Skulptūrų parke nori atkurti kapinių zoną

Skulptūrų parke nori atkurti kapinių zoną

Vakar Klaipėdos visuomenei buvo pristatytas Skulptūrų parko (buvusių senųjų miesto kapinių) sutvarkymo projektas. Jo rengėjai miesto centre siūlo kurti viešąją erdvę, tenkinančią skirtingus įvairių visuomenės grupių poreikius. Joje esą derėtų istorinė atmintis, paveldo apsauga, atvira meno kūrinių ekspozicija bei rekreacija.

Parko sutvarkymo techninį projektą rengia UAB "Klaipėdos projektas", į darbo grupę subūrusi architektes Margaritą Ramanauskienę, Rasą Cėplaitę, dizaino žinovą Kęstutį Mickevičių bei kraštovaizdžio ekspertę Ritą Goliakovienę.

Projekto rengėjai siūlo miesto centre esantį parką padalinti į zonas. Rytinėje parko dalyje palei Trilapio gatvę, kurioje buvo senosios miesto kapinės ir palaidota daug žmonių, siūloma sukurti memorialinę atminimo zoną, kurioje būtų eksponuojami išlikę antkapiai ir kiti senųjų kapinių fragmentai, įamžinamas čia palaidotų žmonių atminimas. Vienu iš memorialinės zonos akcentų taptų apšvietimu išryškintas paminklas Liudvikui Vyneriui. Taip pat siūloma atkurti paminklą pirkliui Hermanui Gerlachui, nes yra tiksliai žinoma jo palaidojimo vieta ir išlikęs paminklinės tvorelės fragmentas.

SIMBOLIS. Planuojama atkurti senųjų Klaipėdos miesto kapinių vartus, simboliškai žyminčius sakralią erdvę.

Parke yra trys mediniai, jau susidėvėję kryželiai, skirti žuvusiems Lietuvos kariams. Juos architektai siūlo pakeisti akmeniniais kryželiais. Tokį pat atminimo ženklą norima pastatyti ir Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems prancūzų, belgų ir lenkų belaisviams, kurių palaidojimo vieta taip pat žinoma.

"Mes nesiūlome atkurti visų kapinių, gaminti antkapius ir juos kloti. Siūlome tik pažymėti tas vietas, kuriose tiksliai žinoma, kas palaidotas. Šis procesas gali būti tęstinis", - sakė architektė M. Ramanauskienė.

Senųjų kapinių priminimo ženklu, anot projekto rengėjų, taptų ir atkurti dveji vartai. Vieni būtų vakarinėje parko dalyje, prie K. Donelaičio gatvės, kiti - pietinėje pusėje, prie stačiatikių bažnyčios.

"Informacijos, fotografijų pakanka, kad būtų tokie vartai, kokie buvo. Šalia jų būtų koncentruota ir informacija apie senąsias Klaipėdos miesto kapines", - sakė M. Ramanauskienė.

Pasak projekto rengėjų, sutvarkytas parkas turėtų tapti daug šviesesnis ir jaukesnis. Šiuo metu jame auga apie 4,5 tūkst. medžių.

"Medžiai nuo seno buvo šio parko vertybė ir pasididžiavimas, tik ilgainiui užaugo daug savaime pasisėjusių augalų. Juos įvertinę dendrologai siūlo pašalinti apie 500 medžių. Prašviesėjusiame parke atsirastų vietos ir gėlėms", - kalbėjo architektė.

Sovietmečiu sukurtą atvirą skulptūrų ekspoziciją projekto rengėjai vertina kaip vientisą meno kolekciją, kurios nesiūlytų judinti, keisti ar iškelti, išskyrus keletą meno kūrinių, kurie trukdo inžinerinėms komunikacijoms, yra ant tako arba to prašo patys kūrinių autoriai.

Sutvarkius parką pasikeistų ir vakarinė jo dalis. Projekto rengėjai siūlo ją skirti miestiečių poilsiui. Norima panaikinti šunų vedžiojimo aikštelę ir vietoje jos įrengti krepšinio aikštelę, o vaikų žaidimo aikštelę išplėsti ir joje pakloti minkštą guminę dangą.

KARIAMS. Atminimo ženklą - tris betoninius kryželius - norima pastatyti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems prancūzų, belgų, lenkų belaisviams.

Prie Klaipėdos universiteto Menų akademijos prisišliejusiame parko pakraštyje projektuotojai siūlo pastatyti atvirą terasą su stogu, kurioje galėtų vykti edukacinė veikla. Edukacijai būtų pritaikytos ir sutvarkytos gynybinio įtvirtinimo patalpos.

Visas parkas, anot projekto rengėjų, būtų aptvertas neaukšta simboline tvorele.

Dalyvavusiesiems projekto pristatyme labiausiai užkliuvo, jog projekto rengėjai išskyrė tik keletą personalijų, kurių atminimas bus įamžintas.

"Ar po mirties visi lygūs, ar yra lygesnių?" - retoriškai klausė vicemeras Artūras Šulcas.

Anot jo, trūksta argumentacijos, kodėl atminimo ženklai senosiose kapinėse statomi vienoms ar kitoms personalijoms, kodėl atmenama tik vieno šimtmečio istorija, nors žmonės šioje vietoje buvo laidojami jau nuo XVIII a.

Istorikas Dainius Elertas išreiškė nuomonę, jog skulptūrų ekspozicijos įkūrimas ant kapinių, kurios teisiškai net nebuvo uždarytos, yra moralinis nusikaltimas ir juoda Klaipėdos miesto istorijos dėmė.

"Skulptūros nėra šventa karvė, kurios negalima judinti, jos nesunkiai iškeliamos", - sakė D. Elertas.

Istorikas pažymėjo, jog gana tiksliai žinomos ir kitų Klaipėdos miestui nusipelniusių žmonių - Ernsto Vilhelmo Berbomo, Reinekės, Mortos Zauniūtės kapavietės.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder