"Klaipėdos akvarelės": ką saugo senieji miesto mūrai

"Klaipėdos akvarelės": ką saugo senieji miesto mūrai

"Klaipėdos akvarelės" - tai pirmoji žinomos uostamiesčio žurnalistės Gražinos Juodytės istorinių apybraižų knyga. Jos pagrindu tapo dienraštyje "Vakarų ekspresas" nuo 2007 metų balandžio spausdinamas rašinių ciklas "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės", kurio publikacijose bandoma pažvelgti, kas vyko už senųjų Klaipėdos pastatų sienų įvairiais istorijos tarpsniais.

Medžiaga apybraižoms surinkta ne vien iš istorijos šaltinių, bet daugiausiai tiesiogiai bendraujant su senaisiais klaipėdiečiais, dar gyvais buvusiais senųjų namų savininkais ar jų palikuonimis, kuriuos likimas išbarstė po visą pasaulį - nuo Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Izraelio iki JAV, Australijos ir net Pietų Afrikos Respublikos.

Knyga unikali tuo, kad atskleidžia ne tik Klaipėdos senamiesčio pastatų istoriją, bet ir jų bendruomenių socialinius santykius, gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, konkrečių žmonių - tiek paprastų klaipėdiečių, tiek ryškių istorinių asmenybių - gyvenimo, meilės istorijas, neretai ir tragedijas.

Gytis Padegimas, režisierius: "Akvareles" laikau socialiniu ir kultūriniu fenomenu. Juk Klaipėda - suvažiavusiųjų miestas. Atvykėliai neturi didelės istorinės atminties. O cikle detaliai, namas po namo, gatvė po gatvės, į namus sugrąžinami ir išguiti iš čia žmonės, ir juose gyvenusieji. Paskaitęs šias apybraižas, pasijunti jaukiau, ir supranti, kad gyveni ne mieste vaiduoklyje be istorinės atminties. Knyga bus labai skaitoma ir intelektualų, ir namų šeimininkių. Joje įdomių detalių galės rasti įvairių sričių mokslininkai - ekonomistai, sociologai, psichologai. Jau nekalbu apie istorikus. Dar daugiau - "Akvarelės" man asocijuojasi su Džono Golsvorčio "Forsaitų saga", kurioje narpliojami vienos giminės gyvenimo aspektai. Manau, kad knyga galėtų susidomėti ir televizinių serialų kūrėjai, kuriems nereikėtų laužti iš piršto įvairiausių komiškų ir tragikomiškų situacijų bei siužetų. Knygą skaitys ir televizinių serialų žiūrovai, joje rasiantys ir savų gyvenimų atspindžius".

Juozas Šikšnelis, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius: "Apsidžiaugiau, sužinojęs, kad "Akvarelės" bus išleistos knyga. Apie Klaipėdą knygų katastrofiškai trūksta. Klaipėda - unikalus miestas. Jame šiandien gyvena tikrai nemažai savo darbą išmanančių garbių istorikų, tačiau kažkodėl jie knygų nerašo. Viską absoliučiai ir giliai išmano, bet nerašo. O "Klaipėdos akvarelės" bus unikali knyga jau vien dėl to, kad jos herojai - dar gyvi žmonės, kurie tiesiog neleistų iškraipyti istorijos. Ji ir turėtų būti rašoma tuomet, kai gyvi jos liudininkai ir amžininkai".

Aloyzas Kuzmarskis, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius: "Mes visi turime daug sentimentų vaikystei. O "Akvarelės" būtent žadina tuos sentimentus. Ką išgyveno mūsų tėvai ir seneliai, sužinojome žymiai vėliau, o vaikams tiek tereikėjo: atsigeri gazuoto vandens iš vežimėlio - jau laimingas. Trigubas džiaugsmas, jei gazuoto vandens pardavėja pažįstama ir į stiklinę privarvindavo daugiau sirupo nei priklausė. Sulaižei ledų porciją - vėl didžiulis džiaugsmas. Taigi tų džiaugsmų tikrai nestigo. Ir "Akvarelėse" aptinku tų džiaugsmų atspindžius. O dabar jau mūsų vaikams įdomu, kur gyvenome, jie eina lankyti tų vietų. Gerai, kad tos istorinės apybraižos gula į knygą. Tuo labiau ją bus įdomu skaityti po šimto metų, kai jau senosios Klaipėdos gali nelikti ir pėdsakų".

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder