiti. Nepamirštamas bendravimas su šviesaus atminimo dvasininku Broniumi Burneikiu, kai buvo restauruojamas ir statomas Kretingos bažnyčios bokštas. Vytautas restauracijos projektais yra prisidėjęs prie daugelio atkuriamų Klaipėdos bažnyčių. Nepamirštamas Alfonso Žalio indėlis, pradedant restauravimo darbus Klaipėdos piliavietėje ir atkuriant bastioninius įtvirtinimus. Su Vytautu rengėme Turgaus ir Daržų gatvių restauravimo projektus. Na, o realizavimo subtilybių ypatumus jau tenka atlaikyti man vienai", - vardijo p. Laima. O kiek ji pati yra rengusi senųjų Klaipėdos ir Palangos namų restauravimo projektų, o paskui prižiūrėjusi, kaip jie įgyvendinami, tai ir nebesuskaičiuosi.

JAUNASIS SKAUTUKAS. Šliogerių Kristupas visas laimingas namuose tarp tėvų knygų su pirmąja skautiška uniforma.

Vedlys

Ankstesnėse "Akvarelėse" buvo užsiminta apie Šliogerių šeimos draugystę su broliais pranciškonais. Kai šie jau turėjo italo brolio pranciškono suprojektuotą šiandieninio Vilties miesto planą Klaipėdoje maketą, reikėjo dairytis vietos, kur tą "maketą" apgyvendinti. Brolis Benediktas, žinodamas, kad V. Šliogeris Klaipėdą ir jos apylinkes pažįsta beveik kaip savo mansardą, kreipėsi pagalbos parinkti vietą dvasinės paramos onkologiniams ligoniams centro ir bažnyčios statyboms. Tai V. Šliogeris ir atvedė į šiandieninį Savanorių prospektą netoli nuo Klaipėdos universitetinės ligoninės departamento. Ne tik broliui Benediktui, bet ir šiandieninei Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovei Aldonai Kerpytei vieta labai patiko. Ji patiko visai bendruomenei, besiglaudžiančiai prie brolių pranciškonų. O šiandien Vilties miestas ne tik onkologinių ligonių, jų artimųjų dvasios atrama, bet ir Klaipėdos bei aplinkinių miestų žmonių kultūrinis traukos centras.


MUGĖ. Mugės Teatro aikštėje - neatsiejama pačių įvairiausių švenčių dalis. Jos kvapai, garsai - neišvengiami Šliogerių buto palydovai. Ši nuotrauka daryta 1975 m., kai Šliogeriai dar tame "savo name" negyveno.

Gyvenimo Teatro aikštėje kaina

Klaipėdos senamiesčio gyventojai dažnai padejuoja, - negalį miegoti per Jonines, Naujuosius, Jūros šventę, visokias muges, paradus ir panašiai. Šliogeriai niekada dėl to nesiskųsdavo. Netgi tuomet, kai po jų butu pradėjo veikti užeiga su "bumčikais", nuo kurių buto šviestuvai linguodavo. Tačiau dėl švenčių šurmulio, - jokių dejonių. "Taigi labai smagu, jeigu pats dalyvauji. Per Pilies džiazo festivalius pas mus į terasą yra ir pusšimtis žmonių susirinkę pabūti kartu. Belsdavosi ir visai nepažįstami žmonės: "Mes labai mylim džiazą", - aiškino į Šliogerių buto duris pasibeldę du visai nepažįstami jaunuoliai. Įleidau. Kartais patys į Teatro aikštės VIP "būdą" klausytis muzikos išeidavome. Toji bendravimo saldybė. O naktimis traukdavome į "Kurpius". Su kokiomis džiazo žvaigždėmis esame tik bendravę. Vytautas labai komunikabilus buvo,- kalbą su bet kuo iš karto surasdavo", - nostalgiškais prisiminimais dalijosi ponia Laima.


TERASA. Šliogerių terasą per pačias įvairiausias šventes - miesto ir asmenines - prisimindavo ir prisimena architektų kolegų ir jų sūnaus draugai.

TERASA 2. Baisiąją 1991-ųjų Sausio 13-ąją.

TERASA 3. Sausio 13-ąją į Teatro aikštę buvo susikimšusi beveik visa Klaipėda.

Per Jūros šventę tiesiog po kojomis šurmuliuodavo mugė. Jūros šventė koncertų pavidalu pati užsikabarodavo ir į Šliogerių terasą. Kalėdos taip pat. "Per eglutės įžiebimo ceremoniją į mūsų namus sugarmėjo organizatoriai, choras, snieguolė su nykštukais. Mums vietos beliko tik virtuvės kamputyje. Užtat turime ką prisiminti. Nes per tokius koncertus, o tiksliau - po jų, nuoširdžiai pabendraudavome su atlikėjais, koncertavusiais mūsų terasoje. Ypač yra įsiminęs Nedos, Olego Ditkovskio nuoširdumas", - šalia gyvenimo Teatro aikštėje nepatogumų privalumus vardijo p. Laima.

DRAUGAI. Ir atėjo toji diena, kai tėvas ir sūnus tapo ROTARY judėjimo bendraminčiais.

Anonsas

Kaip teko susitaikyti su gyvenimo realybe, kai anapilin iškeliavo V. Šliogeris? Kuo reikėjo malšinti netekties skausmą? Kaip, atsigręžusi atgal, savo gyvenimą vertina L. Šliogerienė ir kaip gyvenimą Teatro aikštėje vertina Šliogerių sūnus Kristupas? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus VE rasite kitą antradienį.


KETVERTUKAS. Kai buvo įkuriamas Lietuvos jūrų muziejus, architektų trijulė (iš kairės) - Petras Lapė, Vytautas Šliogeris, Laima Šliogerienė su Vykdomojo komiteto pirmininku Alfonsu Žaliu susitikdavo beveik kasdien.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder