Žemaitijos metai klaipėdiečiams neaktualūs?

Žemaitijos metai klaipėdiečiams neaktualūs?

Mažosios Lietuvos regionui priklausančioje Klaipėdoje gyvena daug čia atvykusių žemaičių: mieste neretai galima išgirsti žemaičių tarmę, išvysti prie namų iškeltas Žemaitijos vėliavas. Tačiau Žemaitijos metams skirtų renginių Klaipėdoje nebus daug. Pasak specialistų, dauguma uostamiestyje gimusiųjų ir ilgiau čia gyvenančiųjų identifikuoja save kaip "naujuosius klaipėdiškius" ir nejaučia ryšio su kitais tėvų ar senelių regionais.

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas - pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija.

Atkreipdamas visuomenės dėmesį į šią sukaktį Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Žemaitijos metais.

Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII-XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236-1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Planas dar nepatvirtintas

Prieš porą dienų Vyriausybei pateiktas tvirtinti Žemaitijos metų minėjimo planas. Jame išdėstyta 40 punktų: festivalių ir renginių, parodų, pažintinių ir mokslo projektų, leidinių, ženklinimo ir viešinimo darbų. Itin aktyviai Žemaitijos metais bus minimi Žemaitijos sostinėje Telšiuose, taip pat Šiaulių, Skuodo, Tauragės, Jurbarko, Plungės, Mažeikių, Kelmės ir kitose savivaldybėse.

Pasak vienos iš Žemaitijos metų renginių programos iniciatorių, laikinosios žemaičių parlamentinės grupės vadovės Rimantės Šalaševičiūtės, programai įgyvendinti suplanuota išleisti 300 tūkst. Eur.

"Žemaitijos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra simbolinis, iš esmės norime suburti viso pasaulio žemaičius ir paskatinti tą bendruomeniškumą, kuris dėl kasdienio gyvenimo skirtingose šalies ir viso pasaulio vietose yra kažkur išbarstytas. Kiekvienas žmogus, širdyje save laikantis žemaičiu, turbūt norės bent dalimi pajusti tą šventės dvasią", - vylėsi R. Šalaševičiūtė.

Iš Varnių kilusi politikė atviravo, jog labai didžiuojasi savo žemaitiška kilme, esant progai puošiasi tautiniu Žemaitijos regiono kostiumu ir svečius vaišina bulvėmis su žemaitišku kastiniu. "Labai nekantriai laukiu žemaitiškų renginių, kuriuose tikiuosi pasisemti daugiau žinių apie Žemaitiją, pažinti savojo gimtojo regiono tradicijas ir paveldą. Laukiu renginio Operos ir baleto teatre, kuris, planuojama, bus pagrindinis Žemaitijos metų minėjimo akcentas, tačiau ypač svarbūs man atrodo projektai, turintys išliekamąją vertę. Tai akademiniai, reprezentaciniai leidiniai apie Žemaitiją, pašto ženklas, 2 eurų moneta, skirta Žemaitijai, kurią rudenį galėsime kiekvienas pačiupinėti", - vardijo svarbiausius programos akcentus pašnekovė.

Žemaičiams pagerbti - pašto ženklas

Vienas iš šios programos projektų pristatomas jau šiandien. Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą "Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose - 800 metų". Pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija - žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone.

Pašto ženklo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei, medalio meno kūrėjai Linai Kalinauskaitei. "Mano kūryboje vyrauja istorinė tematika - ji yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, be galo turtingas ir neišsemiamas.

Svarbių istorinių įvykių minėjimas yra svarbus kultūros variklis, nes ne tik ugdo pilietiškumą ir šviečia visuomenę apie savo tautos praeitį, bet ir skatina ją kurti naujas kultūrines materialias ir nematerialias vertybes.

Kad kuo geriau pavyktų juos atvaizduoti, teko gilintis į specializuotą literatūrą, rinkti vizualinę medžiagą apie tuo metu vilkėtą aprangą ir nešiotą ginkluotę, konsultuotis su istorikais ir heraldikos specialistais. Tokio pašto ženklo kūrimo procesas - ilgas ir atsakingas", - sako dailininkė, kuri šiai progai dar kuria ir medalį.

Pašto ženklo "Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose - 800 metų" nominalas - 1,05 Eur, tiražas - 18 000 vnt.

Kartu su pašto ženklu šiandien išleistas ir pirmos dienos vokas, o visa korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu Telšių centriniame pašte.

AKTUALIJA. Šiandien Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą "Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose - 800 metų". Pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija - žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone.

Skirtingi žemaičiai

Tarp Žemaitijos minėjimo programos dalyvių yra ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kuris kartu su Lietuvos istorijos institutu ir Tauragės savivaldybe liepos 14-16 d. rengs konferenciją "Žemaitijos visuomenės iššūkiai bei transformacijos XIII-XVIII a.: regionas ir valstybė". Kitas projektas, kuriame Klaipėdos universitetas dalyvauja kartu su Šilalės savivaldybe, yra skirtas Bilionių piliakalnio archeologiniams tyrimams apibendrinti ir paskelbti.

Vienas iš konferencijos iniciatorių Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Vacys Vaivada sako, kad žemaičio tapatybės niekas pakeisti negali. "Net jei ir pamirščiau, kad esu žemaitis. Aplinkiniai man primena: "Vis dėlto esi žemaitis", - nusijuokė istorikas.

V. Vaivada gimė ir užaugo Telšiuose, vėliau studijavo Vilniuje ir didesnę savo gyvenimo dalį gyvena ir dirba Klaipėdoje. "Aš jaučiuosi žemaitis, bet nesijaučiu svetimas Mažosios Lietuvos regionui priskiriamoje Klaipėdoje.

Manau, kad savo tapatumo atsisakyti neįmanoma. Tik veikiamas aplinkos jis transformuojasi. Nes, jeigu izoliuotumeisi nuo aplinkos, taptum svetimas arba bandantis diktuoti sąlygas. Tai - jau būtų blogiausias variantas, stabdantis tapatybės brandą.

Bet kurioje erdvėje istorija suformuoja specifinę aplinką. Vienoks žemaitiškumas subręsta Klaipėdoje, kitoks - istorinio paribio tarp Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos zonoje - Gargžduose ar Kretingoje. Apskritai po XX a. katastrofų žmonės Lietuvoje labai išjudėjo. Manau, kad panašios tapatumo problemos kyla ir šiuo metu iš šalies emigruojantiems žmonėms.

Manau, kad gyvenant Klaipėdoje žemaičio tapatybė praturtėja naujomis spalvomis, nes čia yra iš ko pasimokyti, yra į ką atkreipti dėmesį. Kita vertus, yra galimybių ir parodyti save", - samprotavo V. Vaivada.

Naujieji klaipėdiečiai

Mieste neretai galima pamatyti Žemaitijos vėliavas, iškeltas prie namų, tačiau neteko pastebėti mažosios Lietuvos vėliavos, nors Klaipėda priskiriama Mažosios Lietuvos regionui.

Nepavyko surasti ir tyrimų, kokia dabartinė etnokultūrinė Klaipėdos miesto gyventojų sudėtis, kaip identifikuoja savo tapatybę uostamiestyje gimusieji, kurių tėvai ar seneliai atvykę iš kitų šalies regionų. Galbūt Klaipėdos miesto gyventojų daugumą sudaro žemaičiai?

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė prisimena, kad prieš dešimtmetį šalyje Mažosios Lietuvos regionas dar neegzistavo ir Klaipėda buvo vadinama Žemaitija. "Mūsų, etnokultūrininkų, ir istorikų, filologų nuolatinis, dažnai primygtinis akcentavimas, kad mes esame Mažoji Lietuva, nuolatinė šio regiono kultūros sklaida, folkloro, kostiumo, istorijos pristatymai padarė savo.

Šiandien jau dauguma žino, kad Klaipėda - tai Mažoji Lietuva. Jau retai kuris mokytojas ar istorikas pasako, kad čia yra žemaičių žemė. Anksčiau tai buvo labai dažnas dalykas", - sakė direktorė.

Pašnekovė sutinka, kad šiuolaikiniams klaipėdiečiams išties gana sudėtinga identifikuoti savo tapatybę. "Žmonės, kurie gimė Klaipėdoje jau po karo, išties ilgai negalėjo identifikuoti savo tapatybės. Jie lyg ir negali savęs vadinti mažlietuviais, nes jų šaknys, religija ir tradicijos - kitokios nei šio regiono autochtonų, gyvenusių prieškariu, tačiau retas jaučia ryšį su senelių ar tėvų gimtuoju regionu. Atsiradusi sąvoka "naujieji klaipėdiškiai", regis, geriausiai apibūdina klaipėdiečių tapatybę. Pastebime, kad klaipėdiečiai labai domisi Mažosios Lietuvos paveldu, folkloru. Jaučiame, kad jie tapatinasi su šiuo kraštu. Įdomu, kad tai būdina ne tik jaunajai, Klaipėdoje gimusiai kartai, bet ir vyresniems žmonės, kurie gimė kituose regionuose, bet čia daug metų gyvena", - pastebėjo N. Sliužinskienė.

 

VOKAS. Kartu su pašto ženklus išleistas ir Žemaitijai skirtas vokas šiandien Telšių centriniame pašte bus antspauduojamas specialiu pirmosios dienos spaudu.

"Mažesnė aktualija"

Pasak direktorės, Klaipėdos etnokultūros centras šiais metais išlaikys Mažosios Lietuvos regiono etnokultūros sklaidą, tačiau daug dėmesio skirs ir Žemaitijos regionui pristatyti. "Visus metus, kiekvieną mėnesį vyks žemaičių folkloro, tautinio kostiumo, tautodailės meistrų kūrybos pristatymai", - žadėjo N. Sliužinskienė.

Pirmasis žemaitiškas renginys Klaipėdos etnokultūros centre numatomas vasario pabaigoje. Palangos jaunimo ir kultūros centro folkloro ansamblis "Mėguva" pristatys uostamiesčio publikai programą "Ignas Končius ir Palanga", kurią vainikuos žemaitiški šokiai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, Etnokultūros centras daugiausiai dėmesio skirs Žemaitijos metams minėti.

"Žinau, kad Žemaitijos miestai ruošė specialias programas, skirtas šiems metams, o Klaipėdos krašto organizacijoms, tai, matyt, mažesnė aktualija. Nagrinėjant pateiktus kultūrinius projektus, neįsiminiau, kad kas stengtųsi aktualizuoti Žemaitijos temą", - sakė vedėja.

Informacija. Žemaitija - istorinė, etnografinė ir geografinė Lietuvos dalis. Dabar tai teritorija, kurioje gyvena žemaičiai (plotas apie 21 tūkst. km2).
XIII a. viduryje Žemaitijos kunigaikščiai (žymiausias buvo Vykintas) kovojo su Mindaugu dėl Lietuvos valdymo. Pajūrio sritį su Klaipėda (bet be Palangos ir Šventosios žemių) XIII a. II pusėje užgrobė kryžiuočiai. Lietuvos didieji kunigaikščiai XIII a. atėmė iš Žemaitijos kunigaikščių valdžią, rėmė žemaičių kovą su Kryžiuočių ir Livonijos ordinais. Į vidinius krašto reikalus nesikišo, palikdami tai vietos bajorams.
XIV a. pab.-XV a. pr. Žemaitija buvo vadinama visa LDK teritorija tarp Baltijos ir Nevėžio. 1382 m. Dubysos, 1398 m. Salyno ir 1404 m. Racionažo sutartimis Jogaila, o po to ir Vytautas Žemaitiją buvo perleidę Kryžiuočių ordinui. 1409 m. sukilusi Žemaitija išsivadavo.
Dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų XIV a.-XV a. pr. Žemaitijos pakraščiai iš dalies virto dykra. 1411 m. Torūnės ir 1422 m. Melno sutartimis Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į LDK valdomą Žemaitiją, tačiau išlaikė Klaipėdą.
Žemaitijoje susiklostė kitokia nei LDK socialinė, ekonominė ir administracinė tvarka. Baudžiava čia buvo daug lengvesnė nei Aukštaitijoje.
Žemaitijoje XVIII a. pab.-XIX a. I pusėje labiau plėtojosi lietuviška raštija, joje kilo XIX a. I pusės demokratinis bajorų sąjūdis. Po 1413 m., Lietuvą suskirsčius į vaivadijas, Žemaitija liko seniūnija. LDK didieji kunigaikščiai bajorams teikė Žemaitijos privilegijas, Žemaitijoje nebuvo daromos ir XVI a. vidurio teismų ir administracinės reformos. 1790 m. čia gyveno apie 327 tūkst. žmonių.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder