Valdžia nepastebi automobilių taršos

Valdžia nepastebi automobilių taršos

Ne uostas, ne vietos pramonė, o automobiliai yra didžiausias taršos šaltinis Klaipėdoje. Lietuvos uostamiestis, kaip ir kiti dideli miestai, labiausiai kenčia nuo transporto. 

Klaipėdos oro užterštumą nuolat matuoja vadinamosios „taršos stotelės“ – tai stacionarūs arba kilnojami įrenginiai, kurie padeda įvertinti oro kokybę mieste. Šiuos tyrimus kasdien atlieka bei rezultatus skelbia Aplinkos apsaugos agentūra.

Analizuojant 2018 metais Klaipėdoje atliktų tyrimų duomenis, išryškėja kietųjų dalelių koncentracijos „taškai“ – juos fiksavo Šilutės plente bei Bangų gatvėje esančios taršos stotelės. Abi šios vietos yra toli nuo uosto teritorijos ir išsiskiria dideliais automobilių srautais.

Leistina kietųjų dalelių koncentracijos norma pagal galiojančius įstatymus šiuo metu yra 50 mikrogramų kubiniame metre. Nuo šių metų sausio Šilutės plente bei Bangų gatvėje ši riba buvo peržengta net 50 kartų: 10 kartų Bangų gatvėje ir net 40 Šilutės plente.

Šiuo metu galiojantys įstatymai numato, jog ribinė taršos norma per metus negali būti viršyta daugiau nei 35 dienas, tačiau Šilutės plentas jau viršija net šį limitą, ir panašu, kad skaičius tik didės.

Tokia tarša neliko nepastebėta ir internautų. „Facebook“ socialiniame tinkle plinta šių rajonų gyventojų nusiskundimai, kad esą, net ir gyvenant toli nuo uosto, namuose dėl kietųjų dalelių nusėdimo juoduoja grindys, o langus tenka laikyti uždarytus net ir karščiausią vasaros dieną.

Tam pritaria ir LŽ pakalbintas Baltijos prospekto gyventojas Tomas (vardas pakeistas): „Dabar visi skundžiasi ir postina nuotraukas kaip ten pas juos namuose grindys juodos dėl uosto. Aš gyvenu toli nuo uosto, prie „Akropolio“, bet mano namuose ne ką rečiau tenka grindis plauti, tačiau jei pradėčiau krauti nuotraukas ir skųstis, atrodyčiau kaip durnius ir iš manęs visi juoktųsi. O iš jų nesijuokia.“

Pasak jo, problemą dalinai būtų galima išspręsti, jei būtų padidintas gatvių plovimo dažnis, tačiau to nedaroma: „Aš suprantu, kad uosto nepatrauksi, kaip ir neuždrausi automobilių visame mieste, bet juk kažką padaryti tai galima, kad situacija taptų bent kiek lengvesnė aplinkiniams gyventojams. Tuo oru kvėpuojanti mano močiutė neišlenda iš daktarų, priversta nuolat vartoti vaistus, nes dūsta nuo keliamų dulkių. Tai negi taip sunku suvokti, kad savivaldybės nustatyti normatyvai kokiu dažniu plauti gatves – neveikia?“

Jo nuomone, savivaldybei įgyvendinus tinkamas taršos mažinimo priemones, ypač tokią kaitrią vasarą, padėtis gerokai pagerėtų, tačiau tai – ne viskas. Tomo nuomone, mieste vis dar lieka nemažai problemų dėl kurių taršos stotelės fiksuoja tokius visas normas viršijančius skaičius, – tai ir neasfaltuoti keliai, nuolat vykstančios statybos bei aplaidus pačios savivaldybės požiūris į ekologiją: „Tai meras dabar labai aiškina, kad čia uostas teršia ir reikia jį nubausti, jo padėtis netenkina, o manęs netenkina tai, kad gatvės nelaistomos normaliai, bet aš juk ne meras, mane turi viskas tenkinti.“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder