Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (388)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (388)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Bangų gatvėje, kurios 19A numeriu pažymėtame name gyveno ir Gedvilų šeima, auginusi tris Gedviliukus.

"Vaikystėje bėgdavome į pakalnę laukti tėčio, grįžtančio iš darbo. Ir pamatydavom parlinguojant abu - mūsų tėtį ir dėdę Kostą. Jie buvo labai panašūs išoriškai, tai visi mes, Juozo ir Kosto vaikai, spėliodavom - kuris tėtis, o kuris dėdė",- pasakojo Juozo Gedvilo duktė Teresė.

K. Gedvilas Klaipėdoje buvo "pirmeivis". Kai keleriais metais jaunesnis Juozas atitarnavo armijoje, kvietė atvažiuoti gyventi pas save. Taip Bangų g. 19 ir 19A namuose susikūrė Gedvilų "kolonija".

Matė ir Staliną, ir jo sūnų

K. Gedvilas "po armijos" į Klaipėdą atvažiavo 1951 m. Prieš tai jis buvo patyręs daug vargo.

Į sovietinę armiją Endriejavo valsčiuje jaunuolius gaudyti pradėjo jau 1944 m. Kartą pričiuptus vežė į Kretingą. Draugas buvo pasiėmęs "samagono" ir kumpio, tad pavyko išsipirkti pačiam ir draugą išpirkti. Kitą kartą pričiupti Endriejavo valsčiaus berniokai irgi kažkaip išsisuko. O štai trečią kartą jaunikaičiams koją pakišo kažkoks agentas, pasiūlęs važiuoti į Klaipėdą griuvėsių rausti. Kostas susigundė - vis geriau nei būti išgrūstam į frontą (buvo 1945-ųjų sausio pabaiga).

Klaipėdoje po tuos griuvėsius "davėsi" gal kelias savaites, o tuomet - į vagonus ir Vilniun. Iš jo, jau su kariška uniforma - į Brianską. Čia buvo ruošiami batalionai frontui, sparčiai judėjusiam Berlyno link. Jaučio odos nepakaktų aprašyti, ką tame Brianske "patrankų mėsos" patyrė.

 UŽSTALĖ. Kartais brolių Kosto ir Juozo Gedvilų šeimos sėsdavo ir prie bendro stalo.

Kostas buvo ruošiamas kulkosvaidininku. Mokymų metu iki 44 kg sulysęs jaunuolis turėjo tempti 36 kg sveriančią kulkosvaidžio dalį. Draugai tįsė kitas 22 ir 7 kg sveriančias to paties kulkosvaidžio dalis. Į frontą jie turėjo būti "mesti" gegužę. Visgi gegužės 12 d. "patrankų mėsos" buvo išrikiuotos ir joms iškilmingai buvo pranešta, kad karas baigėsi, tačiau "zemliankose" be čiužinių, be kokių nors užtiesalų miegojusių, išbadėjusių, suvargusių jaunuolių namo paleisti niekas neketino. Juos išbildino į Maskvą, kurioje Kremliaus kieme buvo pristatyti remontuoti kareivinių.

"Dar penkis metus ten "atpyliau". Vadinomės jau ne kareivių, o darbo batalionu", - sunkią savo dalią prisiminė K. Gedvilas.

Paklaustas, ar Kremliaus kieme teko matyti Josifą Staliną, sakė, kad per atstumą matęs jį kelis kartus, tačiau jokių jausmų nepatyrė. O štai su sovietinių oro pajėgų generolu Stalino sūnumi Vasilijumi net ir kalbėtis teko, kai kareivukai buvo pristatyti šveisti lėktuvo, bet tie trumpi pokalbiai buvo nereikšmingi.

Grįžimas į Lietuvą

1950 m. K. Gedvilą paleido. Prieš tai turėjo nurodyti, kur ketinąs grįžti.

"Durnelis, nurodžiau, kad į Endriejavo valsčių. Kiek paskui reikėjo "klapato" iš ten ištrūkti. Kolchoze kaip armijoje už dyką prie darbų statė. Būčiau dar Maskvoje nurodęs, kad važiuosiu į Klaipėdą - ir jokių bėdų. Visgi pavyko ištrūkti. Ir beveik laimingas atvažiavau į Klaipėdą, kurią per griuvėsių valymus 1945 metais bent kiek pažinojau", - pasakojo K. Gedvilas.

Tuomet Klaipėda jau buvusi kiek apšvarinta, bet kiekvienas miesto gyventojas, atidirbęs savo tiesioginius darbus, vis tiek turėjo atlikti prievolę - valyti griuvėsius.

Pradžioje K. Gedvilas dirbo kroviku, o vėliau amatų mokykloje įgijo betonuotojo-armatūrininko kvalifikaciją ir 1951 m. vasario 6 d. pradėjo dirbti "Trinyčiuose", kuriuose betonuotojų brigadininku dirbo iki pat 1995 m.

"Trinyčiai" iš kelių prieškarinio tekstilės fabrikėlio pastatėlių išaugo iki didžiulio komplekso. Tad mes vis betonavome ir mūrijome, mūrijome ir betonavome. Darbas sunkus, nes jokios technikos nebuvo. Viskas - rankomis. Tinginys nebuvau. Nuolat - pirmūnas", - pasakojo K. Gedvilas, ištiesęs darbo knygelę, kurioje - vienintelis įrašas apie įsidarbinimą ir daug daug puslapių, primargintų įrašais apie premijas bei garbės raštus.

"Buvom labai gerbiami žmonės. Ypač mumis, prastuoliais, rūpindavosi "Trinyčių" direktorius Karkalas. Ne tik prie darbo mygė, bet ir pasiteiraudavo, ko šeimos gyvenime trūksta", - šiltai apie vieną "Trinyčių" vadovų kalbėjo K. Gedvilas.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder