2019 m. gegužės 24 d. 02:37 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Vienam atsikratyti senos technikos paprasta, kitam - galvosūkis

(1)

Vienam atsikratyti senos technikos paprasta, kitam - galvosūkis nuotrauka, foto

VAKAR."Ecoservice" mašina vakar važiavo pagal iš anksto paskelbtą grafiką ir rinko senus televizorius ir kitokią elektroninę buitinę techniką. Didelio antplūdžio norinčiųjų atsikratyti senais daiktais nebuvo.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Specialistai sako, kad situacija Klaipėdos buitinių atliekų fronte gerėja, tačiau prie konteinerių ar kokioje nors atokioje miesto vietoje vis dar riogso ir seni televizoriai, ir nušiurusios sofos, ir automobilių padangos, nors už tai gresia bauda iki 600 eurų.

Panaši situacija ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje. Savivaldybių darbuotojai mąsto taip: jeigu žmogus turi pinigų naujam televizoriui nusipirkti, vadinasi, gali susimokėti už seno išvežimą į atliekų aikštelę. Tačiau šiukšlėmis atsikratyti nori ir ties skurdo riba balansuojantys žmonės. Jiems tai vis dėlto yra problema.

Klaipėdiečiai darosi sąmoningesni

Kalbinti Klaipėdos savivaldybės atstovai įsitikinę, kad miesto gyventojams sudarytos visos sąlygos atsikratyti didžiosiomis buitinėmis atliekomis, trūksta tik noro.

"Vis dėlto atsiranda žmonių, nenorinčių įdėti jokių pastangų, numeta atliekas ir laukia, kad kas nors sutvarkytų", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Anot jos, žmonės, išvykę į užsienį, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją, vykdo visus reikalavimus, nes ten aplinkiniai neleistų nerūšiuoti. R. Jievaitienė pripažįsta, kad Lietuvoje žmonių sąmoningumas atliekų rūšiavimo atžvilgiu dar atsilieka nuo kai kurių kitų šalių, tačiau padėtis gerėja.

"Jau daug kas žino, kad už tai, kas atsiranda antriniuose varpeliuose, mums nereikia mokėti - už tai vežėjui moka gamintojai ir importuotojai. Gyventojai moka tik už tai, kas atsiranda mišriuosiuose konteineriuose. Kuo mažiau atliekų juose, tuo mažiau Savivaldybė moka Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir vežėjui už atliekų tvarkymą. Taigi, rūšiuodami atliekas visi kartu galime ir sutaupyti", - teigė R. Jievaitienė.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė sakė, kad vilties teikia tas faktas, kad dauguma nebereikalingų daiktų bent jau kraunama šalia konteinerių, o ne metama kur pakliuvo.

"Vis tiek tai jau neblogas ženklas", - sakė K. Vintilaitė.

Kaip ir visoje Europoje

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo spaudai Arūno Liubinavičiaus teigimu, Klaipėdoje per 11 metų yra sukurta tokia pati ekologiška atliekų tvarkymo sistema, kokia yra Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Anot jo, esminė taisyklė visoje Europoje - į konteinerius kiemuose metama tik tai, kas į juos telpa, ir tai, kas sudėtyje neturi pavojingų medžiagų, o tai, kas netelpa ar turi kenksmingų chemikalų, reikia patiems nuvežti į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Šiukšlynai kiemuose atsiranda tada, kai žmonės į konteinerius netelpančias atliekas sudeda šalia jų.

KRATC kiekvienam nekilnojamojo turto Klaipėdoje turinčiam asmeniui metų pradžioje išsiunčia rinkliavos mokesčių pranešimus. Tame voke būna įdėtas spalvotas lankstinukas, kuriame aiškiai surašyta, kaip Klaipėdoje tvarkomos visų rūšių atliekos, nurodyti visi telefonai, atliekų priėmimo vietų adresai.

Galimybės yra kelios. KRATC yra sutaręs su vežėju "Ecoservice Klaipėda", kad jis už papildomą mokestį išvežtų gyventojų atliekas. Tačiau atliekos išvežamos ne visos kartu. Pavyzdžiui, statybinėms atliekoms reikia specialaus konteinerio. Baldams vėlgi reikia atskiro konteinerio. Elektronikos atliekas nemokamai surenka ir net išneša iš namų firma EMP. A. Liubinavičiaus teigimu, vežėjai to neprivalo daryti, jie teikia komercinę paslaugą, tad viskas priklauso nuo jų geranoriškumo.

Pats KRATC administruoja, koordinuoja komunalinių atliekų surinkimą, bet atliekų neišveža.

Stambios atliekos - į aikšteles

Klaipėdos mieste didelėms atliekoms yra įrengtos trys aikštelės - šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse. Į jas žmogus gali arba pats atvežti nereikalingus daiktus, arba samdyti vežėją. Pasak R. Jievaitienės, už atliekų priėmimą mokėti nereikia, o žmogui, neturinčiam mašinos, kainuoja tik atvežimas. Tiesa, jeigu jis samdo vežėją, turi kartu su juo važiuoti ir parodyti dokumentą, nes atliekos aikštelėse nemokamai priimamos tik iš gyventojų.

R. Jievaitienės teigimu, jeigu žmogus nori čia ir dabar išmesti atlieką, jis turi arba pats nuvežti ją į atliekų aikštelę, arba samdyti vežėją, arba susirasti firmas, kurios elektroniką paima iš namų.

Be to, labai dažnai gamintojai importuotojai skelbia savo pavasarines ir rudenines akcijas, kurių metu surenkami seni daiktai. Apie jas galima rasti informacijos ir Savivaldybės, ir KRATC svetainėse.

Yra galimybė atsikratyti atliekų nemokamai, kai vežėjas du kartus per metus mieste pastato didžiuosius konteinerius. Grafikas skelbiamas Savivaldybės, KRATC ir vežėjo interneto svetainėse. "Jeigu namuose yra baldų, nenaudojamų 10 metų, pažiūrėk į grafiką, kada arčiausiai tavęs bus didysis konteineris, kuris stovi tris dienas, ir išnešk", - problemos nemato R. Jievaitienė.

Reikia žinoti, kad į tuos konteinerius elektroninės technikos mesti negalima, jie skirti didžiosioms atliekoms. Elektroninė technika irgi surenkama du kartus per metus pagal paskelbtą grafiką. Transporto priemonė nurodytoje vietoje stovi tik 20 minučių, tad nereikia žiopsoti. Jeigu bendrija turi labai daug žaliųjų atliekų, pirmininkas gali užsakyti joms skirtą didelį konteinerį.

DRAUDŽIAMA. Didžiąsias buitines atliekas draudžiama mesti prie konteinerių.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vilnius griežtins tvarką

Į redakciją skambinęs vyras klausė, kodėl Klaipėdoje nėra nemokamos atliekų išvežimo paslaugos, esą Vilniuje, kur kas didesniame mieste, yra. Deja, nei Vilniuje, nei Klaipėdoje tokia nemokama paslauga visiems gyventojams tikrai neteikiama, išskyrus atvejus, kai seno šaldytuvo ar kitos buitinės technikos dalys dar gali būti kam nors reikalingos ir juos pasiima gamintojų ir importuotojų atstovai.

Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis teigė, kad ir sostinėje niekas nemokamai atliekų neveža. Taip pat yra didelių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose atliekos priimamos nemokamai, o jų atgabenimas į tas aikšteles - pačių vilniečių reikalas. Pasak jo, tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje. Vilniuje pagal sudarytą atliekų surinkimo sutartį vežėjas surenka visame mieste prie konteinerių paliktas atliekas, bet tai, pasak V. Juodžio, daroma ne iš gero gyvenimo, be to, visa tai yra įskaičiuojama gyventojams į rinkliavą.

"Jeigu kas mano, kad tai daroma nemokamai, klysta. Nežinau, kodėl kai kurie žmonės mano, kad galima viską mesti prie konteinerių. Mes su tuo dalyku stengiamės kovoti. Ateityje bandysime griežtinti tvarką, pateikti sąskaitas ir t. t. Nežinia, kaip į tai pažiūrės nauja miesto Taryba, bet mes jau mąstome apie tai", - sakė V. Juodis.

Padeda socialiai remtiniesiems

R. Jievaitienės teigimu, KRATC padeda socialiai remtiniems ir negalią turintiems žmonėms. Reikia skambinti centro kokybės inspektoriams. Sutarus laiką KRATC mašina užsuka pas tokį žmogų ir paima nereikalingą daiktą.

A. Liubinavičius pridūrė, kad žmogus, kuris neranda būdo, kaip atsikratyti atliekomis, gali skambinti telefonu (8 46) 390781 ir pasiteirauti apie galimybes. Tačiau kažkiek už išvežimą vis tiek reikės mokėti.

"Galima išsikviesti vežėją už simbolinį mokestį. Jo telefonas skelbiamas mūsų svetainėje. Oficialiai tokios paslaugos mes neteikiame, bet mūsų automobilis važinėja po kiemus ir surenka žmonių paliktą šlamštą neleistinose vietose. Ta brigada esant poreikiui ir padeda", - sakė A. Liubinavičius.

Didelės problemos neįžvelgia

"Atliekų turėtojai taip pat turi pareigų. Jeigu keli gyventojai nesilaiko taisyklių, kenčia visi. Principas toks - teršėjas moka. Atliekų taisyklėse nurodyta, kad konteinerių aikšteles turi tvarkyti atliekų turėtojai", - sakė R. Jievaitienė.

KRATC teigia, kad kasmet į aikšteles atvežamų atliekų kiekis didėja apie 30 proc. Pasak A. Liubinavičiaus, statistika rodo, kad kasmet rūšiuojami vis didesni kiekiai atliekų.

"Mano komandoje dirba trys žmonės, kurie nuolatos važiuoja į tam tikras miesto teritorijas - pietinę dalį iki Kauno g., nuo jos iki Klaipėdos universiteto ir nuo jo į šiaurinę dalį. Neviešose teritorijose, turinčiose tvarkytojus, t. y. daugiabučių kiemuose, pajutus reguliarią ir sistemingą kontrolę pasirūpinama ir didžiųjų atliekų išvežimu. Skundų dėl šiukšlynų prie konteinerių pastaruoju metu mažėja. Tragedijos šioje srityje mūsų akimis žiūrint nėra. Kontrolė yra labai intensyvi, tad rezultatai labai neblogi. Tačiau viešosiose vietose pietinėje miesto dalyje dėl požeminių konteinerių problemų yra. Didžiosios atliekos akis bado Baltijos, Statybininkų prospektuose", - situaciją apibūdino K. Vintilaitė.

Tvarka keičiasi

Anksčiau kiemuose konteinerių aikšteles turėjo tvarkyti namų bendrijos arba valdos, o viešąsias erdves prižiūrėdavo Savivaldybė. Šiemet balandžio 12 d. miesto Tarybai priėmus sprendimą, dabar visas konteinerių aikšteles tvarkys atliekų turėtojai. Namų valdos ir bendrijos turės valyti visą teritoriją tris kartus per savaitę.

Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad kiekvienam savo kiemą, savo teritoriją lengviau apžiūrėti nei kam nors vienam visą miestą. Jeigu namų administratorius neatliks savo pareigos, žmonės galės skųstis Viešosios tvarkos skyriui, tada jis įpareigos namų administratorių sutvarkyti aikštelę.

Pasak A. Liubinavičiaus, miesto Tarybai priėmus tokį sprendimą, jeigu šalia konteinerių bus sumesti kokie nors daiktai, administratorius iškvies specialų transportą ir šlamštą išveš, tačiau namų valdos gyventojams, ko gero, už papildomą paslaugą įrašys papildomą eilutę jų aptarnavimo mokesčiuose.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Antanas

2019-04-25   05:30

IP: 185.11.26.161

Viskas kas dega yra parduodama. Reiškia kad kažkas gauna už tai pelną. Tai kodėl gyventojai turi mokėti už šiukšlių išvežima.O už gaunama elektrą, kurią gamina deginant mūsų šiukšles už kurią jau sumokėjom, vėl teks mokėt

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

16-metė Greta Thunberg praėjusią vasarą prie Švedijos parlamento surengė protestą, kuriame ragino...

Protesto įkvėptos merginos kyla į kovą Klaipėdoje nuotrauka, foto

Ateinantis sekmadienis – jau penktasis, kai galima nemokamai lankytis Lietuvos jūrų muziejuje....

Sekmadienį prie muziejaus vėl nusidrieks eilės nuotrauka, foto

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas apdovanojo labiausiai sužibėjusią dešimtą kartą vykusio...

Pagerbti ryškiausi Klaipėdos laivų parado dalyviai nuotrauka, foto

Lietuvos keliuose šiandien buvo tęsiama „Švaraus vairuotojo“ iniciatyva – vairuotojai kviesti į...

Pavyzdingų vairuotojų mašinos papuoštos lipdukais nuotrauka, foto

Sezono geriausiųjų sąraše - klaipėdiečiai nuotrauka, foto

Sportas, Ketvirtadienį Birštone vyko Lietuvos vyrų ir moterų rankinio sezono uždarymas. Renginio metu...

Ši vasara Palangoje bus paskutinė tokia nuotrauka, foto

Vasara, Ši vasara – paskutinė, kai paplūdimiuose įsikūrusiose laikinose kavinėse bus galima pagurkšnoti...

Protesto įkvėptos merginos kyla į kovą Klaipėdoje nuotrauka, foto

Klaipėda, 16-metė Greta Thunberg praėjusią vasarą prie Švedijos parlamento surengė protestą, kuriame ragino...

"Dragūnui" - Klaipėdos miesto medalis nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Dragūno" rankininkai, iškovoję devintąjį Lietuvos rankinio lygos čempionų titulą, sulaukė Klaipėdos...

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

Vasara, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...