Ukrainiečiai skundžiasi išnaudojimu

Klaipėdoje registruotoje įmonėje "Ukrenta" nuo šių metų pradžios įsidarbinę ukrainiečiai skundžiasi, kad darbdavys jiems liko skolingas kone po 4 tūkst. eurų. Nors jie kreipėsi į policiją ir į Darbo inspekciją, pinigų iki šiol neatgauna, mat darbdavys pasirinko kitą kelią - savąją tiesą įrodinėti teisme.

"Įsivaizduojate, koks mechanizmas. Kuris emigrantas gali čia sėdėti ir laukti mėnesių mėnesius, kol pasibaigs teismai? Tie, kuriems pinigai baigėsi, jau išvyko atgal į Ukrainą, aš dar likau kovoti. Žinote, man ne taip gaila prarastų pinigų, kaip prarasto laiko, kurį geriau būčiau skyręs savo šeimai", - pasakojo vienas iš nukentėjusiųjų Jurijus Mirošnykas.

Jam labai skaudu ir dėl to, kad ne itin garbingai elgiasi jų pačių tautietis, jo žiniomis, taip pat iš Ukrainos kilęs bendrovės "Ukrenta" vadovas Michailas Litvinenko.

Suviliojo lietuviškas atlyginimas

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad į užsienį emigruojančių lietuvaičių vietas darbo rinkoje vis dažniau užima iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitų užsienio šalių į Lietuvą atvykstantys dirbti imigrantai. Preliminariais duomenimis, vien Klaipėdos regione šiuo metu darbuojasi per 7 tūkstančius atvykėlių iš ne Europos Sąjungos šalių.

"Ukrainoje labai maži atlyginimai. Vidutiniškai uždirbdavau vos 120 eurų per mėnesį, todėl, kai vienas pažįstamas rekomendavo važiuoti uždarbiauti į Lietuvą, susigundžiau šiuo pasiūlymu, nes čia žadėjo mokėti 500 eurų mėnesinę algą", - pradėjo pasakoti J. Mirošnykas.

Šių metų pradžioje jis sudarė darbo sutartį su bendrove "Ketvirtoji saulės elektrinė", kuri vėliau buvo pervadinta į "Ukrentą".

Vyras įsidarbino staliumi. Buvo pasiūlyta vykti su kitais ukrainiečiais į užsienį dirbti statybose, tad netrukus išvažiavo į Islandiją.

"Sutarėme, kad už valandą darbo mokės po 8 eurus. Kai nuvykome į Islandiją, mums buvo pervesta du sykius po 200 eurų ir pasakė, kad 1,5 mėnesio netrukdytume dėl pinigų. Praėjo vienas mėnuo, antras, jau seniai baigėsi atsivežtos mūsų maisto atsargos, tad pradėjome klibinti, kur mūsų atlyginimai. Kainos Islandijoje žvėriškos, pavyzdžiui, duonos kepaliukas kainavo 4 eurus. Tuomet pervedė po 500 eurų. Laikinai nurimome. Pasitikėjome - juk darbdavys kilęs iš Ukrainos, saviškių tikrai neskriaus", - pasakojo J. Mirošnykas.

Pasak jo, Islandijoje šeši ukrainiečiai darbo dienomis dirbdavo ir po dešimt valandų, tekdavo padirbėti ir savaitgaliais. Tad vyrai kruopščiai skaičiavo, kiek darbdavys jiems turėtų sumokėti.

Gegužę grįžę iš Islandijos, vyrai buvo išleisti dviems mėnesiams neapmokamų atostogų. Per tą laiką esą darbdavys pervedė tik pusę uždirbtų pinigų.

Kas kam skolingas?

Tikėdami, kad vieną dieną jie atgaus visus uždirbtus pinigus, grįžę iš atostogų ukrainiečiai darbdavio siuntimu išvyko dirbti į Prancūziją, vėliau grįžę renovavo namą Klaipėdoje.

"Kai pradėjome spausti, kad laikas būtų sumokėti ką esame uždirbę, darbdavys pradėjo skaičiuoti savaip. Pradėjo aiškinti, kad už darbą Islandijoje su mumis jau yra atsiskaitęs, jo skaičiavimu, jis mums liko skoloje tik 200 eurų, nors mūsų skaičiavimais vieniems skolingas per 3, kitiems per 4 tūkstančius. Galite įsivaizduoti? Kai pradėjome ieškoti teisybės policijoje ir darbo inspekcijoje, jis bandė įrodyti, kad mes dar turime jam atsiskaityti už lėktuvų bilietus, iš kažkur atsirado raštas, kad jis grynais man jau yra sumokėjęs 1254 eurus, nors tokio fakto nebuvo. Pateikė ir neva mano pasirašytą raštą, kad aš tokius pinigus paėmiau, bet tai akivaizdžiai suklastotas dokumentas. Galų gale jis pradėjo aiškinti, kad tai aš jam esu skolingas 1613 eurų. Nieko sau padirbėjau, ar ne?" - nebežino ar juoktis, ar verkti J. Mirošnykas.

Namuose Ukrainoje vyro laukia žmona ir trys nuostabios dukrytės. Tad vyrui labai skaudu, kad užuot leidęs laiką su šeima, jis dabar turi bylinėtis su darbdaviu dėl to, ką pats užsidirbo.

"Mūsų šalyje, nors ir mažos algos, bet jas moka. Tai darbdavio garbės reikalas", - pabrėžė ukrainietis.

Sprendimas palankus darbuotojams

Kad bendrovė "Ukrenta" liko skolinga ukrainiečiams, konstatavo ir valstybinė darbo inspekcija. Išnagrinėjusi darbo ginčą komisijos pirmininkė Raminta Rodinė spalio 17 d. konstatavo, kad bendrovė "Ukrenta" liko skolinga darbuotojams, kiekvienam skirtingą sumą, bet daugeliui skola siekė per 3 tūkstančius eurų.

Konkrečiai J. Mirošnykui buvo nurodyta likusi skola - 3 352 eurai. Taip pat buvo nurodyta, kad "Ukrenta" J. Mirošnykui dar turi sumokėti ir 791 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį.

"Tačiau vis tiek M. Litvinenko neskuba mums atsilyginti. Kiek žinau, jis vėl kreipėsi pakartotinai į Darbo inspekciją, kad vėl viskas būtų nagrinėjama iš naujo, taip pat kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Žodžiu, tiesiog vilkina procesą, nes suvokia, kad mes neturime pinigų, kad galėtume sėdėti čia, Klaipėdoje, ir bylinėtis. Laukia, kol netekę kantrybės išskrisime namo. Matyt, toks scenarijus įprastas. Prieš metus girdėjau istoriją, kad panašiai Lietuvoje nusvilo 12 ukrainiečių. Jiems buvo žadėtas 1000 eurų atlyginimas, bet realiai sumokėjo tik po 300, jie vos namo parsirado. Matyt, priprato, kad, neturėdami pinigų, jokių ryšių Lietuvoje, ukrainiečiai nekovoja už savo teises, tiesiog išvyksta namo ir tiek", - kalbėjo J. Mirošnykas.

Nekomentuoja

M. Litvinenko bendrauti su žurnalistais nepanoro.

"Nieko nekomentuosiu tol, kol vyksta teisminis procesas", - susisiekus telefonu į jokias kalbas nesileido M. Litvinenko.

Tačiau panašu, jog jis neginčija fakto, kad yra skolingas ukrainiečiams, tik nesutinka dėl skolos dydžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismui surašytame ieškinyje ginčijama dalis Darbo komisijos sprendimo. Aiškinama, kad komisija nepagrįstai niekiniu pripažino 1 254 eurų neva išrašytą pinigų išmokėjimo kvitą, apie kurį ir pasakojo J. Mirošnykas, teigdamas, kad šis kvitas buvo suklastotas ir jokių grynųjų pinigų jis negavo.

"Ukrenta" prašo teismo sumažinti Darbo komisijos nustatytą skolą iki 2 098 eurų.

Teisme bus bandoma įrodyti, kad nepagrįstas ir kitas Darbo komisijos sprendimas - sumokėti 791 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir prašoma šią sumą sumažinti iki 347 arba 295 eurų.

Taip pat prašoma priteisti iš J. Mirošnyko bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiasi ir daugiau

Valstybinės darbo inspekcijos atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais darbo ginčai, kuriuose mūsų šalies darbdavius skundžia iš ne Europos Sąjungos šalių atvykę emigrantai, ne toks ir retas reiškinys.

ALGŲ SKIRTUMAI. "Ukrainoje vidutiniškai per mėnesį pavyksta užsidirbti vos 120 eurų, todėl Lietuvoje siūlomas 500 mėnesinis atlyginimas mums atrodo dideli pinigai", - yra atviras ukrainietis Jurijus Mirošnykas. Jurijaus Mirošnyko asmeninio albumo nuotr.

"Darbo ginčus kuruoja Vilniaus specialistai, tad su atlyginimo dydžiu susijusias istorijas siunčiame į Vilniuje esančią darbo ginčų komisiją. Bet įdomumo dėlei kartais pasidomiu. Suprantama, kai iš Ukrainos ir kitų šalių į Lietuvą pradėjo važiuoti daugiau darbuotojų, padaugėjo darbo ir Darbo ginčų inspekcijai, bet negaliu sakyti, kad smarkiai", - pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys.

Jo žiniomis, dažniausiai užsieniečiai skundžiasi, kad su jais neatsiskaito laiku arba sumoka mažiau, nei buvo sutarta.

Ukrainiečiai darbinasi masiškai

Pastaraisiais metais dirbti į Lietuvą atvyksta vis daugiau buvusių Sovietų sąjungos respublikų gyventojų. Ši tendencija ypač juntama Klaipėdoje, kur darbo leidimų užsieniečiams skaičius kasmet sparčiai auga.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus duomenimis, praėjusiais metais dėl leidimo dirbti uostamiestyje į Darbo biržą kreipėsi 3061 užsienietis. Palyginti su 2015 metais tokių kreipimųsi buvo 1776, 2014-aisiais - 1083, o, pavyzdžiui, 2010 metais - vos 301.

E. Palevičiaus žiniomis, net 70 proc. prašančių leidimo dirbti Klaipėdoje - Ukrainos piliečiai, dar 13 proc. - baltarusiai, 10 proc. - Moldovos, 4 proc. - Rusijos piliečiai. Atvykstančių iš kitų šalių skaičiai gerokai mažesni. Pavyzdžiui, kinai sudaro tik vieną procentą. Ir pernai, ir užpernai šalių, iš kurių į Klaipėdą atvyko darbuotojai, trejetukas buvo toks pat.

"Kaip matote, norinčių dirbti užsieniečių skaičius sparčiai auga. Lygiai taip pat daugėja ir tokių darbuotojų ieškančių įmonių skaičius. 2014 metais užsieniečių darbuotojų ieškojo 57 įmonės, 2015 m. - 89, o pernai jau 139 įmonės", - tendencijas vardijo E. Palevičius.

Dažniausiai užsieniečiai Klaipėdos regione renkasi tolimųjų reisų vairuotojų duoną. Pernai šį darbą pageidavo dirbti 2190 atvykėlių. Nemažai norinčiųjų dirbti suvirintojais ir laivų korpusų surinkėjais. Yra ir tokių, kurie dirba statybų sektoriuje, virėjais.

Pasak E. Palevičiaus, kiek yra tekę tikrinti įmones, nė karto nebuvo nustatyta, kad darbdaviai Lietuvoje užsieniečiams mokėtų mažesnį atlyginimą nei lietuviams.

Į Darbo ginčų komisiją kreipiasi tūkstančiai

Irina JANUKEVIČIENĖ, Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja

Pastebime, kad darbo ginčų kasmet daugėja. Darbo ginčų komisijos prie valstybinės Darbo inspekcijos teritorinių skyrių savo veiklą pradėjo 2013 metais, tuomet per metus buvo išnagrinėta 5 tūkst. ginčų, o, pavyzdžiui, pernai jų jau buvo 6 tūkstančiai.
Darbo ginčų komisija nagrinėja visų asmenų prašymus ir nefiksuoja, kokios šalies pilietis pateikė skundą, todėl neturime statistikos, kiek iš svarstytų darbo ginčų buvo užsienio piliečių. Bet iš praktikos galiu pasakyti, kad kreipiasi ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, ir Rusijos piliečiai, yra buvę ir kinų skundų.

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį privaloma vykdyti, kaip ir teismo sprendimą. Per mėnesį jį galima apskųsti teismui. Jei to nepadaryta ir sprendimas nevykdomas, laimėjusi šalis gali kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo įvykdymo. Nors teismai nėra įpareigoti mūsų informuoti, kiek tokių sprendimų paprastai pasiekia teismus, preliminariais duomenimis tai labai reti atvejai - į teismus kreipiasi mažiau nei 2 procentai nepatenkintų Darbo ginčų komisijos sprendimu.