Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, jog tilto projektą tikimasi parengti 2017 m. viduryje, o iki 2020-ųjų jis jau turėtų būti atidarytas. Statybų vertė - apie 8,5 mln. eurų.
Dizainą lėmė praeitis
Projektą rengia bendrovė "Kelprojektas" su partneriais - Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove "Royal HaskoningDHV" bei architektų biuru "Andrijauskas ir partneriai". Edmundas Andrijauskas vakar bandė paneigti "visuomenėje plintančius mitus".
"Tilto idėja kilo dar 1972 metais, darant miesto generalinį planą. Dar po 3 metų jis buvo patvirtintas. Jau tada buvo būtinas senamiesčio apvažiavimas, nes norėta "nukrauti" transportą", - sakė architektas ir pridūrė, jog tuomet buvo aišku, kad senamiestis stovi ant netvirto grunto, o transportas drebina ten stovinčius namus.
Jis pažymi, jog tiltas svarbus ir dėl to, jog Pilies gatvė jau yra pasiekusi ribines pralaidumo galimybes. Tą esą įrodė Mokyklos gatvės tilto remontas, kurio metu gyventojams teko kentėti spūstyse.
"Tokį Bastionų tilto dizainą lėmė tai, kad anksčiau turėjome tokių tiltų. Antra, iki Antrojo pasaulinio karo visi tiltai turėjo trečią dimensiją - vienokius ar kitokius antstatus, kurie veikė kaip pakėlimo mechanizmas ar vieta dekoracijoms įrengti", - pasakojo architektas ir demonstravo seną Biržos tilto nuotrauką, kuris turėjo gervinę pakėlimo konstrukciją.
Teigiama, kad Vakarų Europoje, o ypač Olandijoje, tokios konstrukcijos tiltai itin paplitę - jie išvaizdūs, juos esą nesunku ir nebrangu eksploatuoti.
Naujasis svirtinis tiltas su atramomis drieksis 31 metrą, jo plotis sieks 20 m. Žadama įrengti 4 juostas - 2 visam transportui ir 2 viešajam transportui. Bus numatyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takai. Norima statyti iš vienos pusės pakeliamą tiltą - pakėlimo mechanizmui reikalingų pilonų aukštis sieks apie 16 metrų, o patį tiltą pakelti esą truks tik apie 2 minutes.
Niekas nepranešė?
Susirinkusieji projekto vizijos autoriui turėjo nemažai klausimų. Meras Vytautas Grubliauskas domėjosi, ar vizualizacijose esančios pėsčiųjų perėjos liks ir realybėje. E. Andrijauskas paaiškino, kad po tiltu bus praėjimai, tad perėjų galutiniame variante gali ir nebūti.
Miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius domėjosi, kodėl buvo pasirinktas būtent pakeliamas tiltas, nes tai "išpučia statybos kainą, o kiti Klaipėdos tiltai per metus pakyla tik kelis kartus".
"Prie Joniškės gatvės planuojama statyti jachtų ar laivelių uostelį, vadinamąją mariną. Detalusis planas jau patvirtintas, ir jei išsivystys marina, tai pakėlimo reikės", - aiškino E. Andrijauskas.
S. Budinas pridūrė, kad ateityje planuojama išplėsti vandens kelią iki Tauralaukio, ir yra noro, kad laivyba vyktų iki ten. Tad atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir buvo pasirinktas pakeliamasis tiltas.
Renginyje dalyvavę gyventojai, šalia kurių namų iškils būsimas tiltas, labiausiai baiminosi dėl jų gatvelių pavertimo "autostrada". Laivų skersgatvyje gyvenančius žmones bandyta nuraminti: skersgatvio ne tik kad neplanuojama naudoti kaip jungties, bet jis virs vienpusio eismo keliu.
Nuo tilto atvažiuojantys žmonės atsidurs šviesoforinėje sankryžoje prie Danės gatvės. Iš ten srautas bus nukreipiamas per J. Karoso gatvę, o iš kitos pusės planuojama daryti Danės gatvės jungtį su Artojų gatve.
Kitapus žadamo tilto gyvenančius žmones ramino vicemeras Artūras Šulcas - nors dėl paveldosaugininkų reikalavimų Bangų gatvės nepavyks išasfaltuoti, tačiau galima svarstyti apie gatvės modernizavimo, išlyginimo ir paminkštinimo priemones.
Ko gero, daugiausia sumaišties įnešė Bangų g. 11 namo gyventojai. Jie pareiškė, jog Savivaldybė žadamo nacionalizuoti ir nugriauti namo gyventojus paliko be informacijos. Šoką šiems įvarė žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad jų daugiabutį žadama paimti valstybės reikmėms.
Pirmo aukšto patalpų savininkė Petronėlė Pupininienė, kaip ir jos kaimynai, tvirtino buvusi šokiruota. Pirmame aukšte esančiose komercinėse patalpose įsikūrę jos nuomininkai taip pat baiminasi dėl savo ateities.
Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška gynėsi, kad gyventojai buvo informuoti registruotais laiškais, tačiau patys nepasirodė viešuose susirinkimuose. Valdininkai gyventojus ramino, kad kol nebaigtas detalusis planas, niekas jų būstų neperims, o prieš tai darant šie bus pakviesti pokalbiui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą