Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (306)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (306)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien pradėsime varstyti Tiltų g. 15-ojo namo duris.

Dabar šis namas yra paprasta stačiakampė "dėžė", praradusi prieškarinės išvaizdą. Iki Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio eros daugelis senamiesčio namų, kuriems reikėdavo kapitalinio remonto, buvo lygiai taip pat sudarkyti - pristatyti aukštai, sunaikintos įdomios architektūrinės detalės, lipdiniai. Prieš tuos kapitalinius remontus nebuvo varginamasi atlikti istorinius tyrimus, kaip kad vėliau, A. Žalio laikais. Tad ne vienas senamiestį galėjęs puošti namas virto paprasčiausia "chruščiovke", tik su mažesniu butų skaičiumi.

Taip nutiko ir su Tiltų g. 15-uoju namu, turėjusiu Klaipėdos prieškariniam senamiesčiui būdingą veidą. Tiesa, kalbantis su pokariniais šio namo gyventojais, jie teigė, kad atsikraustė jau būtent į tokios konfigūracijos namą, koks jis esąs šiandien. Tai visko gali būti, kad jis galėjo būti perstatytas ir prieškariu, o kai apie 1965-uosius buvo daromas kapitalinis remontas, keistos tik namo vidinės pertvaros ir mezonino konfigūracija.

PRIEŠKARIU. Tiltų g. 15-asis namas prieškariu (viduryje). Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Gatvės ypatumai

XIX a. antroji pusė buvo ypač palanki Klaipėdos ekonomikai ir namų statybai. Nors amžiaus viduryje buvo sugriežtinti priešgaisriniai reikalavimai (uždrausta namų palėpėse laikyti linus, kanapes), tačiau per Krymo karą (1853-1856 m.) klaipėdiečių namai buvo kimšte prikimšti degių medžiagų. Tai sukėlė skaudžią nelaimę - 1854 m. senamiestyje sudegė 256 gyvenamieji namai.

Po gaisro namai buvo sparčiai atstatinėjami, bet jau kitokie. 1855 m. išleistais statybos policijos nuostatais padidinti ir sugriežtinti priešgaisriniai, sanitariniai ir estetiniai reikalavimai. Leista statyti tik mūrinius namus, apribotos fachverkinės statybos. Turėjo būti paliekami neužstatyti priešgaisriniai įvažiavimai į kiemus. Nustatytos ir normos, kiek gali būti į gatvės pusę išsikišę balkonai bei laiptai. Gyvenamųjų ir miegamųjų kambarių patalpos negalėjo būti žemesnės kaip 2,8 m, o kitos - ne žemesnės kaip 2,5 m. Pradėta drausti gyventi pusrūsiuose.

IKI REMONTO. Taip Tiltų g. 15-asis namas atrodė prieš kapitalinį remontą apie 1964-1965 metus. Į kadrą pateko ir įdomi gatvių laistymo mašina. Raimondo PRALEIKOS archyvo nuotr.

1861 m. pradėjus veikti miesto dujų fabrikui, dujos buvo vartojamos tik virimui, o vėliau ir šviesai. Dujinės viryklės buvo nedidelės, todėl ir virtuvės galėjo būti mažesnės. Kambariams šildyti ir toliau statomos ornamentuotų koklių krosnys. Paplito į sieną įmūryti dūmtraukiai.

Po 1854 m. gaisro didžioji dalis namų buvo atstatyti ant senųjų pamatų. Jų dydis ir planas mažai tekito - namai buvo dviejų trijų aukštų, su pusrūsiais. Kiek kitokie namai buvo atstatomi Tiltų gatvėje. Pirmųjų aukštų patalpos čia paprastai buvo skirtos parduotuvėms - kad pirkėjams būtų patogiau, jiems nereikėtų kabarotis laiptais, prie gatvės esančių patalpų grindys sulygintos su šaligatviu. Todėl šalia Tiltų gatvės buvusios parduotuvės buvo labai aukštos, kai kurios net šešių metrų.

Pirmuosiuose aukštuose be parduotuvių būdavo ir šeimininkų butai. Viršutiniai aukštai buvo nuomojami tarnautojams, darbininkams. Kuo aukščiau buvo butas, tuo kambariai buvo žemesni, atitinkamai mažesnė ir nuomos kaina.

Nepritaikytų gyventi pastogių grindys dažniausiai buvo išklojamos lentomis, o palėpė naudojama skalbiniams džiovinti. Galais suglaustų namų palėpėms apšviesti paaukštintose sienų dalyse buvo nedideli horizontalūs langai. Buvo ir ovalinių ar apvalių langų, netgi dabintų vitražais. Šiandien dar galima tokį pamatyti Tiltų g. 4-ajame name. Naktį apšviestas iš vidaus tas langas su vitražu yra viena iš Tiltų gatvės puošmenų.

Vidaus laiptinės, kaip ir anksčiau, buvo priemenėje. Ji namą dalijo pusiau ir turėjo du išėjimus: į gatvę ir į kiemą, taip pat į šonuose esančius kambarius. Į išorę išsikišę namų su rūsiais ir aukštais cokoliais laiptai buvo perkelti į namo vidų ir užėmė dalį priemenės, nes "patraukus" namus arčiau gatvės, išsikišę laiptai trukdydavo šaligatviu judantiems pėstiesiems.

Anonsas

Kas statydinosi Tiltų g. 15-ąjį namą? Kas jame turėjo parduotuvę ir kuo joje buvo prekiaujama? Kas nuomojosi butus šiame name ir kas jame gyveno jau pokariu?

Prašymas

Viena pirmųjų pokariu į šį namą atsikraustė Zagorskių šeima, patyrusi daug istorinių vingių - Baltramiejus Zagorskis vadovavo caro Nikolajaus II žmonos apsaugos būriui, o vienas jo sūnų sušaudytas 1937 m. vien už tai, kad saugojo tėvo nuotrauką. Zagorskių kaimynai buvo Viničenkų šeima. Prašytume atsiliepti ir kitus, pokariu gyvenusius Tiltų g. (anuomet - Pergalės) 15-ajame name.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder