"Vakarų ekspresas" ir 2010 metais tęsia 2007-aisiais pradėtą pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Žinia, pernai buvo išleista ir "Klaipėdos akvarelių" knyga, sulaukusi didelio mums malonaus dėmesio. Ačiū Jums, mieli skaitytojai! Na, o šiandien tęsiame "žvalgybą" Klaipėdos konservatorijoje, kuri buvo virtusi tikru prieškarinės Klaipėdos, o ir visos Lietuvos kultūros centru.
Ankstesnėse "Akvarelėse" apžvelgėme kitataučių, atvykusių iš Paryžiaus, Varšuvos, Prahos, Budapešto, Peterburgo ir kitų Europos miestų į Klaipėdos konservatoriją dėstyti įvairių muzikos disciplinų, "kontingentą". Šiandien domėsimės, kokias Lietuvos garsenybes S. Šimkus sugebėjo atvilioti į Klaipėdą.
Balys Sruoga, Vydūnas...
Šios dvi Lietuvos kultūros veikėjų - Balio Sruogos ir Vydūno - pavardės konservatorijos dėstytojų sąraše tikrai daro įspūdį. Turint omenyje, kad B. Sruoga, baigęs Miuncheno universitetą, buvo beįaugąs į laikinosios sostinės gyvenimą ir kaip rašytojas, ir kaip teatrų spektaklių recenzentas, sunku buvo patikėti, kad tokia asmenybė ryžtųsi važiuoti į Klaipėdą. Matyt, S. Šimkus turėjo gerokai pavargti, kad prisiviliotų tokią asmenybę. Tiesa, B. Sruoga konservatorijoje meno estetiką dėstė neilgai.
Yra išlikę A. Ilčiuko prisiminimai, kaip vyko stojamieji egzaminai: "Stojančiuosius komisija čiupinėjo kaip arklius turguje. Pučiamųjų instrumentų mokytojai žiūrėjo lūpas, dantis, styginių - rankas, pirštus. B. Sruoga atidžiai sekė, kad nė vienas kandidatas su kalbos defektu neprasmuktų. Daktaras V. Didžys matavo krūtinės oro talpą, tikrino sveikatą. Bet baisiausia buvo susitikti su S. Šimkumi..."
Vydūnas konservatorijoje po B. Sruogos taip pat dėstė estetiką bei meno istoriją. Bet tik vieną semestrą 1925-aisiais. o 1927 metais Klaipėdos dainų šventėje jis buvo šventės dirigentas.
Tarp pedagogų buvo ir Jadvyga Čiurlionytė, 1925 m. baigusi Berlyno Sterno konservatoriją. Tais pačiais metais ji ir atvyko į Klaipėdos konservatoriją dėstyti fortepijono disciplinos.
Įvairiais metais konservatorijoje fortepijono mokytojas buvo Jeronimas Kačinskas, 1931 m. baigęs Prahos konservatoriją. Juozas Karosas, 1927 m. baigęs Latvijos konservatoriją, mokykloje buvo žmogus-orkestras, dėstęs ir harmoniją, kontrapunktą, vargonų vingrybes, vadovavimo chorui, kameriniam ansambliui dėsnius, o taip pat - ir fortepijono privalomą discipliną. Juozas Švedas (trombonas), Stasys Vainiūnas (fortepijonas, solfedžio), Juozas Žilevičius (elementarioji muzikos istorija, harmonija, solfedžio, kompozicija) - štai kokios buvo pedagogų pajėgos, Klaipėdos konservatorijoje brendusios pačios ir brandinusios savo mokinius.
Kultūrinių įtakų katilas
Reikia tik įsivaizduoti, koks kultūrų katilas turėjo būti Klaipėdos konservatorija. Pedagogai - lietuviai, vokiečiai, čekai, vengrai, rusai, lenkai... Pradedant pedagoge kunigaikštyte, baigiant vyrais iš stuomens ir liemens - pirma karta nuo žagrės, tegul ir baigusi užsienio universitetus ar konservatorijas.
Nors Klaipėdos konservatorijoje egzistavo tarsi vieninga mokymo sistema, tačiau, reikia spėti, kiekvienas pedagogas turėjo savo asmeninių ypatybių, kurių į jokius metodikų rėmus nesuvarysi.
Gal ir todėl prieškarinėje Klaipėdos konservatorijoje buvo nemaža pedagogų kaita. Juk daugelis iš jų turėjo ir sceninės raiškos ambicijų, ir kūrybinių sumanymų. O. S. Šimkus reikalavo griežtos tvarkos, kuri meninėms individualybėms - tiek pedagogams, tiek moksleiviams - buvo nelabai priimtina.
Užtat konservatorijoje kilo maištas, pasibaigęs visišku direktoriaus s. Šimkaus pralaimėjimu - Švietimo ministerija pasiūlė jam atsisakyti direktoriaus pareigų. S. Šimkus taip ir padarė. O dėl ko kilo maištas - jau kitą pirmadienį.
Anonsas
* Kokių gudrybių griebdavosi S. Šimkus, norėdamas nučiupti studentus, tinginiaujančius tolokai nuo miesto centro esančiame muzikos mokyklos bendrabutyje Bachmano dvare?
* Dėl ko ėmė maištauti konservatorijos pedagogai?
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą ve.lt projektai, kuriuose yra papunktis "Miesto istorijos".
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą