Trys uostai vienoje pievoje: konkurencija aštrės

Trys uostai vienoje pievoje: konkurencija aštrės

Klaipėdos uostas vis dar išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Krova jame pernai pasiekė rekordines aukštumas - per metus perkrauta 43,1 mln. t. Daugelyje kaimyninių uostų krovos apyvarta menko. Kodėl tai nedžiugina Klaipėdos uostininkų?

Baltijos uostų krova rinkoje per 7 metus sumažėjo beveik 6 proc., o Klaipėdoje padidėjo 37,6 proc. Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008-2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t - nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas sako, kad vienoje pievoje yra tik trys uostai - Klaipėda ir Latvijos Rygos bei Ventspilio uostai, kurie dalijasi bendrus krovinius. Anot jo, Estijos Talino uostui, kuriame pernai neperkrauta jau nė 20 mln. t krovinių, su Klaipėda nėra ko lygintis, nes jis žaidžia kitoje pievoje.

Rygos uostas nuo Klaipėdos uosto jau atsilieka 10 mln. t krovinių. Labiausiai Rygos uoste sumenko naftos produktų krova. Ventspilyje krova truputį augo - padaugėjo perkraunamų anglių.Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Rygos uostas tikrai nesėdės sudėjęs rankų ir gali būti, kad imsis netgi dempinginių priemonių.

V. Dambrauskas taip pat mano, kad tie kiti du uostai tikrai nebus tušti. Jie bandys ieškoti mažesnių kaštų ir kitų dalykų, taigi užvirs dar aršesnė konkurencinė kova dalinantis tuos pačius krovinius, ir ji didės kartais. Pasak V. Dambrausko, jeigu neatsiras naujų gamyklų Klaipėdoje ir Baltarusijoje, apie normalų krovos augimą Klaipėdoje kalbėti neverta.

Šiemet Klaipėdos uosto siekis - išlaikyti turimas pozicijas. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, šių metų prognozės - bus perkrauta apie 42,5 mln. t krovinių. Beje, Klaipėdos uosto pajėgumas šiuo metu jau yra 64 mln. t, nepaisant to, kad jo teritorija nedidėjo, o šiek tiek sumažėjo. Tokios atsargios prognozės skelbiamos todėl, kad mažėja naftos produktų krova daugelyje Baltijos uostų ir tai yra susiję su geopolitine situacija.

Pasak A. Drungilo, šiemet turėtų didėti suskystintųjų gamtinių dujų, birių trąšų, žemės ūkio produktų ir konteinerių bei ro-ro- krovinių krova.

Pernai metų krova Lietuvos uoste, palyginti su krovinių apyvarta 2016-aisiais, išaugo 7,6 proc., arba buvo perkrauta 3 tonomis daugiau krovinių.

Pernai krovos rekordas Klaipėdos uoste pasiektas todėl, kad išaugo kai kurių rūšių krovinių srautai. 2017-aisiais pasiekti net trys krovos rekordai: birių trąšų perkrauta 13,8 mln. t, žemės ūkio produktų - 3,8 mln. t, konteinerių - 473 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tiek šių krovinių Klaipėdos uoste dar nėra buvę.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder