Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimą Vilniuje svarstė V. Grubliauskas, liuteronų evangelikų vyskupas Mindaugas Sabutis, Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė, premjeras ir gausus jo patarėjų būrys.
Pasak V. Grubliausko, susitikimo metu buvo nutarta, jog bus parengtas Vyriausybės nutarimas su Šv. Jono bažnyčios atstatymo Klaipėdoje programa.
"Toks nutarimas būtų Vyriausybės pažadų tapti partnere tesėjimas ir pagreitintų projekto įgyvendinimą, nes leistų lanksčiau spręsti visas su bažnyčios atstatymu susijusias problemas, projekto finansavimo klausimus",- sakė V. Grubliauskas.
Vyriausybinę Šv. Jono bažnyčios atstatymo programą parengti planuojama iki gegužės-birželio, kai Vyriausybė pradės svarstyti ateinančių metų biudžetą. Klaipėdos meras pažymėjo, kad programoje bus įvardinti visi joje dalyvaujantys partneriai - Vyriausybė, Klaipėdos savivaldybė, liuteronų ir viso miesto bendruomenė, užsienio investuotojai, privačios įstaigos ir asmenys.
"Tad ir miestas negali sėdėti rankų sudėjęs. Turime vystyti diskusiją, kam bus naudojamos bažnyčios patalpos, nes kalbame apie multifunkcinės paskirties objektą, kuris bus skirtas ne tik religinėms apeigoms, bet ir visuomenės poreikiams. Planuojama, kad atstatytoje bažnyčioje galėtų vykti ne tik pamaldos, bet ir parodos, koncertai, bokštas tarnautų kaip apžvalgos aikštelė", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Prieš metus Savivaldybė paskelbė, kad Šv. Jono bažnyčia bus atstatoma tokio pat dydžio, kokia stovėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą, su 75 metrų aukščio bokštu, nors uostamiesčio liuteronų bendruomenė jau buvo parengusi techninį projektą mažesnio tūrio bažnyčiai statyti. Pirminiais duomenimis, autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymas gali kainuoti apie 7,5 mln. eurų.
Istorija
Istoriko Dainiaus Elerto teigimu, 1258 m. liepos 27 d. Šv. Jono bažnyčia buvo paskelbta parapijos bažnyčia miestiečiams. 1527-1528 m. buvo statyta fachverkinė bažnyčia su mūriniais frontonais ir skliautuota zakristija. Ji nugriauta jau 1529 m. Bažnyčios plytas kunigaikščio administratoriai panaudojo pilies rekonstrukcijai, o medines dalis - laikinos bažnyčios statybai "saloje". 1562-1571 m. buvo pastatyta nauja Šv. Jono bažnyčia (teritorijoje, kur sovietmečiu veikė saldainių fabrikas). Tai buvo įspūdingas fachverkinis statinys su dideliu stačiakampiu bokštu vakarinėje dalyje. Bažnyčios bokštas XVI-XVII a. miesto vaizde išsiskyrė kaip antroji ryški vertikalė po pilies.
Manoma, kad šventovė galėjo nukentėti per švedų antpuolį 1678 m. 1686 m. valdžia pradėjo statyti gynybinius įrengimus ir vėliau dėl to ši bažnyčia buvo nugriauta bei užpilta smėliu.
1706-1719 m. buvo pastatyta naujoji Šv. Jono bažnyčia. Jos bokšte skambėjo keturi varpai ir tiksėjo laikrodis. Bokšto aikštele naudojosi gaisrininkai, o pačioje smailės viršūnėje sukinėjosi paauksuota burlaivio pavidalo vėjarodė, pagal kurią orientavosi mariomis plaukiojančių laivų vairininkai. 1823 m. ją pakeitė paauksuotas sparnus išskleidęs erelis ir kryžius.
1854 m. bažnyčia nukentėjo per didįjį gaisrą ir 1856-1864 m. buvo atstatyta pagal architekto F. A. Stüllerio projektą, kurį koregavo pats Prūsijos karalius. 1864-1945 m. bažnyčia buvo aukščiausias visuomeninis pastatas. Joje stovėjo altorius su F. Bouterwiecko nutapyta kompozicija "Kristus alyvų darželyje", kurią dovanojo Prūsijos valdovas Friedrichas Wilhelmas IV. 1872 m. bažnyčios bokštą papuošė ovalus medalionas su S. Dacho bareljefu. Po gaisro perplanuojant bažnyčios aplinką, šalia bokšto atsirado aikštė, kurioje 1868 m. buvo įrengtas skveras.
Per karo veiksmus 1944 m. šventovė apdegė. 1947-1949 m. plane bažnyčia buvo pažymėta kaip griuvėsiai.
2012 m. buvo simboliškai pažymėta bažnyčios atstatymo darbų pradžia - atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą