Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (230)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien vėl žingsniuosime į Liepų gatvėje baigiantį sugriūti dujų fabriko, Klaipėdoje pradėjusio veikti 1861 m., pastatą.

Besibaigiant karui, vakarinėje dalyje įgytam prekybos uostui atstatyti Maskvos valdžia įsakė atginti į Klaipėdą pigiausią darbo jėgą - karo belaisvius. Ir ne bet kokius, o visą buvusį vokiečių inžinerijos pulką - apie 1 200 žmonių. Jame buvo prityrę statybų inžinieriai, vidurinės grandies technikai, savo darbą išmanantys statybininkai. Jie sudarė atskirą NKVD žinybai priklausiusį Karo belaisvių bei internuotųjų asmenų lagerį Nr. 57.

GYVENTOJAI. Liepų g. 45-ajame name, pasak Valtrautės Elenos Viržins-Staigienės, pokariu gyveno daugiausiai vokiečių šeimos. Ir tik viena kita - lietuvių. Šioje nuotraukoje moteris įsiamžino su kaimynu Jurgiu Skvirbliu ir jo augintiniu Cezariu.

Belaisviai valė uostamiesčio gatves, suremontavo Prekybos uosto krantines, pergrindė bombų išraustas gatves. Žalias apdriskusias uniformas dėvėję vermachto kareiviai atkūrė ir miesto kanalizacijos sistemą, ir elektrinę, iškuopė epidemijomis grasinusias šiukšles. Belaisviai dirbo ir prieškariu veikusio dujų fabriko teritorijoje. Jų rankomis buvo sutvarkytas ir Liepų g. aštuoniakampis pastatas. Dirbo kaip įprasta vokiečiams - gerai, tvarkingai ir pritaikė statinį gyventi.

Valtrautės kūdikystė

Vis rečiau sutiksi klaipėdietį, mūsų mieste gimusį tarpukariu. Valtrautė Elena Viržins-Staigienė yra iš tų retų ekskliuzyvinių "egzempliorių". Pokariu ji kelerius metus gyveno Liepų gatvės 45-ajame name - minėtajame aštuoniakampyje.

Valtrautė Elena į pasaulį pasibeldė 1935 m. liepą. Kadangi mama Marija Viržins buvo nuolat gastroliuojanti Klaipėdos teatro artistė, tai dukrelei auginti ir prižiūrėti laiko neturėjo. Tėvo namie irgi nebūdavo - jis nuolat plukdydavo pačius įvairiausius krovinius baržomis tai Kuršių mariomis, tai Nemunu, o kartais ir Baltijos jūra.

Šermukšnių gatvėje nuosavame name gyvenusi nuo Dovilų kilusi močiutė jau augino anksčiau gimusią Valtrautės Elenos sesutę. Matyt, nei rankų, nei jėgų nepakako dar vienai naujagimei. Tad netrukus ši susirgo rachitu. Leisgyvę, iškrypusiomis kojomis, rankomis ir sąnariais Valtrautę Eleną atidavė į ligoninę su aiškiu apsisprendimu - netrukus tas angelėlis mėlynomis akimis iškeliaus į dangų.