Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (478)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (478)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Vilties gatvės 9-ajame name, kuriame tarpukariu gyveno Mažosios Lietuvos šviesuolių Užpurvių ir Bajorų-Bajoraičių šeimos. O pokariu čia apgyvendintas enkavėdistų, sovietinių karininkų šeimas vėliau keitė taikingesnių profesijų žmonių šeimos.

Čia buvo apgyvendintos ir chirurgo Stasio Bielinio, finansininko Arono Griliaus šeimos. Pastarosios žydų šeimos saga ne mažiau dramatiška nei Mažosios Lietuvos šviesuolių Bajorų-Bajoraičių ir Užpurvių šeimų. Tik visai kitokiomis aplinkybėmis.

Idėjiniai komunistai

Litvaką A. Grilių žavėjo socialdemokratinės idėjos, kurios vėliau transformavosi į komunistines. Pasak šią šeimą neblogai pažinojusio Aleksandro Lichtinšaino, gyvenusio už kelių namų nuo Vilties g. 9-ojo, A. Grilius už komunistinių idėjų skleidimą tarpukario Lietuvoje buvo pasodintas į kalėjimą, kur susipažino su taip pat komunistinėmis idėjomis susižavėjusia panele Dora. Su ja vėliau ir susituokė.

"Jau pokariu Griliai buvo tituluojami revoliucionieriais pogrindininkais. Jie buvo iš tiesų komunistinėmis idėjomis įtikėję ir joms pasišventę žmonės. Kai susilaukė sūnų Semiono ir Jefimo jie irgi buvo auklėjami pačius tėvus žavinčia dvasia", - pasakojo Aleksandras.

Pažintis, prasidėjusi Vilties gatvėje su Semionu, o tiksliau - Šimonu, nenutrūko ir tuomet, kai šis išvažiavo studijuoti radiotechnikos į Riazanę. Aleksandras tos pačios specialybės žinių nusprendė semtis Vilniuje. Tad du vaikinai turėjo bendrų interesų. Ir jie kurstė pažinties, o vėliau ir draugystės ugnį.

"Feniksas"

Riazanės institute Semionas pateko į visai kitokią aplinką. Ten karaliavo 1960-ųjų - chruščiovinio atlydžio - skersvėjai. Atlydys atsuko varžtus laisvai ir nebaudžiamai kalbėti apie Josifo Stalino kultą. Daug kas Semiono išgirsta jam buvo didelės naujienos, nes juk namuose, Klaipėdoje, šeimoje tai nebuvo aptarinėjama.

"Institute susibūrė ir grupelė "Feniksas", prie kurios prisišliejo Semionas. Toje grupelėje buvo nemažai vėliau SSRS pagarsėjusių disidentų. Aleksandras Solženicynas, per atlydį spėjęs išleisti knygą apie gulagus "Viena Ivano Denisovičiaus diena", buvo tarsi grupelės idėjinis vėliavnešys, jei ne vedlys", - draugo istoriją pasakojo Aleksandras.

Bet A. Solženicynas tikruoju grupės vedliu netapo. Mat "Fenikso" nariai, atėję pas rašytoją su savo manifestu, kaip reikėtų keisti egzistuojančią santvarką, labai nusivylė - jis nesiteikė skaityti jaunuolių manifesto. Ne todėl, kad jam būtų neįdomu. A. Solženicynas žinojo - nors dar tebekvepėjo atlydžiu, kiekvienas jo žingsnis sekamas. Būsimasis Nobelio premijos laureatas tiesiog nenorėjo jaunuolius įpainioti į politinius disidentinius reikalus, nes puikiai žinojo, kaip tai gali sulaužyti jų likimus.

Jis net bandė to jaunuoliams pasakyti, bet jie perspėjimo Ezopo kalba nesuprato. Chruščiovinis atlydys labai neilgai tetruko. Po Nikitos Chruščiovo izoliavimo nuo valdžios buvo pradėti "prisukinėti išklibę varžtai".

Sąsiuvinis iš pakeleivio

Byla dėl "Fenikso" prasidėjo visai ne Riazanėje, o Saratove, kurio juridiniame institute mokėsi Olegas Seninas. Jis 1967 m. dėstytojui davė paskaityti sąsiuvinį su nežinomo L. Borinu pasirašiusio autoriaus mintimis apie biurokratizmo esmę. Dėstytojas buvo priblokštas antisovietine dvasia persunktų minčių ir idėjų. Todėl sąsiuvinis atgulė ant instituto rektoriaus stalo, o nuo jo "persikraustė" į KGB.

Tuomet O. Seninui pavyko išvengti rimtų pasekmių. Tardytojui jis "prikabino makaronų" sąsiuvinį gavęs iš nepažįstamo traukinio bendrakeleivio ir pareiškė, esą pats visai nesutinkąs su rašinio turiniu, jam tik buvusi įdomi blaiviai mąstančio dėstytojo nuomonė.

KGB toks pasiaiškinimas visai tenkino - vis dar buvo jaučiami atlydžio skersvėjai. Garsių politinių procesų poreikio dar nebuvo. Bet 1968 m. į Čekoslovakiją įriedėjus sovietiniams tankams neilgas laisvamanybės periodas užsibaigė. Atėjo metas varžtus prisukinėti tvirtai. Sąsiuvinys buvo ištrauktas iš seifo. Gilių gręžinių specialistams, taip disidentai vadindavo KGB, nereikėjo didelių pastangų išsiaiškinti, kas tai L. Borinas, pasirašęs po sąsiuvinio turiniu, kurio pavadinimas - "Kapitalo saulėlydis".

Kagėbistai labai greitai atkapstė - tai Riazanės radiotechnikos instituto studentas, "Fenikso" klubo lyderis Jurijus Vudka. Atkapsčius tai, visai buvo paprasta nustatyti ir kitų klubo narių pavardes ir "pasivaikščioti" jų pėdsakais.

"Gilių gręžinių specialistai" aptiko ir Semiono Griliaus pėdsaką...

Anonsas

Kitą savaitę toliau seksime ne tik Semiono-Šimono, bet ir visos Grilių šeimos likimo vingius. Galbūt spėsime pasibelsti ir į Grilių kaimyno, anuomet garsaus chirurgo Stasio Bielinio šeimos buto duris.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

PRAŠYMAS

Prašome atsiliepti žmones, pokario Klaipėdoje gyvenusius Lenino g. (dabar - Vilties) 9-ajame name. Skambinti tel. 8 612 24184 arba rašyti el. adresu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder