Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (479)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (479)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Vilties g. 9-ajame name, kuriame tarpukariu gyveno Mažosios Lietuvos šviesuolių - Užpurvių ir Bajorų-Bajoraičių - šeimos. Pokariu čia apgyvendintas NKVD karininkų šeimas vėliau keitė taikingesnių profesijų žmonių šeimos.

Čia buvo įkurdintos ir chirurgo Stasio Bielinio, finansininko Arono Griliaus šeimos. Pastarosios žydų šeimos saga nemažiau dramatiška nei Bajorų-Bajoraičių ir Užpurvių.

Areštas ir sugrįžimas

Baigęs Riazanės institutą Semionas Šimonas Grilius grįžo į Klaipėdą ir dirbo su radijo navigacijos prietaisais, kuriuos turėjo visos laivynų - okeaninio, tralerių, refrižeratorių - organizacijos, Prekybos ir Žvejybos uostai.

"Bet dirbo gal tik kokius tris ar keturis mėnesius. Ir KGB Semioną suėmė, nes jis, matyt, nebuvo nutraukęs ryšių su disidentų grupės "Feniksas" nariais. Rezultatas - penkeri metai kalėjimo. Iš jo Semionas grįžo visiškai pasikeitęs - nusivylęs visais atlydžiais, galbūt net disidentais. Buvo kiek keista jį matyti, klausyti besigilinantį į judėjų tikėjimą. Sima tapo labai religingas. Pas komunistinių idėjų tebevaldomus tėvus negrįžo. Apsigyveno pas kaimyniniame name gyvenusią Rikų šeimą. Nežinau visos istorijos, bet netrukus jis emigravo į Izraelį. Gal kartu su Rikų šeima, kai 1970-1974 metais vyko didysis žydų važiavimas į Izraelį", - pasakojo kaimyniniame name gyvenęs Aleksandras Lichtinšainas.

Semionui išvažiavus į Izraelį brolis Jefimas, baigęs mokslus Leningrade su raudonu diplomu (aukščiausi pažymiai), negavo paskyrimo. Tai praktiškai reiškė pasmerkimą būti bedarbiu. O Semiono tėvui Aronui Griliui partijos komitetas prisakė padėti partinį bilietą ant stalo, kas reiškė netekti darbo. Tokia įvykių eiga vis dar komunistinėmis idėjomis tebetikėjusiam A. Griliui buvo tarsi peilis į paširdžius. Neliko kitos išeities kaip visiems trims su žmona Dora ir sūnumi Jefimu važiuoti į Izraelį.

Nors pasitaikydavo, kad ištrūkusieji iš SSRS nepritapdavo pažadėtoje žemėje ir grįždavo atgal, Griliams, atrodo, pavyko ten prigyti - Jefimas profesoriauja Izraelio universitete, o Semionas yra ne tik Izraelyje pagarsėjęs rabinas.

"GELEŽINKELININKAS". Iš Vilniaus į Klaipėdos geležinkelininkų ligoninę dirbti atvykęs chirurgas Stasys Bielinis buvo "įvilktas" į geležinkelininko uniformą. ELEGANCIJA. Medicinos sesuo Elena Bielinienė  žavėjo savo elegancija ir inteligencija.

Gydytojų sambūris

1946-aisiais, kai į Klaipėdą iš Vilniaus atvažiavo medikų Stasio ir Elenos Bielinių pora, situacija Vilties g. 9-ajame name jau buvo pasikeitusi. Jie čia ir buvo apgyvendinti.

S. Bielinis pradėjo dirbti Geležinkelininkų ligoninėje. Joje sesute dirbo ir E. Bielinienė.

"Klaipėdoje pokariu labai trūko medikų ir jie buvo kviečiami iš kitų Lietuvos miestų. 1949 metais dirbti į Klaipėdą atvažiavo ir mano tėvai Ona ir Adolfas Valiušaičiai. Jie buvo atsikviesti iš Kauno, kuriame tėvas įgijo statybininko profesiją, o mama - gydytojos. Nuo 1949-ųjų mama 25 metus dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. Tuomet į Klaipėdą iš daug kur suvažiavę medikai, manau, jautėsi nejaukiai - juk daugumą Klaipėdoje sudarė bendravusieji ne lietuvių kalba. Užtat lietuviai medikai spietėsi į savo sambūrį. Mano tėvai susidraugavo su Bieliniais, Matukynais, Jacynais", - pasakojo po kelių dešimtmečių Bielinių marčia tapusi Žiedūna Valiušaitytė-Bielinienė.

Ji Bielinių sūnų pažinojo nuo ketverių. Gintaras buvo vyresnis dviem metais.

"Mane labai žavėdavo Stasio Bielinio geležinkelininko uniforma, o Elena Bielinienė man buvo inteligencijos ir elegancijos ikona", - sakė p. Žiedūna.

1956 m. Valiušaičių šeimos gyvenimas virto aukštyn kojom. Mat A. Valiušaitis kažkuriam Klaipėdos restorane leido sau "pasiskeryčioti" dėl įvykių Vengrijoje ir užsidirbo Mordovijos lagerį.

"Mūsų šeimoje gyvenimas visai pasikeitė, nutrūko ir draugystės su medikų šeimomis, nes mamos visos pastangos buvo nukreiptos į tai, kaip išgyventi. Tai puikiai supratau ir aš, tad tenkinausi vienintele suknele - uniforma. Ir dėl to nesikrimsdavau", - sunkųjį periodą be tėvo prisiminė Ž. Bielinienė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

PRAŠYMAS

Prašome atsiliepti žmones, pokario Klaipėdoje gyvenusius Lenino g. (dabar - Vilties) 9-ajame name. Skambinti tel. 8 612 24184 arba rašyti el. adresu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder