Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (184)

Nuo 1963 m. tuometinio Kraštotyros muziejaus veiklos vadžias į rankas perėmė Bronė Elertienė, prieš tai beveik dešimtmetį "pasitreniravusi" eidama muziejaus mokslinės bendradarbės pareigas. Būtent jos vadovavimo metu muziejus pasuko Mažosios Lietuvos istorijos link.

Praeitį liudijanti apranga

Sako, kad žmogus pasitinkamas pagal drabužį, o palydimas pagal protą. B. Elertienė, dar aktoriaudama buvo labai susidraugavusi su Laima Kerniūte-Kancleriene. Toji bičiulystė tęsėsi visą gyvenimą. Dalia Kanclerytė puikiai pamena B. Elertienės išvaizdą, kai ji įžengdavo į Kanclerių namus ar ateidavo į teatrą.

Kai Bronė Elertienė pradėjo dirbti Kraštotyros muziejuje, sūnūs Audrius ir Montanas buvo kiek ūgtelėję. O vėliau jie tapo ir neblogi mokslinės bendradarbės, dar po kelerių metų - Kraštotyros muziejaus direktorės pagalbininkai. Pirmoje eilėje iš kairės - Bronė, sūnūs Audrius bei Montanas ir šeimos galva Kęstutis Elertas.

"Man darė įspūdį jos nepriekaištingi kostiumėliai, suknutės ir šukuosena tarsi Evos Braun, apie kurią tuomet dar beveik nieko nežinojome. Ir - viską vainikuojanti jos skrybėlaitė", - vaikystėje įsikirtusius įspūdžius apie mamos bičiulę klostė ji.

Taip apsirengusi B. Elertienė eidavo susitikti ir su žmonėmis, galinčiais papasakoti apie Klaipėdos kraštą bei papročius.

"Maždaug apie 1985-1986 metaus šviesaus atminimo aktorius Vytautas Kancleris ragino mamą kažkokiame filme suvaidinti Margaret Tečer, sakydamas, kad ji - tarsi iš akies lupta Britanijos premjerė. Mama buvo sutikusi, bet to filmo statybos idėjos kažkur plaukė ir nuplaukė, nes prasidėjo Atgimimas", - pasakojo Bronės ir Kęstučio Elertų sūnus Audrius.

Jis taip pat užsiminė ir apie tėvą Kęstutį Elertą. Tėvas, baigęs Vienos konservatoriją, kelerius metus dainavo Austrijos sostinės operos teatre. Būtent Vienoje jį ir užklupo II pasaulinis karas. Kai buvo paskelbta hitlerinės Vokietijos kapituliacija, K. Elertas su dar dviem bičiuliais lietuviais pėsti patraukė Lietuvos link. Pasak Elertų sūnaus Audriaus, toji kelionė tęsėsi beveik dvejus metus. Į Kauną K. Elertas parsirado 1946-aisiais. Tais pat metais jis jau atvažiavo dirbti besikuriančiame Klaipėdos muzikiniame teatre. Jame ir užklupo jausmai du jaunus žmones. Bronė ir Kęstutis slapčia sumainė žiedus Švėkšnos bažnyčioje.

Teatro kolektyve ir "aktorių kolchoze" - Salomėjos Nėries gatvės name, kuriame buvo apgyvendinti aktoriai - jie užėmė gana svarbią vietą. Ir kaip artistai, ir kaip tiesiog nuoširdūs žmonės. O K. Elertas dar pasižymėjo polėkiais... Ypač jis prajuokindavo, kai pasakodavo priežastis, už kurias buvo ištremtas iš Kauno į Klaipėdą. Tos priežastys buvo... supuvusios buržuazinės kultūros skleidimas. O toji "supuvusi kultūra" atsispindėjo ir jo aprangoje. Kaip ir žmonos Bronės.

Nepartinė direktorė

Kai B. Elertienė buvo paskirta Kraštotyros muziejaus direktore, ji netrukus gražiai "susigiedojo" su kultūros ministro pavaduotoju Vytautu Jakelaičiu. Ir tai turėjo lemiamos reikšmės, kai reikėdavo gelbėti naikinti paruoštus ar jau pradėtus naikinti paveldo objektus.

Kai B. Elertienė pradėjo direktoriauti, žinoma, buvo kalbinama stoti į partiją. Ir "partorgai" kalbino, ir net vykdomojo komiteto pirmininkas užsiminė. Juk taip nebuvo, kad ideologiškai svarbiame poste dirbtų ne komunistas... B. Elertienė vis kažkaip laviruodavo ir išsisukdavo. Kadangi turėjo stiprią V. Jakelaičio paramą kaip gera specialistė, tai, pasak sūnaus Audriaus, stipresnio spaudimo ir nepatyrė.

Jau pirmojoje "Akvarelės" dalyje buvo užsiminta, kokios pajėgos B. Elertienės direktoriavimo metu pradėjo talkinti muziejui ir jo bendradarbiams: iš kalėjimo Rusijos gilumoje grįžęs prieškario Vytauto gimnazijos ir pokario 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Kazimieras Trukanas, gulaguose nesupūdyti Jonas Tatoris, Eduardas Jonušas. Muziejui talkinti pradėjo ir praeičiai neabejingi Silvestras Žulpa, Pranciškus Pakutinskas, Mamertas Baranauskas.

"Kažin, koks būtų buvęs tas Kraštotyros muziejus, jeigu ne šie žmonės",- šiandien svarsto B. Elertienės anūkas Dainius Elertas.

Jo tėvas Audrius pašnabždėjo, kad Dainius apie močiutę rengia monografiją.

Anonsas

Kas buvo Kraštotyros muziejaus angelai sargai?
Kas Klaipėdoje bei jos apylinkėse buvo išsaugota ir apginta įsikišus Kraštotyros muziejui, kai jam vadovavo B. Elertienė?
Kokių gudrybių buvo imamasi įrengiant vertingas Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos praeitį atskleidžiančias ekspozicijas?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti mėlynoje linijoje paspaudę nuorodą "Klaipėda" ir pirmoje pozicijoje nuoroda - "Klaipėdos akvarelės".