Šunims uostamiestyje nebelieka vietos

Šunims uostamiestyje nebelieka vietos

Uostamiestyje šiuo metu galima aptikti vos penkias šunų vedžiojimo aikšteles, nors Vilniuje jų - beveik dešimčia kartų daugiau. Maža to, vykdant Skulptūrų parko sutvarkymo darbus parke esančią aikštelę planuojama panaikinti ir vietoje jos įrengti krepšinio aikštelę. Uostamiesčio šunų augintojai sukilo - esą jau ir taip tenka konfliktuoti su gyventojais, o dabar ruošiamasi panaikinti vienintelę ramią keturkojų vedžiojimo vietą centre. Tačiau miesto valdžia sprendimo, panašu, nekeis.

Tiesa, mieste planuojama įrengti dvi naujas tokias aikšteles, tačiau nė vienos centre. Anot gyvūnų augintojų, dėl vietos trūkumo ir vyraujančių griežtų šunų vedžiojimo taisyklių nelieka nieko kita, kaip tas taisykles laužyti.

Kur teks vedžioti šunis?

Klaipėdietė menotyrininkė Danguolė Ruškienė miestiečius ragina pasirašyti peticiją, kuria siekiama išsaugoti centre esančią aikštelę.

"Šunų vedžiojimo aikštelės būtinumą liudija nuolatinis jos užimtumas. Šunų šeimininkai dažnai yra priversti laukti eilėse, kad galėtų ten pavedžioti savo augintinius. Šunų Klaipėdos centre laikoma gana daug. Tokios aikštelės panaikinimas iškeltų naujų rimtų problemų, kurių patys gyventojai nepajėgtų išspręsti. Nebeliktų vietos, kur būtų galima ramiai, nekonfliktuojant su ta visuomenės dalimi, kuri nemėgsta šunų, vedžioti savo augintinius. Nukentėtų ir patys gyvūnai, nes nebūtų galimybių šioje miesto dalyje tinkamai jais pasirūpinti", - rašoma peticijoje.

Šalia Skulptūrų parko gyvenanti D. Ruškienė tikino, jog nerimas jaučiamas iš daugelio kaimynystėje gyvenančių šunų augintojų. Kur dabar reikės vedžioti šunelius?

"Vien mano namo laiptinėje tėra dvi šeimos, kurios nelaiko šuns. Juk šunų augintojų bendruomenė centre yra labai didelė, - dėstė pašnekovė. - Kita artimiausia aikštelė yra Poilsio parke, tačiau, kiek žinau, aikštelė dažniausiai yra užrakinta ir neprieinama gyventojams. Daugiau vietų šunims šioje miesto dalyje nėra."

Anot D. Ruškienės, daugiausia žmonių ir gyvūnų į Skulptūrų parke esančią aikštelę plūsta rytais, prieš darbus, ir jau vakarop, po darbų. Minėtu laiku šalia voljero netgi susidaro laukiančiųjų eilutės.

Iš viso peticiją, kuria prašoma išsaugoti arba netoliese įrengti kitą aikštelę, pasirašė 350 gyventojų. Prašymą Savivaldybei planuojama pateikti dar šią savaitę.

Jei nebeliks minėtos aikštelės, šunys, D. Ruškienės manymu, daugiausiai bus vedžiojami artimiausiame parke - Danės skvere, kuris kitąmet bus pradėtas tvarkyti. Tačiau kyla nerimas, ar naujai sutvarkytas skveras bus draugiškas keturkojams?

"Šuo ar žmogus?"

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikisi, kad iki 2020 metų, kai senosios miesto kapinės švęs dviejų šimtų metų jubiliejų, Skulptūrų parkas bus baigtas tvarkyti.

"Kalbant apie šunų aikštelę, mes tiesiog vykdome teritorijų planavimo dokumento sprendinį. Pagal parengtą detalųjį planą šunų aikštelė šioje vietoje turi būti panaikinta. Motyvo paaiškinti negaliu, tačiau kito sprendimo būti nė negali, tai yra neginčijama. Vis dėlto aš galiu suvokti projektuotojų motyvą: juk tai reprezentacinė miesto vieta, šalia yra vaikų žaidimų aikštelė, gana aukštos meninės vertės Skulptūrų parkas, taigi tokiam objektui čia funkcionuoti ne vieta", - aiškino V. Juška.

Pašnekovas sutiko, kad šunų vedžiojimo aikštelių miesto centre trūksta, tačiau toks objektas šalia kapinių, anot jo, irgi nedera.

"Juolab kad vietoje pastarojo objekto atsiras visuomenei ne mažiau svarbus ar netgi reikšmingesnis objektas - krepšinio aikštelė, bus išplėsta vaikų žaidimų aikštelė. Tokių vietų Klaipėdoje taip pat labai trūksta. Taigi galime ginčytis, kas svarbiau: šuo ar žmogus? - juokėsi V. Juška. - Akivaizdu, jog dėl šunų vedžiojimo aikštelės Skulptūrų parke atsiranda privatūs interesai, tačiau vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelė tarnaus visam miestui - mamos su vaikais galės čia atvažiuoti iš viso miesto."

Anot pašnekovo, galbūt ateityje Skulptūrų parke būtų galima lankytis ir su šunimis, tačiau svarbu, kad šeimininkai elgtųsi atsakingai: surinktų šunų ekskrementus, vedžiotų gyvūnus už pavadėlio. Juk šiandien apskritai į keturkojus žvelgiama liberaliau - jie įleidžiami ir į paplūdimius.

"Esu linkęs į dialogą, tikrai nenorime nuskriausti tų, kurie laiko augintinius. Tačiau nevykdydami detaliojo plano nurodymų mes apskritai negalėsime tvarkyti parko", - nuogąstavo V. Juška.

Ieškos naujos vietos

Iš viso Klaipėdoje šunų vedžiojimo aikštelių tėra penkios, tačiau, anot Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės, pietinėje miesto dalyje atsiras dar dvi. Pagal detalųjį planą planuojama įrengti po aikštelę Sąjūdžio parke bei Šilutės plente, šalia Jūrininkų pr.

Šiuo metu aikštelės veikia šalia "Ąžuolyno" gimnazijos, I. Simonaitytės kalno, prie M. Mažvydo mokyklos (pastaroji bus atnaujinta), taip pat Poilsio parke bei, bent jau laikinai, Skulptūrų parke.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, jog Poilsio parke esanti šunų vedžiojimo aikštelė šiandien jau yra atvira visiems.

"Prieš tai parkas dar nebuvo "priduotas" komisijai, tad rangovas buvo užrakinęs šunų vedžiojimo aikštelę. Tačiau dabar ji jau atrakinta, tad problema nebeaktuali", - sakė L. Dūda.

GRIEŽTAI. Klaipėdiečiai nepatenkinti, tačiau retai viešai skundžiasi dėl sudėtingų šunų laikymo sąlygų mieste. Pasirodo, be pavadėlio juos galima vedžioti tik tam skirtose aikštelėse, kurių mieste tėra tik penkios, ir privačiose šeimininkų teritorijose. Tačiau net ir vedžiodami mieste šunis už pavadėlio šeimininkai neretai sulaukia replikų iš praeivių, o šunys kartais patiria ir smurtą. Redakcijos archyvo nuotr.

Apskritai direktorius nepritartų aikštelės Skulptūrų parke naikinimui. "Manau, ją reikia sutvarkyti, tačiau ne panaikinti. Žinoma, jeigu detaliajame plane taip nurodyta, sprendimą pakeisti sudėtinga. Galbūt Paveldosaugos skyrius patars, kurioje kitoje vietoje galima įrengti tokią aikštelę. Tarsi tos laisvos žemės centre nėra - tai nauji objektai statomi, tai kapinės. Dykros glūdi tik miesto pakraščiuose", - teigė L. Dūda.

Jis patikino, kad bus atsižvelgta į peticiją. "Šiuo metu kaip tik ruošiamasi koreguoti bendrąjį planą. Pats laikas sulaukti gyventojų nuomonės teritorijų planavimo klausimu", - sakė jis.

Taikomos sankcijos

Regis, šunų vedžiojimo aikštelės apskritai Klaipėdoje yra vienintelė vieta, kurioje keturkojai gali pabėgioti laisvi nuo pavadėlių. Tai dar galima daryti privačiose teritorijose.

Vedžioti augintinius tam skirtose aikštelėse rekomenduoja ir Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklės. Kitais atvejais su pavadėliu rekomenduojama juos vedžioti laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi šunys turi turėti antsnukį, o pavadėlis būti ne per ilgas.

Savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigė, kad patikrinimai vykdomi nuolat.

"Tikriname parkus, apsilankome šalia gyvenamųjų namų, kur šunys neretai išvedami laukan. Taip pat reguliariai lankomės Skulptūrų, Sąjūdžio parkuose", - teigė V. Valys.

Šiemet sankcijos buvo pritaikytos tik 6 kartus. Anot pašnekovo, už taisyklių, kurios draudžia vedžioti šunį be pavadėlio, nesurinkti išmatų, lankytis su juo sporto aikštynuose ar vaikų žaidimų aikštelėse, nesilaikymą žmonėms skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Be pavadėlio, anot V. Valio, keturkojai gali lakstyti privačiose teritorijose, tačiau ir tuomet reikia ženklu įspėti aplinkinius, kad teritorijoje yra šuo. Laisvai palakstyti šunys gali ir jiems skirtose aikštelėse, tačiau tik tuo atveju, jei būdami laisvai nepadarys žalos kitiems.

"Neseniai turėjome rimtą bylą, kai didelis, už pavadėlio laikytas šuo įkando prie jo pribėgusiam mažam šuniukui, ir šis nugaišo. Šiuo atveju sankcija taikoma gana didelė - net iki 300 eurų. Tačiau tuo nemalonumai nesibaigė. Dabar vyksta teismų procesas. Ši istorija darsyk parodo, kad šeimininkas privalo užtikrinti, jog jo šuo nepadarys žalos, - pasakojo V. Valys.

Nesaugu ir šunims

Klaipėdos miesto medžioklinių ir sportinių šunų klubo pirmininkė Svetlana Postarnakova mano, kad Klaipėdoje - šunų vedžiojimo aikštelių deficitas. Anot jos, mieste reiktų įrengti dar bent dešimt tokių vietų, kuriose ne tik vedžiojami šunys, bet ir pabendrauti susirenka bendraminčiai.

"Gaila, kad aikštelių plotas toks mažas. Juk susirenka skirtingi, ir dideli, ir maži, šunys, kurie gali susipešti, - sakė S. Postarnakova. - Klaipėdoje apskritai neskiriamas dėmesys keturkojams. Nebent tik tuomet, kai pavasarį pasimato jų ekskrementai..."

Šunims, anot pašnekovės, būtina duoti laisvės prasimankštinti. Ypač daug energijos turi medžiokliniai ir sportiniai šunys, tačiau tokius augintinius laikantys žmonės dažniausiai turi savas sodybas ar galimybę automobiliu dažniau nuvažiuoti į atokesnes vietas, kur galėtų paleisti savo keturkojį, nors tai ir neleistina.

"Gaila, bet problema ne vien vietos trūkumas, bet ir žmonių mentalitetas. Šiais laikais už pavadžio mieste patartina vesti ne tik didelius, bet ir mažus šunis, kadangi pasitaiko atvejų, kai praeidamas pro šalį žmogus spiria tavo šuniui ar aplieja jį purvu. Tarybiniais laikais šunų nemėgstantys žmonės skųsdavosi, kad šuo visą dešrą suėdė, o dabar sako, jog visą šaligatvį apdergė..." - ironizavo pašnekovė.

"Mes priversti nusižengti taisyklėms"

Simona ŠAKINYTĖ, gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" steigėja

Žmonės mūsų nuolat klausia, ką daryti ir kur jiems vedžioti savo gyvūnus. Tačiau problema - ne vien aikštelių trūkumas.

Apskritai į šunų aikšteles žmonės veda tuos šunis, kuriuos jie patys bijo paleisti viešose vietose. Na, o mes, kurie savo šunų nebijome paleisti ir norime, kad jie kuo daugiau pamatytų, jų nevedame į aikšteles. Mes su jais vaikštinėjame gamtoje, parkuose, taigi norėtųsi, kad mūsų parkai taptų draugiškesni šunims. T. y. galbūt parkuose galėtų būti daugiau vietos, kur žmonėms būtų leidžiama paleisti savo gyvūnus, kad ten būtų įrengta daugiau šiukšlių dėžių.

Kalbant apie aikšteles, jose mažoka vietos. Poilsio parke įrengta aikštelė akivaizdžiai per maža. Neseniai su šunimis ėjome pro šalį ir matėme, kad ten buvo du šunys, tad mes jau nebedrįsome eiti. Juk tarp šunų greitai atsiranda trintis ir jie nesutaria.

Problema ir ta, kad šunys neturi sąlygų išsilakstyti. Mes, šunų augintojai, priversti nusižengti sukurtoms taisyklėms. Šuniui nepakanka būt pavedžiotam su antkakliu. Nebent tik tuo atveju, kai jis bėga paskui dviračiu važiuojantį šeimininką. Taigi tie, kurie gyvena mieste ir neturi automobilių, paleidžia šunis ten, kur mažiau žmonių, nors tai ir draudžiama.

Žinoma, šeimininkas privalo suvaldyti šunį, būtina jį dresuoti. Tuomet augintinis klauso šeimininko, jį galima greitai pasikviesti, kai netoliese pastebima žmonių.

Pažįstame daug Klaipėdoje šunis auginančių šeimininkų, didelė jų bendruomenė - miesto centre. Taigi aikštelės poreikis Skulptūrų parke yra tikrai didelis. Kiek pati esu buvusi toje aikštelėje, ten visuomet yra šunų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder