Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (454)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (454)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Vilties gatvės 5-ajame name, kuriame tarpukariu gyveno Gubernatūros administracijos patarėjas Pranas Morkus, Susisiekimo ministerijos ligonių kasos vaikų gydytojas Izidorius Matusevičius, kiti ponai su šeimomis. O pokariu šiame name buvo apgyvendintos pedagogų Šimkų, kiek vėliau - ir prekybininko Arkadijaus Lichtinšaino šeimos.

Šiame name gyvenantys žmonės buvo labai užsiėmę ardami savo sričių vagas. Tad jame, skirtingai nei daugelyje kitų, jau aprašytų namų, ypatingų bendrysčių, viso namo švenčių kaip ir nebuvo. Kalėdas pedagogų Šimkų šeima švęsdavo užsidangsčiusi langus. Nors nepartiniai, bet pedagogai... Tačiau Vera Šimkienė buvo pakankamai drąsi po Velykų į mokyklą nusinešdama margučių. Ir dar drįsdavo kitus mokytojus paraginti ištraukti savo margučius jais pasidžiaugti.

Bendrystė su kaimynais

Ir vis dėlto kaimynų bendrystės elementų būta. Kadangi Šimkai dirbo, kaip sakoma, didelėmis apsukomis, namo gyvavimo peripetijose nelabai dalyvavo. Kiek artimiau tepabendraudavo su kaimynais, taip pat pedagogais Racevičiais, Lietuvai užauginusiais kompozitorių Rimvydą Racevičių (1930-1993). Kadangi Racevičiukas buvo gerokai vyresnis už seseris Šimkutes, tai draugystėms nelabai tiko.

PAGRANDUKĖ. Vera Šimkienė su pagranduke Halina.

"Mokykla, muzikos mokykla... Šėlioti kieme mokslo metais nelabai buvo kada. Atsigriebdavome vasaromis, kai per tvorą sulįsdavome į Pedagoginio instituto stadioną. Va ten tai jau dūkdavome ir šėldavome ne tik mes, mūsų kiemo moterija ir vyrija, bet ir gretimų namų vaikai. Aš dilbčiodavau į kaimynų Lichtinšainų vyresnėlį Marką - labai gražus vaikinas buvo, mano seserys irgi turėjo savo "favoritus", su kuriais žaisdavome "orinukus". Kai prasidėdavo krepšinio varžybos, žinoma, sirgdavome už juos", - pasakojo Šimkų vyresnėlė Irena.

Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad M. Lichtinšainas, visai nežinodamas apie Irenos prisipažinimą, pasakojo, kad iš merginų buvo įsistebeilijęs ilgakoję Šimkų Ireną...

Tiek name gyvenusios Šimkutės, tiek Brazaitytės pabrėžė, koks santūrus ir inteligentiškas buvęs Arkadijus Lichtinšainas. Kaimynams niekada nebandydavęs lįsti, kaip sakoma, į "dūšią", bet visada maloniai sveikindavosi. Su moterimis - ypač.

Dalia Brazaitytė-Venckuvienė buvo susidraugavusi su Lichtinšainų dukterimi Ela.

BITININKAS. Antanas Šimkus pedagogų kolektyviniame sode "Ramunė", Mažajame Kaimelyje, buvo užsiveisęs bitynėlį.

"Ji buvo labai graži, bet silpnos sveikatos. Šiandieniniai vaikai yra žiaurūs, beregint prisigalvoja pramogų su silpnesniaisiais. O kaip nors nuskriausti ar pasityčioti iš Elos niekam neateidavo į galvą. Atvirkščiai, jautėme jai didelę pagarbą dėl jos intelekto, kai to žodžio dar tuomet net nežinojome", - pasakojo Dalia.

Iš kur tas intelektas - pabandysime susigaudyti, kai pasibelsime į Lichtinšainų šeimos buto duris.

Siuntinių negaudavo

Kai SSRS prasidėjo chruščiovinis atlydys, ir Klaipėdoje pradėta laisviau kvėpuoti. Kuomet iš rankų į rankas pradėjo eiti Aleksandro Solženicyno knyga "Viena Ivano Denisovičiaus diena", daug kam atrodė, kad klausosi draudžiamojo "Amerikos balso"...

Tais laikais Šimkų šeima, tikriausiai Raudonajam Kryžiui tarpininkaujant, sužinojo, kad V. Šimkienės seserys yra... Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR). Iki tol apie brolio ir seserų, pasitraukusių į Vokietiją, likimus nieko nežinojo. Ir siuntinių, kokius emigravusieji į JAV ar Kanadą pradėjo giminėms siųsti, Vera su šeima nesulaukė. Ką gali žinoti - gal ir pati draudė tai daryti.

SESUTĖS Šimkutės. Iš kairės - Irena ir Judita prie "tėvonijos" tvoros.

Maždaug apie 1974-uosius seserys VDR susitiko. Bet ten - "štazi", Lietuvoje - KGB. Nuoširdžiai apie patirta, pergyventa nė viena pusė neprabilo. Žinojo, kad ir sienos turi ausis, o lubos - akis...

Gražiausia muzika

Šiandien dukterys negali pasakyti, kokias audras tėvai turėdavo išgyventi, kai tremdavo, į kalėjimus sukišdavo kolegas, studentus. Tai niekada Šimkų namuose nebūdavo aptarinėjama. Bent jau dukroms girdint.

Užtat kai prasidėjo kolektyvinių sodų era, Šimkai ėmė puoselėti savo žemės sklypelį. Antanas Šimkus netgi bičių užsiveisė, augino gėles. Priešokiais jam talkindavo ir Vera. Sąlytis su gamta jiems teikė jėgų ir rūsčiaisiais pokario metais, o dar daugiau, kai jėgos ėmė sekti.

"Kai mama jau nebevaikščiojo, aš jos teiravausi, ar nesigailinti pasirinkusi pedagogės kelią. Ji nesvarstydama atsakė: "Jei reikėtų rinktis iš naujo, vėl tą patį daryčiau", - pasakojo vyriausioji Šimkų duktė Irena.

Kai ji priminė pradinukų keliamą triukšmą, neklaužadas, V. Šimkienė nusišypsojo ir tik tiek tepasakė: "Mokyklinis triukšmas, patikėk, man buvo ir tebėra pati gražiausia muzika pasaulyje."

O A. Šimkui gyvenimo saulėlydyje svarbiausia buvo ne taip ir neparašyta disertacija, o dukterų šiluma ir meilė, kai jėgos jau visai buvo apleidusios.

Palikuonys

Irena, baigusi Kauno medicinos institutą, tapusi gydytoja ir ištekėjusi už Gvido Marozo, susilaukė sūnaus Žilvino ir dukters Ramunės.

Judita baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo muzikos mokytojos kvalifikaciją, ištekėjo už Vytauto Sadausko. Pora susilaukė Eglės ir Lino.

Halina baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą. Su vyru Pranu Budriu susilaukė dviejų dukrų - Lilijanos ir Ievos.

Seserys Šimkutės sakė, kad namas Vilties gatvėje joms taip ir liko tėvonijos įvaizdžiu, nors jau seniai jame nebegyvena. Bet iš šio namo jos pradėjo eiti savų gyvenimų kelius. Ir joms labai miela, kad jų vaikai ir anūkai, jau nebeturėję sąlyčio su šiuo namu ir jo aplinka, domisi, kur seneliai ir proseneliai gyveno.

Ir galbūt kada nors čia bus prikalta lenta, skirta pedagogams, auginusiems ir savus vaikus, ir kėlusiems aukštyn auklėtinius tiek Mokytojų, tiek Kauno politechnikos institutuose, o ir pradinėse pakopose - Kristijono Donelaičio mokykloje.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą antradienį pasibelsime į Šimkų kaimynų Lichtinšainų šeimos buto duris, kurias svetingai pravėrė jų vyriausias sūnus Markas, gyvenantis Klaipėdoje. Tik dabar ne Vilties, o Rumpiškės gatvėje.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder