Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (242)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (242)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien žingsniuosime į Turgaus gatvės 22-ąjį namą, kuriame dabartinė karta turbūt labiausiai yra įsiminusi Vokiečių vaistinę, šio pastato pirmajame aukšte įsikūrusią netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Istorikas Jonas Tatoris yra surinkęs duomenų, kad 1409 m. maždaug šioje vietoje, kurioje šiandien dunkso Turgaus g. 20-22 namai, geometras-lokatorininkas Lankau, iš naujo planavęs miestą, buvo numatęs vietą rotušei - tuo yra įsitikinę kai kurie vokiečių istorikai.

Kiti istoriniai šaltiniai mini, kad prie sankryžos, greta Mažosios Vandens gatvės, minėtų namų vietoje, tvyrojusi pelkė. Johano Zembrickio raštuose galima aptikti teiginį, jog toji pelkė buvusi užpilta 1538 m. ir čia buvusi pastatyta medinė rotušė, kuri sudegė per 1540 m. gaisrą.

Įvairūs istoriniai šaltiniai vieningai nurodo, kad XVI a. pabaigoje šalia šiandieninės Turgaus ir Mažosios Vandens gatvių sankryžos buvo pastatyta jau mūrinė rotušė. Tai patvirtina dokumentas, kuriame miestas Prūsijos valdžios prašo leidimo rotušės statybai panaudoti plytas ir akmenis.

Iš aprašymų aiškėja, kad rotušę sudarė visas kompleksas statinių, kurie išsidėstė tarp šiandieninių Turgaus, Tiltų, Mažosios Vandens ir Tomo gatvių. Taigi, svarbiausiam miesto statiniui vieta buvo parinkta judriausiame ir prekybai reikšmingame kvartale,- pagal visas viduramžių Europos miestų statymo tradicijas.

Šis rotušės kompleksas sudegė per 1678 m. gaisrą, kai Klaipėdą puolė švedai. Pirkliai buvo pasižadėję rotušę atstatyti buvusiosios vietoje, bet savo pažadų netesėjo. Magistratas darbą tęsė iš pirklių nupirktuose namuose Tiltų, o vėliau ir Turgaus gatvėje (pastatas, kuriame šiandien veikia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras).

XVIII a. pirmojoje pusėje senosios rotušės vietoje buvo įsikūrusi miesto sargybinė - jas turėjo visi miestai-tvirtovės. Priešais ją, Turgaus g., iš pradžių buvo pastatytos laikinos išardomos, o vėliau - nuolatinės ąžuolinės kartuvės. Čia pat buvo ir kalėjimas-daboklė. Tačiau per 1854 m. didįjį gaisrą tie statiniai vėlei supleškėjo.

Po didžiojo gaisro namo atstatymo ėmėsi Klaipėdai daug nuopelnų turįs meistras-mūrininkas Th. Rauschningas. Meistras-mūrininkas anuomet buvo labai aukštas titulas, suteikiantis teisę vadovauti statyboms. Kaip ir daugelį anuomet statomų namų, Th. Rauschningas jį, regis, ruošėsi nuomoti. Jau 1858 m. šio statinio pirmajame aukšte įsikūrė teismas. 2-ajame, visko gali būti, gyveno pats meistras-mūrininkas. Na, o trečiajame buvo įrengti nuomojami kambariai.

Svarbios buvo ir palėpės patalpos. Pirminė jų paskirtis buvo džiovinti skalbinius, bet vėliau, dar prieš II pasaulinį karą, šios patalpos buvo virtusios gyvenamais kambariais.

1915-1935 m. šis namas buvo Otto Kadgiehno nuosavybė. Jis savo verslą Klaipėdoje pradėjo nuo mažos parduotuvėlės, o vėliau jo prekybos "taškuose" jau darbavosi 50 klaipėdiečių. Jis savo verslą plėtojo, bendradarbiaudamas su pačiomis garsiausiomis Europos firmomis ir labai stengėsi įtikti pirkėjams. O. Kadgiehnas garsus ir tuo, kad 1931 m. buvo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas, ilgametis pirklių korporacijos narys ir dosnus mecenatas, vien prieglaudos statybai paaukojęs 5 000 markių - tais laikais labai didelę sumą.

O. Kadgiehnui vienu metu priklausė ir manufaktūra "F. Lass and Co" (šiandieninė universalinė parduotuvė "Pajūris", Turgaus g. 14). Įdomu, kad šią parduotuvę Klaipėdoje gyvenę lietuviai vadino pagal jos savininko pavardę "Kadagynu", ir vieni kitiems perduodavo "reklamą": "Eik pirkti į "Kadagyną", ten lietuviškai galima susikalbėti."

Kai Turgaus g. 22-asis namas priklausė O. Kadgiehnui, jame patalpas nuomojo draudimo bendrovė, 1929 m. buvo įsikūrusi sovietų kapitalo naftos kontora "LitPetrol", o 1935 m. čia veikė ir SSRS konsulatas, kuris, pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės surinktus duomenis, 1938 m. jau buvo išsikraustęs.

FRAGMENTAS. Pokariu buvo išlikęs ir puošnusis namo erkeris, buvusios Jono bažnyčios pusėje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.

Anonsas

Kitą pirmadienį skaitykite apie Turgaus g. 22-ojo namo metamorfozes sovietmečiu, kai šiame name buvo įkurti vien tik butai, taip pat kokios tragedijos ir komedijos čia vyko. Jas prisimins šiame name augusi, antrajame aukšte su mama Ona Daugėliene gyvenusi Nijolė Daugėlaitė-Fultinavičienė.
"Vakarų ekspresas" prašo atsiliepti daugiavaikės Gruodžių šeimos palikuonis, pažinojusius ar draugavusius su Justina Jadenkiene, jos sūnumi Algiu, Vainių šeimos giminaičius ar pažįstamus, Valeriją Liukpetrienę, kurios mama šiame name gyveno pokariu, Kazį Dražbą, Marijos Cibulskajos dukras Alą ir Lorą, Nataliją Tichonravovą ar jos palikuonis. Skambinti tel. 493445 arba rašyti laiškelius el. p. [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder