Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (280)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (280)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės po Herkaus Manto gatvės 25-ąjį namą, kuris dabar priklauso Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos pastatų kompleksui.

Kas ir kaip šiame gražiame pastate klostėsi pokariu, jau sunkoka beatsekti. Iš šiandieninio bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio ir Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Jurgos Bardauskienės surinktų faktų aišku tik tiek, kad čia iki 1952 - ųjų veikė net kelios "kontoros" - sanitarinio švietimo kabinetas, kultūros namai, vaikų bibliotekos skyrius.

Kai kurie tuo metu Klaipėdoje gyvenę žmonės minėjo, kad šio namo terasoje per gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją miesto valdžia "priiminėdavo" darbo žmonių paradus su sovietinės ideologijos transparantais.

Inteligencijos salelė

Su sunkiu akmeniu po kaklu - "liaudies priešo dukra" - tuo metu nuo Ylakių į Klaipėdą atvyko Julija Odinaitė, dabar Vasiliauskienė, kuri norėjo stoti į Medicinos mokyklą. Tik tuometinio mokyklos direktoriaus Alfonso Dirsės (vėliau sveikatos ministro) supratingumo dėka, ją į tą mokyklą priėmė.

LIAUDIES PRIEŠO DUKTĖ. Su tokia "kupra" Juliją Odinaitę (dabar Vasiliauskienė) dirbti bibliotekoje išdrįso priimti vedėjas Antanas Tumas. Nusifotografuoti 1952 ar 1953 m. ją paragino bendradarbė Valerija Narinkevičienė. Julijos ODINAITĖS-VASILIAUSKIENĖS archyvo nuotr.

Merginai reikėjo kažkaip verstis, o rūpėjo ir mama su šešių mėnesių ir penkiolikmečiu broliukais (vyriausiasis brolis buvo pabėgęs į Liepoją), likę be maitintojo, nes 1949 m. tėvas ūkininkas Steponas Odinas sovietų buvo pakartotinai (pirmąsyk - 1943 m.) išvežtas į "šiltus kraštus".

TREČIASIS. 1988-2008 m. bibliotekai vadovavo Stanislovas Songinas.

"Pasaulyje daug ne tik blogio, bet ir gerų žmonių. Vienas iš tokių mane rekomendavo tuo metu šiame pastate veikusios masinės bibliotekos numeris vienas vedėjui Antanui Tumui. Ir jis mane priėmė dirbti skaitykloje. Neilgai aš čia užsibuvau - gal pusmetį. Segdavau laikraščius, pildydavau formuliarus. Kai gaudavom "Glavlito" (sovietinės ideologijos priežiūros tarnyba) cirkuliarus, privalėdavom skubos tvarka "išimti" nurodytas knygas. Pamenu, tarp "išimamųjų" buvo ir Juozo Baltušio "Tėvų ir brolių takais", kurioje jis išdrįso teigiamai atsiliepti apie lietuvius išeivius JAV", - apie tų metų darbą bibliotekoje pasakojo p. Julija.

Tik geru žodžiu ji prisiminė savo viršininką Antaną Tumą, bendradarbę Valeriją Narinkevičienę.

KETVIRTASIS. 1973 m., baigęs Vilniaus universitete bibliotekininkystę, su paskyrimu čia atvyko dirbti Juozas Šikšnelis. Bibliotekos direktoriumi jis paskirtas 2008 m. Ši nuotrauka daryta 1989 m. I. Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

"Kaip tėvai buvo mokę, aš į juos kreipdavausi "ponas" ar "ponia", o jie į mane - "panele", nors aplinkui jau skambėjo "draugas", "tovarišč". Tą pusmetį dirbau inteligentiškoje salelėje. Tekdavo bibliotekoje ir nakvoti, kai sargė sentikė, šiaip jau čia ir gyvenusi, kažkur su vaikais išvažiuodavo. Kai baigiau medicinos mokyklą, šviesaus atminimo Raudonojo Kryžiaus vyriausiasis gydytojas Zigmas Juškevičius mane pakvietė dirbti šioje ligoninėje, nes jam labai rūpėjo suburti lietuvišką kolektyvą. Čia iš Kauno jau buvo suvažiavę daugiausiai Juškevičiaus rūpesčiu bei kvietimais geri specialistai, prieškarines vertybes tebepuoselėję žmonės. Tad vėl atsidūriau inteligentiškoje, su kai kuriomis išimtimis, salelėje tokioje niūrioje tuo metu proletariškos Klaipėdos kasdienybėje", - pasakojo p. Julija.

Nors ji bibliotekoje dirbo neilgai, tačiau tas periodas jai regisi labai gražus dėl greta dirbusių žmonių skleistos šviesos.

Dabartinės bibliotekos ištakos

1952 m. balandžio 22 d. šiame pastate jau visam "apsigyveno" šiandieninė biblioteka. Jos pirmosios patalpos buvo P. Cvirkos (dabar - Turgaus) gatvėje. Herkaus Manto g. 25-ajame name tuomet tebesiglaudė miesto 2-oji vaikų biblioteka, jau minėti sanitarinio švietimo kabinetas, miesto kultūros namai.

Nors bibliotekai buvo suteiktos dvigubai erdvesnės patalpos (per 400 kv. m), bet ir čia jai jau buvo per ankšta. 1954 m., pasak antrojo pokariu po Nikolajaus Petrovo direktoriumi paskirto šviesaus atminimo Valentino Maluko, greta buvusios kultūros namų patalpos buvo užgrobtos šturmu, ir biblioteka prasiplėtė.

1951-1959 m. bibliotekoje buvo 4 skyriai: komplektavimo, abonementinis, metodinis, skaitykla. 1961 m. įsteigtas bibliografinis - informacinis skyrius. Toliau, pasak šiandienio bibliotekos direktoriaus J. Šikšnelio, biblioteka plėtėsi ekspansyviai. Naujai steigiamiems skyriams buvo skiriamos papildomas patalpos.

"Susidurdavome su paradoksais: skaitytojas kreipiasi į bibliografus, dirbančius šiame pastate, o jie pateikia literatūros sąrašą, pagal kurį vienas šaltinis yra lituanistikos skaitykloje Herkaus Manto 45, kitas - Muzikos skyriuje Dangės gatvėje, trečias - periodikos skaitykloje Herkaus Manto 9A, ketvirtas - Vaikų skyriuje Taikos prospekte. Arba, tarkime, prireikia skaitytojui 1963 metų "Tiesos" laikraščio ar "Jaunimo gretų" žurnalo, o jie - Holivude (buvusi karinė kinostudija netoli Tauralaukio). Stasiukas su "kabluku" parveža komplektus, tiesa, kitą dieną. Ir niekas nesiskundė! O štai, vos persikėlus į naujuosius rūmus atsiliepimų knygoje atsirado įrašas "Kas sugalvojo tokią nesąmonę - rūbinė beveik už pusės kilometro nuo abonemento. Kaip anksčiau buvo gerai: viskas vienoje vietoje", - pasakojo J. Šikšnelis.

Bus daugiau.
Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale VE.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder