Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (113)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien belsimės į Jurgio Zembrickio gatvės 16-ojo namo duris. Jame šiandien gyvena Irenos ir Valentino Greičiūnų šeima: antrajame namo aukšte - jie patys, pirmajame - sūnus Žilvinas su šeima. Bet iš pradžių - šiek tiek namo istorijos.

J. Zembrickio g. lietuviškasis periodas

XX a. pirmieji du dešimtmečiai buvo neramūs, nes 1905 m. revoliucijos Rusijoje atgarsiai ataidėjo ir iki Klaipėdos. Suaktyvėjo socialdemokratai, prasidėjo statybininkų streikai. Vėliau kilęs Pirmasis pasaulinis karas, o po jo Prancūzijos kariuomenės okupacija ir ekonominė depresija trukdė plėtoti gyvenamųjų namų statybą. Nepaisydami neramumų, XX a. pirmajame dešimtmetyje aktyviausiai namus statydinosi pirkliai ir aukšti valdininkai. Namuose, rezidencijose savininkai ne tik gyveno, bet ir turėjo kontoras.

Trečiajame XX a. dešimtmetyje namų statyba kiek suintensyvėjo. Iki 1929 m. krizės mieste kasmet vidutiniškai būdavo pastatoma po septyniasdešimt naujų butų ir trisdešimt butų įrengiama rekonstruojamuose namuose. Bet to nepakako. Butų vis labiau trūko. Pavyzdžiui, 1923 m. butų ieškojo tūkstantis, o po ketverių metų jau per pusantro tūkstančio žmonių. Miesto laikraštis rašė, kad trijų keturių kvadratinių metrų ploto kambariuose gyveno po dešimt dvylika žmonių, "kas neleistina nei moraliniu, nei sanitariniu požiūriu". Kad būtų pažaboti savininkų apetitai, magistratas butų skirstymą perėmė į savo rankas. Tačiau butų stigo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Tad kai kurie verslūs klaipėdiečiai pradėjo statyti namus su vieninteliu tikslu - nuomoti.

1932-1935 m. namai pradėti statyti ir greta Vynerio promenados. Keletas modernių vilų pagal individualius projektus pastatyta ir J. Zembrickio gatvėje. Jose apsigyveno turtingi to meto miestelėnai. Tačiau, matyt, čia namus statyti sugalvojo ir verslininkai, tikėdamiesi dviejų trijų aukštų namų butus nuomoti pasiturintiems klaipėdiečiams. Regis, tokiu tikslu buvo pastatytas ne itin prabangus iš išorės, bet patogus gyventi J. Zembrickio g. 16-asis namas - su pagal to laiko galimybes šaldytuvais (tokios spintos su angomis į lauką), dujine įranga, žinoma, vandentiekiu ir netgi radiatoriais, kurie buvo šildomi iš vietinės katilinės. Tiesa, kai kuriuose kambariuose buvo ir židiniai. Pats šio namo savininkas Ernestas Lenkovskis gyveno Klaipėdos užmiestyje - Radailių dvare. O J. Zembrickio gatvėje pasistatydintą ar jau pastatytą nusipirkęs nuomojo.

NAMAS. Jurgio Zembrickio 16-ojo namo architektūra nėra pakitusi iki šiandien.

Ulrichas von Witenas

Po Klaipėdos anšliuso 1939 m. į šį namą atsikraustė dabar Vokietijos Celes mieste gyvenančio Ulricho von Witeno šeima. Tuomet jam buvo 13 metų. Jo tėvas dirbti Klaipėdoje buvo komandiruotas iš Karaliaučiaus. Šiuolaikiniais terminais kalbant, jo pareigos buvo savivaldybės finansų skyriaus vedėjas. Nepaisant palyginus aukšto tarnybinio rango, gyvenamuoju plotu Ulricho šeima nebuvo aprūpinta. Witenai butą nuomotis nusprendė J. Zembrickio g. 16-ajame name, kuris, kaip ir anksčiau, tebepriklausė Klaipėdos pakraštyje gyvenančiam turbūt lenkų kilmės savininkui.

PRAKTIŠKUMAS. Statant šį namą apie 1932-1935 m., buvo galvojama ne tik apie patogią, bet ir praktišką buitį tiek viduje, tiek išorėje. Pagal tuometinius reikalavimus, lietvamzdžiai privalėjo būti iš atsparaus korozijai metalo. Namo architektas sukonstravo ir šulinį, į kurį iš lietvamzdžių subėgdavo vanduo sodui laistyti. Šulinio vandeniu ir šiandien gėlėms bei medžiams laistyti naudojasi Greičiūnai. Tik tą šulinį jie pasirūpino papuošti ažūriniu metalo dangčiu, kuriame iškalinėti metų laikų simboliai. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Kai 1944 m. aštuoniolikmečiam Ulrichui Luizės gimnazijoje paankstintai, kovo mėnesį, buvo įteiktas brandos atestatas, jis iš karto buvo nukreiptas į frontą ties Karaliaučiumi. Ten buvo sužeistas. O vokiečių armija, artėjant tarybiniam frontui, jau jūra laivais traukėsi į Vokietiją. Lazarete, kur gulėjo Ulrichas, buvo pranešta, kad tie, kurie paeina, bus priimti į laivus, o kurie judėti negali, bus palikti. Ulrichas eiti negalėjo. Tačiau tokių pat beveik dar paauglių fronto bičiulių pastangomis vaikinas buvo tiesiog nešte nuneštas į laivą. Kelionės jūra metu Ulrichas buvo praradęs sąmonę - stigo medikamentų ir, suprantama, medikų priežiūros. Tačiau jaunas organizmas atlaikė. Taip jis atsirado nedideliame Celes miestelyje, kuris yra maždaug už 30 kilometrų nuo Hanoverio. Karui pasibaigus, Celes miestelis atsidūrė anglų valdomame sektoriuje. Ulrichas von Witenas šiame miestelyje beveik 30 metų, iki pensijos, ėjo pareigas, kurios prilygtų mūsiškos savivaldybės administratoriaus.

Pažintis

Gražų 1990 m. vasaros sekmadienį J. Zembrickio gatve ėjo pora ir dėmesingai dairėsi į gatvelės namus. Tačiau ypač žvelgė į J. Zembrickio 16-ąjį namą. Irena ir Valentinas Greičiūnai besižvalgančią porą pakvietė užeiti. Tai ir buvo Ulrichas von Witenas su žmona Zelke. Kadangi jis puikiai kalbėjo angliškai, beregint Greičiūnų duktė Jolanta, Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtinė, išsiaiškino, kad ponas Ulrichas iki karo buvo šio namo gyventojas. Greičiūnams buvo įdomu išgirsti, kur kas gyveno. Ulrichas antrajame namo aukšte beregint atrado buvusį savo kambarį, parodė, kur gyveno tarnaitė, kur buvo tėvų miegamasis, kur salonas, kur vykdavo Witenų šeimos susibūrimai.

Kadangi tuo metu Valentinas Greičiūnas buvo Klaipėdos vicemeras, su svečiais buvo rasta ir daugiau abi puses dominančių temų. Tad dvi šeimos susidraugavo taip, kad Witenai atsiuntė kvietimus aplankyti Celę.

ANONSAS

* Kokių lobių J. Zembrickio 16-ojo namo sode ieškojo Witenai ir Greičiūnai

* Apie ką ošia sodo senieji medžiai ir keturiasdešimtmetis ąžuolas

* Už ką 1940 m. Klaipėdoje buvo areštuotas Irenos Lekstutytės-Greičiūnienės dėdė Pranas Lekstutis?

Knyga

"Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) dar galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Ji parduodama ir uostamiesčio knygynuose.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos". Apie jau išleistą knygą galite paskaityti, paspaudę nuorodą "Klaipėdos akvarelės".

Gražina JUODYTĖ