Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (453)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Vilties gatvės 5-ajame name, kuriame tarpukariu gyveno Gubernatūros administracijos patarėjas Pranas Morkus, Susisiekimo ministerijos ligonių kasos vaikų gydytojas Izidorius Matusevičius, kiti ponai su šeimomis. O pokariu šiame name buvo apgyvendinta pedagogų Šimkų, o kiek vėliau - ir prekybininko Arkadijaus Lichtinšaino šeimos.

Šiandien tęsime pažintį su pedagogų Šimkų šeima. Ankstesnėje "Akvarelėje" minėta, kad Antanas Šimkus nuo Plungės ir Vera Haak nuo Virbalio susipažino ir susituokė Kretingoje, kurioje abu dirbo mokytojais. Pokariu, 1946 metais, A. Šimkus švietimo ministro įsakymu buvo komandiruotas į Klaipėdą atkurti Mokytojų instituto. O kokia vieta po Klaipėdos saule atiteko V. Šimkienei?

Permainų metai

Kybartų aukštesniojoje komercijos mokykloje ir gimnazijoje įgijusi žinių, V. Haak tuo nesitenkino - 1935 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojos cenzui gauti. Tas cenzas ir lėmė ateitį. Parriedant Antrojo pasaulinio karo frontui iš Rytų, Šimkams nepavyko pasitraukti į Vakarus - rekvizavo arklį. O Veros brolis ir seserys, nepaisydami pavojų, išriedėjo į Vokietiją.

PANELĖ HAAK. Maždaug taip atrodė panelė mokytoja Vera Haak Kretingoje, kai ją įsižiūrėjo mokytojas Antanas Šimkus. Halinos Šimkutės-Haak archyvo nuotr.

Šeima bijojo sulaukti 1941-ųjų kaimynų lemties - "transportavimo" gyvuliniais vagonais į Sibirą, mat Veros tėtis turėjo vėjo malūną, gražius namus ir paslaptingą sodą. Į Vokietiją patraukti buvo dar vienas akstinas - šeimos kraujagyslėse tekėjo ir vokiško kraujo.

Pasitraukus Veros artimiesiems į Vakarus, pati didžiausia atrama liko jos pačios šeima. Klaipėdoje augindama tris dukreles, ji buvo ir pradinės mokyklos direktorė, ir mokytoja. Tačiau didžioji gyvenimo dalis prabėgo K. Donelaičio vidurinėje mokykloje, kurioje ji dirbo su pradinukais. Ir ne šiaip dirbo - visa siela jiems tarnavo.

Tarsi obelis, aplipusi obuoliukais

Pasak ją prisimenančių kolegų ir moksleivių, A. Šimkienė buvusi pedagogė pagal pašaukimą. Mokinukai varžydavęsi dėl jos dėmesio, stvarstydavę už rankos ir vos nesusimušdavę, kuris panešės jos sunkų krepšį su sąsiuviniais. Ji mokykloje per pertraukas vaikščiodavo su pradinukais tarsi obelis, aplipusi obuoliukais.

"Aš lankiau jos vadovaujamą spaliukų chorą. Ir niekam to jos dėmesio nepristigdavo, kažkaip visus ji sugebėdavo aprėpti. Kai traukdavom kokią nuotaikingą dainą, o būdavom rūstoki, ji diriguodama leisdavo sau pakaišioti špygas ir taip mus prajuokinti", - šiandien pasakoja Šimkų kaimynė Jūratė Brazaitytė-Šilinienė, pati tapusi pedagoge ir dėstanti anglų kalbą V. Šimkaus konservatorijoje.

NUOTRAUKA ATMINČIAI. Tarpukario panelės visada turėjo portretinių nuotraukų, kurias, tarsi vizitines korteles, įteikdavo jaunikaičiams, kuriems simpatizuodavo. Halinos Šimkutės-Haak archyvo nuotr.

Jai antrino ir sesuo Dalia Brazaitytė-Venckuvienė, taip pat pedagogė. "Nors ji nebuvo mano mokytoja, bet ir kieme susitikusi pakalbindavo, kartais ir saldainį į delną įsprausdavo",- prisiminė ji.

Iš buvusių mamos mokinių gražių žodžių yra prisiklausiusios ir dukterys.

"Mama buvo griežta, bet vienodai teisinga. Ypač jai rūpėdavo neklaužados nutrūktgalviai, kuriuos vis tiek stengdavosi išmokyti ir rašto, ir aritmetikos. Įdėjusi daugiau pastangų, juos gal labiau ir pamildavo, bet niekada to neparodydavo", - sakė Irena Šimkutė - Marozienė.

Ji ne kartą yra girdėjusi buvusių moksleivių išpažintis, kaip jie išsigąsdavę, kai mokytojai sustreikuodavo širdis. Ir jie strimgalviais lėkdavo ieškoti valerijonų, jei kartais mokytoja jų savimi neturėdavo.

Aniulė

Su Šimkais gyveno ir auklė - Aniulė. Ji buvo iš A. Šimkaus tėviškės - Noriškių, kur A. Šimkui išvykus į Vilnių dėstytojauti Vilniaus universitete ir Pedagoginiame institute, padėjo tvarkytis Verai su dviem dukrelėmis - Irena ir Judita.

Persikraustant į Klaipėdą, Aniulė natūraliai atkeliavo kartu su Šimkais. Mokykloje dėl V. Šimkienės dėmesio varžėsi pradinukai, o Šimkų namuose - trys Šimkų dukterys - dėl Aniulės dėmesio.

"Tėvai tikrai mus mylėjo, labai mumis rūpinosi, tačiau myluotis ir glėbesčiuotis su mumis neturėjo laiko per didelį užimtumą, - sakė ir vyriausioji Šimkų duktė Irena, ir jaunylė Halina. - Tai, ko mums stigdavo, gaudavome iš Aniulės, dėl jos šilumos tikrai konkuruodavome."

Kai ištekėjo vidurinioji Šimkų duktė Judita, Aniulė jau augino josios vaikus. Juditos Šimkutės-Sadauskienės namuose Aniulė pasitiko ir savo gyvenimo saulėlydį. Ji buvo auklė pagal pašaukimą, o ne pagal kokioje mokslo įstaigoje įgytą popieriuką...

Niekada netikrindavo atliktų užduočių

Pedagogai Antanas ir Vera Šimkai niekada netikrindavo savo dukterų atliekamų namų darbų. Bet jie visada buvo nepriekaištingi. Irena prisipažino klasėje visada buvusi pirmūnė, Judita ir Halina taip pat mokėsi gerai, nors tėvai niekada nekontroliuodavo, ką ir kaip šios darė. Tiesiog buvo savaime suprantama, kad Šimkutės blogai mokytis ar elgtis negali. O ir pačios mergaitės suvokdavo - tėvų skaudinti nevalia. Ir tėvai dėl jų niekada nepatirdavo nemalonumų.

PONAITIS ŠIMKUS. Panelei Haak ponaitis Šimkus irgi patiko. Halinos Šimkutės-Haak archyvo nuotr.

Šimkai nekontroliuodavo ir dukterų muzikos įgūdžių, neliepdavo skambinti ar groti, ko ir kaip išmokusios muzikos mokykloje, kurią visos trys lankė ir visos trys sėkmingai ją baigė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą antradienį - kaip Šimkai bendravo su kaimynais, tarp kurių buvo ir Racevičių šeima, Lietuvai išauginusi kompozitorių Rimvydą Racevičių, ir legendinio prekybininko Arkadijaus Lichtinšaino šeima. Kokius žaidimus kieme žaisdavo įvairių tautybių - lietuvių, rusų, ukrainiečių, žydų - vaikai.