2019 m. gegužės 20 d. 07:40 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Klaipėda  >  Klaipėda

Klaipėda

Taršos normos: ar verta griežtinti, jei viršijamos jau dabar?

(3)

Taršos normos: ar verta griežtinti, jei viršijamos jau dabar? nuotrauka, foto

KARŠČIAUSIAS TAŠKAS. Aplinkosaugininkų manymu, pirmiausia būtina imtis priemonių, kad Šilutės plente nebūtų gerokai viršijama jau nustatyta taršos kietosiomis dalelėmis norma.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas abejoja, ar tikslinga būtų griežtinti taršos normas, nes kai kuriose Klaipėdos vietose jau viršijamos ir nustatytos normos.

Jo manymu, pirmiausia reikėtų pasiekti, kad jos nebūtų viršijamos ir tik tada galvoti apie jų griežtinimą. "Normatyvų griežtinimas nėra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti. Jis gali užtrukti metų metus", - sako jis.

Primename, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija apsvarstė Savivaldybei adresuotų 10 pernai lapkričio 17 d. Atgimimo aikštėje vykusio mitingo dalyvių peticijos reikalavimų ir nutarė, kad keturi iš jų galėtų būti pripažinti kaip peticija. Vienas jų - remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes nei to reikalauja valstybiniai teisės aktai taršos normas pramonės objektams mažinant suminę taršą.

Nustato AAA

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas A. Šepštas sako, kad Aplinkos apsaugos įstatyme yra nustatyta Savivaldybės teisė griežtinti aplinkos oro kokybės normas, bet ne taršos normas pramonės objektams, kurios yra individualios kiekvienam iš jų.

"Tokia galimybė įrašyta įstatyme, bet nežinau, kad ji būtų buvusi kada nors kur nors taikyta", - sakė jis.

Taršos normas pramonės objektams šiuo metu nustato Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), įvertinusi daugybę ūkio subjektų atliktų tyrimų, įmonių inventorizacijos duomenis, teršalų sklaidą aplinkoje, foninę taršą ir t. t. Ji vertina, ar išmetant maksimalius teršalų kiekius nebus viršijami nacionaliniais teisės aktais nustatyti aplinkos kokybės standartai ir normos.

"Net jeigu Savivaldybė ir galėtų tai koreguoti, nelabai įsivaizduoju, kaip ji tai darytų. Kiekvienam ūkio subjektui yra atskiras normatyvas. Jeigu įvertinus teršalų sklaidą matyti, kad bus pasiekiama pusė aplinkos kokybės normatyvo tam teršalui, tada ūkio subjektas privalo vykdyti aplinkos monitoringą. Jeigu artėjama prie ribinių taršos verčių, ūkio subjektas yra priverstas imtis tam tikrų priemonių taršai mažinti", - aiškino A. Šepštas.

Jeigu Savivaldybė nuspręstų sugriežtinti normatyvą, tada turėtų būti peržiūrėti visi ūkio subjektams išduoti kietųjų dalelių išmetimų į aplinką leidimai ir perskaičiuoti. Be to, tai turėtų būti suderinta su tuos leidimus išdavusiomis institucijomis.

"Nežinau, ar verta kvestionuoti Europos Sąjungos lygmeniu nustatytus normatyvus. Nedrįsčiau teigti, kad vyksta tokio lygio lobizmas, jog net ES lygmeniu nustatomi normatyvai, kenkiantys žmonių sveikatai. Nemanau, kad vertinant nacionalinius kriterijus irgi būtų pasiektas toks lobizmas. Nacionalinis teršalų sąrašas didelis - jų per 300", - sakė A. Šepštas.

Pasak jo, sugriežtinus normatyvą, kai jis būtų viršijamas, gali atsirasti prievolė tam ūkio subjektui vykdyti aplinkos monitoringą. Taigi tiems ūkio subjektams tektų papildoma našta.

Paklaustas, ar toks reikalavimas yra realus, A. Šepštas atsakė: "Manęs neklauskite. Galiu pasakyti tik tiek, kad amerikiečiai savo didžiuosius ežerus išsivalė tik po to, kai juos užteršė iki tiek, kad juose iš viso neliko gyvybės. O kai tapo turtingi, juos išvalė."

Dėl kvapo diskutuojama

Pasak aplinkosaugininko, Klaipėdai šiuo metu yra aktuali oro tarša kietosiomis dalelėmis ir kyla problemų dėl kvapų. Pastarieji priskiriami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijai ir jų vertinimo kriterijai yra kiti.

Pasak A. Šepšto, dėl kvapo ribinės vertės būtų galima diskutuoti, nes normatyvai įvairiose šalyse yra skirtingi. Lietuvoje leistina norma yra 8 europiniai kvapo vienetai, o didžioji dauguma žmonių kvapą pradeda justi jau esant 0,5-1 vienetui.

"Šioje srityje, manau, galėtų būti šiek tiek lankstumo atsižvelgiant į tai, kiek įmonė yra nutolusi nuo gyvenamojo rajono ir t. t. Šiuo metu vyksta diskusija Sveikatos apsaugos ministerijoje ir ruošiamasi šiuos normatyvus griežtinti. Pats kvapas nėra teršalas. Jis atsiranda dėl į aplinką išmestų teršalų ir yra suminis įvairių teršalų produktas. Kvapams nustatytos ribinės vertės nesikoreliuoja tiesiogiai su kvapo ribine verte", - aiškino A. Šepštas.

Dėl kvapų klaipėdiečiai linčiuoja UAB "Branda LT". A. Šepšto teigimu, bendrovė yra atlikusi į aplinką išmetamų teršalų inventorizaciją ir inventorizavusi tik du teršalus - amoniaką ir kietąsias daleles. Pagal inventorizaciją, per metus ji išmeta iš viso tik 250 kg teršalų. Pasak aplinkosaugininko, ūkio subjektui reikėtų aplinkosaugos leidimo specialiosios dalies dėl teršalų išmetimo į aplinkos orą, jeigu jis per metus išmestų ne mažiau kaip 10 tonų.

"Mums, kaip priežiūrą vykdančiai institucijai, net nėra pagrindo tirti jos teršalų išmetimą į aplinką. Jos išmetimai net nėra sunormuoti. Mes neorganizuotų taršos šaltinių (aikštelės lauke) tyrimo neatliekame, tai daro tik AAA. Ta pati problema ir "Klasco" atvirose aikštelėse. Mes paprašėme AAA atlikti matavimus. Rezultatas - kietųjų dalelių kiekis 100 kartų mažesnis už nustatytą normatyvą. Tada AAA pasakė, kad daugiau nebematuos", - pasakojo aplinkosaugininkas.

ŠILUTĖS PLENTAS. Aplinkosaugininkų manymu, kietųjų dalelių taršai didelę įtaką Šilutės pl. daro transporto srautai.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Gerokai viršija

Problemų dėl kietųjų dalelių, A. Šepšto teigimu, yra šalia Baltijos prospekto ir Šilutės plento, kur yra stacionari aplinkos oro kokybės tyrimo stotelė ir vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas.

Pernai Šilutės pl. gerokai buvo viršytas kietųjų dalelių iki 10-ties mikronų skersmens (KD10, jos dažniausia nusėda žmogaus plaučiuose) normatyvas, reikalaujantis, kad per metus nebūtų viršijama ribinė 50 mikrogramų KD10 paros ribinė vertė daugiau nei 35 kartus. Metinis normatyvas - negali būti viršijamas metinis vidurkis 40 mikrogramų kubiniame metre.

A. Šepštui nesuprantama, kodėl žmonės piktinasi tik todėl, kad "Klasco", krovos įmonių veikla teršia aplinką, o Šilutės pl., kur iš tikrųjų yra problema, pamirštamas. Pernai pirmą kartą per daugybę metų būtent čia buvo viršijamas KD10 normatyvas aplinkos ore.

Be valstybinės monitoringo stotelės Šilutės pl., dar tokia stotelė yra Bangų g. Aplinkosaugininko teigimu, jos duomenys kur kas geresni, nei Šilutės pl. ir vidutinės koncentracijos normatyvas pernai viršytas nebuvo.

A. Šepšto teigimu, Bangų g. stotelės duomenys nuo Lietuvos vidurkio nesiskyrė, ir net, ko gero, buvo geresni. "Sakyti, kad visoje Klaipėdoje yra problema dėl kietųjų dalelių, negaliu, nes Bangų g. rodo, kad rezultatai nėra blogi", - teigė aplinkosaugininkas.

Tiesa, buvo toks laikas, kai KD10 rezultatai Šilutės pl. stotelėje buvo geresni nei Bangų g. Dabar pastarojoje situacija pagerėjo, matyt, dėl įvykusių pasikeitimų - nebeliko tabako fabriko, kitų veiklaviečių, lemiančių KD taršą.

Pernai, rudens pradžioje, aplinkosaugininkai matavo suspenduotų kietųjų dalelių kiekį aplinkos ore tarp Švyturio g. ir "Klasco". Aplinkosaugininkų tyrimai nerodo, kad toje vietoje būtų viršytos aplinkos kokybės normos ir standartai. Jų manymu, žiemą oro tarša kietosiomis dalelėmis vyksta dėl gyventojų naudojamo kietojo kuro.

"Manau, Šilutės pl. turėdami gana didelį ES nustatytų normatyvų viršijimą, pirmiausia turėtume nusistatyti užduotį neviršyti jau patvirtinto normatyvo, o ne siekti nepasiekiamų aukštumų. Reikėtų imtis tam tikrų priemonių, kad šis normatyvas, jei ne šiemet, tai kitąmet nebūtų viršijamas, o mes jau kalbame apie dar griežtesnio normatyvo nustatymą", - kalbėjo A. Šepštas.

Ką galėtume daryti?

Aplinkosaugininkų manymu, kietųjų dalelių taršai didelę įtaką Šilutės pl. daro transporto srautai. Mat ateina arterija iš Vilniaus magistralės, plius susidaro kamščiai, o transporto priemonės ir stovėdamos išmeta teršalus į aplinką. Duomenų, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) darytų įtaką aplinkai, aplinkosaugininkai neturi. Jie paprašė Savivaldybės pastatyti vieną stotelę tarp LEZ ir Šilutės pl.

Tikimasi, kad Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstrukcija sumažintų kamščius, vadinasi, kartu ir taršą. Pasak A. Šepšto, į uostą važiuojančius transporto srautus reikėtų bandyti nukreipti aplinkkeliais. Dar vienas būdas taršai mažinti - intensyviau valyti gatves, pagerinti jų valymą, nes į orą kyla ne tik dulkės, bet ir nusitrynusios padangų dalelės.

Kad mums pavyktų pasiekti to, ką dabar pradeda daryti Vokietija, t. y. riboti dyzelinio transporto įvažiavimą, V. Šepštas nelabai tiki.

Aplinkos ministerijos teisininkų komentaras

Manytina, kad vietos savivaldos institucijos, siekdamos pagal Vietos savivaldos įstatymą suteiktą savarankiškąją savivaldybės funkciją gerinti aplinkos kokybę ir apsaugą, gali inicijuoti nacionaliniais norminiais teisės aktais taikomų reikalavimų sugriežtinimą atskiru vietos savivaldos institucijos tarybos sprendimu priimtu norminiu teisės aktu. Tačiau tokie reikalavimai turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka suderinti su susijusius norminius teisės aktus patvirtinusiomis valstybės institucijomis.

"Mitinguose tokie dalykai nesprendžiami"

Rimantas Jonas PILIPAVIČIUS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas
Griežtesni reikalavimai galėtų būti vertinami teigiamai - kuo mažesnė tarša, tuo geresnė sveikata. Čia jokių išlygų nėra. Kita vertus, norint nustatyti, ar yra toks poreikis, ar tikrai tarša sąlygoja didesnį sergamumą, reikia atlikti tyrimus. Mitinguose tokie dalykai nesprendžiami.
Mano manymu, turėtų būti parengta programa, pagal kurią būtų nustatyti rajonai, kuriuose yra didesnė tarša, juose ištirta gyventojų sveikata ir įvertintas ryšys tarp taršios aplinkos ir gyventojų sveikatos. Tada būtų galima spręsti, ką daryti. Tokius užsakomuosius tyrimus turėtų atlikti galbūt koks nors institutas ar sudaryta darbo grupė. Tai galėtų būti Savivaldybės uždavinys. Naujai išrinktas meras galėtų inicijuoti tokius tyrimus.
Mes esame viešojo administravimo institucija, dirbame pagal patvirtintus teisės aktus ir žiūrime, kaip jų yra laikomasi. O tyrimai jau būtų mokslininkų sritis.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Inspektorius

2019-02-13   22:06

IP: 78.62.29.59

Straipsnyje klaida, A. Šepštas yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas panaikintas nuo 2019-07-01.

2019-02-13   18:59

IP: 86.100.120.30

Taigi Žmogau!!! Prisikrovei į kelnes ir vaikščiok patenkintas... algą gausi naujas nusipirksi... Tai kas , kad kažkam smirda...
Gal metų metus žmonėms " kabinami makaronai" sudžiuvo ir jums jau akis bado?
Gal jau senai laikas buvo traukti " muilinus" popierius iš stalčiaus ir pasistengti, kad teršiančios įmonės daugiau investuotu į gamtos apsaugą, taršos kontrolę ir t.t.
Jei kartais Jūs ponai esate ne Klaipėdos gyventojai - kviečiame į svečius su vaikučiais, anūkais ilgesniam laikui pagyventi... , o tada mes paklausysim Jūsų minčių...

Ką per

2019-02-13   16:35

IP: 188.69.196.134

Dešimtmečius nuveikė tas šiltoje vietoje prieš trisdešimtmečius atsisėdęs Pilypavičius? Kokia jo, kai departamento vadovo, nauda? Kad pasakytų sakralinę frazę "mitinguose tokie dalykai nesprendžiami"?Didesnių tranų už beviltiškus biurokratus tikrai nėra. Jie neatsako už nieką ir visada laiku gauna sočius atlyginimus bei priedus nuolat sudalyvaudami kiekvienoje naujai atidaromoje įmonėje, PC, paslaugų salone...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėda

Vieno pagrindinių "Vilties bėgimo" iniciatorių ir Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vienuolio...

"Vilties bėgime" svarbiausi ne kilometrai nuotrauka, foto

Dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija tęsia konkursą "Automobilių statymo ypatumai". 

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

Nors gatvėse telkšo balos, Klaipėda bėga. Sekmadienį uostamiestyje vyksta tradicinis "Vilties bėgimas",...

Pirmieji "Vilties bėgimo" bėgikai džiaugėsi lietumi nuotrauka, foto

Brolis Benediktas kviečia rasti laiko ir atvykti į 12-ąjį  „Vilties bėgimą”, kuris...

Vilties bėgimas: "Jei neturėsi laiko – esi beturtis!" nuotrauka, foto

Antradienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, ************** Protingos mintys: „Kas nieko neklausia, tas nieko neišmoks“ (T. Fuleris)....

Su A.Guoga Centro partija turi daugiau už konservatorius nuotrauka, foto

Lietuva, Iš visų 17 į Europos parlamentą šiemet žygiuojančių partijų ir komitetų, daugiausia...

Internetu parsisiuntė akacijų ir vos išvengė kalėjimo nuotrauka, foto

Lietuva, Neseniai mokslus baigęs jaunuolis sėdo į teisiamųjų suolą už, atrodo, nekaltai...

Šilutės laiškininkai važinėja elektriniais dviračiais nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“ pagal užsakymą Lietuvos paštui pagamino 210 elektrinių...

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...