Skulptūrų parke bus ir kvapų sodelis

Skulptūrų parke bus ir kvapų sodelis

Šeštadienį į tradicinę „Vynerio arbatėlę“ atėjusius klaipėdiečius architektė Margarita Ramanauskienė ir kraštovaizdžio specialistė Rita Goliakovienė supažindino su tuo, kaip bus tvarkomas Skulptūrų parkas. Šiuo metu jau baigiamas rengti šio parko sutvarkymo techninis projektas, netrukus bus atliekama jo ekspertizė. Savivaldybė realių darbų imtis planuoja 2020 metais. Pirmiausia bus šalinama dalis medžių ir įrengiami takai.

„Siekiame sutvarkyti parko teritoriją ir įprasminti atminimą, kad toje vietoje buvo senosios kapinės, kurios pokario laikotarpiu buvo paverstos skulptūrų parku. Jokių revoliucijų nedarysime. Planuojame pašalinti dalį savaime užaugusių medžių, sukurti sąlygas gražiems medžiams augti, atverti jiems erdves“, - sakė M. Ramanauskienė.

Pasak jos, skulptūrų kolekcija unikali, tokios daugiau niekur nėra. Skulptūros nebus liečiamos, visos jos liks savo vietose, išskyrus tris. Numatyta perkelti prie Juliaus Liudviko Vynerio kapo esančią Vytauto Naručio skulptūrą „Motina“ ir Arūno Sakalausko „Šauksmas“ bei „Karalius“, nes jos stovi ant tinklų.

 

Bus sutvarkyti takai, apšvietimas, įrengti gėlynai, jų laistymo sistema. Kaip istorinio  atminimo ženklą projekto autoriai nori atstatyti raudonų plytų vartus, stovėjusius prie Liepų gatvės, ir simbolinius vartus prie K. Doneleičio gatvės. Ir prie vienų, ir prie kitų vartų bus įrengti interaktyvūs informaciniai stendai, kuriuose bus pasakojama parko istorija. Prie Liepų g. vartų bus akcentuojama kapinių praeitis, o prie K. Donelaičio – paties skulptūrų parko. Parkas bus aptvertas neaukšta tvora su metalo intarpais. Vartai nebus rakinami.

Palaikai bus perlaidoti į vieną vietą, įrengta paminklinė lenta su palaidotų žmonių pavardėmis. Parke bus iš akmens iškalti kryžiai, statomi tose pačiose vietose, kur dabar yra mediniai kryželiai. Bus pastatytas kryžius vokiečių kariams, kryžių kompozicija artileristams, nurodyti žuvę prancūzų, belgų ir lenkų kariai.

R. Goliakovienė atliko želdinių inventorizaciją. Ją ji daro jau antrą kartą. Pirmą kartą prieš daugiau kaip 15 metų buvo numatyta nemažai želdinių panaikinti. Tačiau pašalinta buvo gana nedaug. Pasak jos, kai medžiai auga labai tankiai, jie išstypsta ir nebūna tokie, kokie turi būti parke. „Mūsų parke medžiai neauga labai geromis sąlygomis“, - sako ji.

 

Kraštovaizdžio specialistė ir šį kartą nusprendė, kad dalį želdinių reikia šalinti. Parke inventorizuota 1600 medžių. Kadangi yra ir dvikamienių, ir trikamienių medžių, tai jų priskaičiuojama apie 1 900. Iš to skaičiaus planuojama šalinti 500 medžių. „Man irgi labai skauda širdį, jaučiuosi kaip medkirtys. Senieji medžiai visi turi plačias lajas, nes augo kitomis sąlygomis, turėjo daugiau laisvo ploto. O paskui pamažu priaugo įvairių savaiminukų ir jie pradėjo trukdyti vieni kitiems augti. Pirmiausia bus šalinami visai nudžiūvę medžiai. Labai senų medžių yra apie 10. Noriu, kad šalia jų neaugtų savaiminukai ir neužstotų jų vaizdo. Jeigu iš medžio bus atimamos jo maistinės medžiagos, mes dar labiau sutrumpinsime jo amžių, o juk norime, kad senuosius medžius matytų ir ateinančios karos“, - sakė specialistė.

Želdiniai planuojami sodinti paunksminiai, augantys pavėsyje. Prie pagrindinių takų turėtų augti gebeknės, lipančios į medžius. Esančioje visiškai tuščioje aikštelėje prie paminklo žuvusiai laivo „Linkuva“ įgulai, planuojama įrengti kvapų sodelį. Jame augs aromatiniai želdiniai.

Sakoma, kad parke esanti juodvarnių kolonija yra unikali. Tartasi su ornitologais, kurie nurodė, kokie medžiai juodvarniams turi būti palikti.

Be abejo, ir šį kartą užvirė diskusija, ar reikia šalinti medžius, ar ne.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder