Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (253)

Jame dar gyveno Mažonių, Bliūdžių, Nenortų, Karnišovų, Jomantų ir kitos šeimos. "Vakarų ekspresas" labai prašytų atsiliepti čia gyvenusius žmones, jų palikuonis, galinčius pasidalinti ir savo šeimų istorijomis, ir gyvenimo Liepų g. 52-ajame name prisiminimais. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. laiškus [email protected]

Oto Biočerio gatvė

Pirmiausiai pasižvalgykime prieškario Klaipėdos Liepų gatvės tęsinyje. Tuomet ši gatvė buvo pakrikštyta Oto Biočerio (Otto Boetcher) vardu. Jis buvo gimęs Klaipėdos apskrityje. Tėvai (vokietis ir lietuvė) Mėželių kaime turėjo ūkį, kuriame Otas iš pradžių su tėvais ir ūkininkavo. Vėliau pats Didžiojoje Lietuvoje, tiksliau, Kretingos apskrityje, nusipirko Gaudučių dvarą. Nusigyvenęs ir subankrutavęs, tapo Klaipėdos apskrities žemės ūkio kooperatyvų rektoriumi.

LIEPŲ 52. Kadangi Liepų gatvės tęsinys nebūdavo fotografuojamas (išskyrus Dujų fabriko unikalius statinius), nes čia telkėsi pramonė, prieškarinis Liepų g. 52-asis namas nėra patekęs nei į Klaipėdos reprezentacinius albumus, nei kas apskritai prie šio namo bėgdavo fotografuotis. Tad tenka tenkintis šiandienine namo fotografija. Galima tik spėlioti, kad jo išorė nėra labai pakitusi.

Patekęs į provokišką aplinką, įsijungė į Klaipėdos krašto politinę veiklą, nors ir nepriklausė jokiai partijai. 1930 m. vokiečių revanšistinėms partijoms laimėjus rinkimus į III Seimelį, Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys O. Biočerį 1931 m. paskyrė Direktorijos pirmininku. Neturėdamas patyrimo valdyti kraštą, neįstengė pasipriešinti antilietuviškoms politinėms jėgoms ir tapo jų įrankiu. A. Merkys pareikalavo atsistatydinti. O. Biočeriui atsisakius, jis buvo suimtas, bet netrukus paleistas išvyko į Karaliaučių gydytis. Po vėžio operacijos 1932 m. pavasarį mirė. Prie jo karsto bendražygiai prisiekė tęsti antilietuvišką veiklą. Tad visai nenuostabu, kad dar tais pat metais Liepų gatvės tęsinys gavo O. Biočerio vardą.

Pramoninis rajonas

Pagal istorikės Zitos Genienės turimus duomenis, ši gatvė pradedama užstatyti nuo 1861 m., kai čia atsirado Dujų fabrikas ir kiti jam priklausantys statiniai. 1902 m. čia pastatomas miesto vandentiekis, o 1913 m. - skerdykla. Formuojasi grynai pramoninis rajonas su "Union" trąšų gamykla, tekstilės įmone (pokariu pavadinta "Gulbe"), miesto elektrine, keliomis statybos bendrovėmis ir kt. Prieškario Klaipėdoje, kaip ir visoje Europoje, greta įmonių dygo ir gyvenamieji namai tiek jų vadovams, tiek darbininkams - kad ištikus avarijai gamyboje ar kilus gamtos stichijai visi būtų po ranka. Taip susiformavo ir gyvenamųjų namų kvartalėlis ties vandentiekiu, skerdykla. Ir, kaip jau rašyta ankstesnėse "Akvarelėse", ties Dujų fabriku.

Verslininkai, matydami, kad aplink įmones stinga gyvenamųjų namų, pradėjo juos ręsti nuomai. Matyt, ir Liepų g. 52-asis namas pastatytas tokiu tikslu. Klaipėdos adresų knygoje jis atsiranda 1935 m. Namas priklausė statybos rangovui Otui Šmitui (Otto Schmidt). Nuomojamuose butuose gyveno pačių įvairiausių profesijų bei amatų žmonės. Galima spėti, kad tarp jų buvo ir gana pasiturinčių.

Pokarinis radinys

Pediatre daugelį metų Vaikų ligoninėje dirbusi Birutė Pratašienė, gyvenusi šiame name pokariu, kaip įrodymą atsinešė į redakciją 1899 m. dar carinės Rusijos sidabrinę monetą "nikolaškę" su paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II atvaizdu. Kelias tokias monetas Pratašių šeima aptiko, kai rengėsi daryti remontą Liepų g. 52-ojo namo antrojo aukšto bute. Kada ir kas jas ten užmūrijo, gali tik spėlioti.

"Ardant suveriamų durų staktą ir pažiro tos monetos. Jų taip ir neišlydėme nei pakabukams, nei žiedams ar apyrankėms", - sakė ji, dar vaikystėje išmokyta atpažinti vertybes. Juk Birutė su sese dvyne Aldona, broliu Kęstučiu ir dar viena sese Sigita augo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministro Zigmo Starkaus šeimoje. O Starkai bičiuliavosi ir su Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio, diplomato Vytauto Černeckio, Vinco Mykolaičio-Putino, Pakštų, Sidzikauskų (draugystė su pastaraisiais užgimė nuo Uršulės Starkienės prancūzų kalbos mokslų Šveicarijoje) ir daugelio tuometinių Lietuvos šviesuolių, gyvenusių laikinojoje sostinėje Kaune, šeimomis.

Apie medikų Birutės ir Bronislovo Pratašių pažinties priešistorę ir gyvenimą Liepų g. 52-ajame name - kitą pirmadienį.