Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (493)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (493)

Šiandien keliausime į Lietuvininkų aikštės didįjį namą, kuriam priskirti numeriai 1-7, o prie jo dar yra "prisišvartavęs" ir Šaulių g. 29-asis. Nuo pastarojo ir pradėsime žvalgytis šiame gyvenamųjų namų komplekse.

1945 m. su medicinos batalionu įžengęs į Klaipėdą čia buvo apgyvendintas jo vadas Jakovas Voskoboinikovas.

"Tuomet mūsų gatvė vadinosi Raudonosios Armijos. O namo, kuriame gyvenome dešimt metų, numeris buvo 17, buto - pirmas", - patikslino J. Voskoboinikovo jaunesnysis sūnus Rudolfas, šiandien dirbantis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėju.

Savininkė - Klaipėdos krašto direktorija

XX a. trečiajame dešimtmetyje išaugus Klaipėdos gyventojų skaičiui buvo juntamas butų stygius. Naujų namų statyboms trukdė išaugusios sklypų kainos, pabrangusios statybinės medžiagos ir darbo jėga. Krašto valstybinių įstaigų iniciatyva buvo pradėti statyti daugiabučiai kooperatiniai namai. Klaipėdos krašto direktorijos užsakymu apie 1924 m. buvo suprojektuotas namų kompleksas tuometinės Liepojos aikštės šiauriniame pakraštyje, kuris iš pažiūros atrodo kaip vienas statinys. Pastato fasaduose matyti "tėvynės stiliaus" (šis stilius buvo madingas Vokietijoje XX a. pradžioje) ir jau užgesusio jugendo stiliaus įtaka. Projektuotojas nėra žinomas, bet daroma prielaida, kad projektą parengė A. Maxwitat ir O. Korallus architektų firma, kuriai priklausė viena pastato dalis.

Pastatas buvo statomas atskiromis dalimis: pirmiausia buvo pastatyta centrinė dalis, vėliausiai (apie 1929-1930 m.) buvo pastatytas fligelis prie Vynerio (Wiener) promenados (dabar Šaulių g. 29-asis namas). Pirmuosiuose aukštuose įsikūrė savivaldybės ir krašto direktorijos įstaigos, kontoros, prekybos firmos, restoranai. Kituose aukštuose įrengtuose butuose apsigyveno valdininkai, tarnautojai, inteligentijos personos.

Dabartinis Šaulių 29-asis buvo numeruojamas Liepojos arba E. Kanto aikštės 7C. 1931 m. jame gyveno direktorijos vyriausiasis sekretorius Gustavas Anušeitas (Gustav Annuscheit), amatų mokytoja Christel Belgard, mokytojų seminarijos darbuotojas Hermanas Belgardas, studentas Pijus Dedinas, krašto draudimo inspektorius Paulas Hameris, teismo tarėjas dr. Hesė (Hesse), tarnaitė Marta Šakinies (Marta Schakinies), direktorijos vyresnysis inspektorius Augustas Simmat, mokytojas Edmundas Simmat, tarnaitė Elzė Tore (Else Thore), Ana Vosylus (Anna Wosylus).

TARPUKARINIS aikštės vaizdas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1939 m. fligelis priskirtas Tanenbergo gatvei, buvusiai Vynerio promenadai, ir numeruojamas Tanenbergo g. 1-uoju.

1942 m. duomenimis, pastatas priklausė Gumbinės apygardai. Jį valdė Kadastro įstaiga ir jos vyriausiasis inspektorius Švarcas (Schwarz). Tuo metu šiame name gyveno apskrities tarnautojas Erikas Karšis (Erich Karschies), apygardos vyresnysis inspektorius Reinholdas Kroehnertas, leitenantas Francas Sadovskis (Franz Sadowski), kadastro technikas Vilhelmas Storimas (Wilhelm Storims).

Nė vieno buvusio tarpukario namo gyventojų likimų nepavyko išsiaiškinti.

Iš instituto - į karą

Vienas pirmųjų Šaulių g. 29-ojo namo pokario gyventojų J. Voskoboinikovas, 1942 m. baigęs Alma Atos medicinos institutą, iš karto buvo paimtas į sovietinę armiją.

"Mano senelis buvo kilęs iš turtingos žydų šeimos, kuri galėjo jį išsiųsti mokytis į Šveicariją. Joje baigė miškų ūkio akademiją. Besimokydamas Šveicarijoje senelis susidėjo su bolševikais, nes jam atrodė patrauklios bolševikinės idėjos. Draugystė su bolševikais nenutrūko ir tuomet, kai jis grįžo į carinę Rusiją. Vertėsi pardavinėdamas miško medžiagas. Kai įvyko bolševikinis perversmas, buvę bičiuliai bolševikai jo nepamiršo ir skyrė į aukštus valdžios postus. Tačiau jo karjera baigėsi sušaudymu 1939 metais. Tuomet jis buvo Kazachstano valstybinio banko valdytojas. Senelė baigė Medicinos institutą Sibire - buvo mikrobiologė. Taip jau išeina, kad jau penktoji Voskoboinikovų karta susieta su medicina", - pasakojo R. Voskoboinikovas.

1942 metais, tik baigęs vidurinę, į sovietinę armiją kaip ir vyresnysis brolis Jakovas buvo pašauktas Rudolfas Voskoboinikovas.

"Tankistu buvęs dėdė žuvo fronte Lenkijoje. Kai 1947 metais jau Klaipėdoje gimiau aš, tėvas nė minutės nedvejojo dėl mano vardo", - sakė p. Rudolfas.

Jo tėvas J. Voskoboinikovas, per trejus karo metus tapęs medicinos bataliono vadu, 1945 m. su medicinos gurguole atriedėjo į Klaipėdą.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kokiomis aplinkybėmis J. Voskoboinikovas liko dirbti ir gyventi Klaipėdoje - kitą antradienį.

Prašymas

Prašytume atsiliepti Lietuvininkų aikštės 1-7 ir Šaulių g. 29-ojo namų gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir kaimynus tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected].

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder